Lietuvos verslas

Spalio 13–14 dienomis visose „Lidl“ parduotuvėse vyks tradicinė rudeninė labdaros ir paramos fondo „Maisto bankas“ akcija, kviečianti maisto produktais palengvinti sunkiau besiverčiančių žmonių gyvenimą. Vis labiau vėstant orams akcijos organizatoriai pataria nepamiršti tarp aukojamų produktų įtraukti ir sotaus, kaloringesnio maisto.

Seimui antradienį sutikus svarstyti naują nekilnojamojo turto (NT) mokesčio modelį, premjerė Ingrida Šimonytė viliasi, kad jis bus priimtas dar šios kadencijos Seime.  „Matau, kad Seime tikrai yra politikų, ir Savivaldybių asociacija šitą pasiūlymą palaiko, ir aš tikėčiausi, kad vis dėlto šitas Seimas ar kitas Seimas tą sprendimą vis tiek priims, bet būtų gerai, kad jis būtų priimtas dar šitame Seime“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė I. Šimonytė.

Nuo šių metų pradžios veikiantis Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) padalinys, atsakingas už 40 mln. eurų ir didesnį turtą turinčių Lietuvos gyventojų mokesčių priežiūrą, šiuo metu prižiūri 205 žmones – 123 turtingus asmenis ir 82 jų sutuoktinius, ketvirtadienį skelbia portalas „Verslo žinios“.  Pasak VMI Stebėsenos ir konsultavimo departamento atstovės Ingridos Biekšienės, 86 proc. prižiūrimų asmenų į sąrašą pateko dėl jų valdomų įmonių, kurios sudaro didžiąją jų turto vertės dalį.

Dėl savaitgalį įvykusio incidento Suomiją ir Estiją jungiančiame dujotiekyje Lietuvos apsirūpinimas dujomis prieš šildymo sezoną nesutriks, sako premjerė Ingrida Šimonytė.  Jos teigimu, incidentas parodė, kad svarbių energetikos infrastruktūros objektų apsaugai reikia dar daugiau dėmesio.

Pedagogų trūkumas, prastėjanti švietimo kokybė, neaiškios reformos ir mokytojų streikai lemia, kad vis daugiau moksleivių be privačių mokamų pamokų išsiversti negali, nors švietimas Lietuvoje ir turėtų būti nemokamas. O jei kyla tokių paslaugų paklausa, auga ir jų kainos. Specialistai pastebi, kad tokio korepetitorių poreikio, kaip šiemet, dar nepamena. Tačiau ir jų paslaugos – nepigios. Pavyzdžiui, už 1 pamoką kai kur prašoma ir 40 eurų.

Lenkijos valdžios institucijų sprendimu, koncernui „Gazprom“ priklausiusi Rusijos tranzitinio dujotiekio Jamalas-Europa atkarpos Lenkijoje operatorės „EuRoPol GAZ“ akcijų dalis perkelta į pačios šios bendrovės balansą, skelbia lenkų žiniasklaida.

Finansų ministerija siūlo savivaldybėms naudotis naujomis duomenų analizės priemonėmis, kurios vietos valdžiai turėtų padėti tiksliau įvertinti tarpusavio atotrūkį, išteklius bei padėtų rasti būdus gauti papildomų pajamų.   Tikimasi, kad savivaldybių darbą palengvins Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) kartu su mokslininkais sukurtas gyvenimo kokybės indeksas bei išlaidų ir pajamų atotrūkio vertinimo moduliai.

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) skirs 80 mln. eurų paramos ūkiams modernizuoti, iš kurių 30 mln. eurų – lengvatinėms paskoloms, pranešė ministerija. Viceministras Egidijus Giedraitis sako, kad už šias lėšas ūkiai galės įsigyti naujos žemės ūkio technikos ir įrangos, technologinių įrengimų, naujų transporto priemonių.

Būna atvejų, kuomet net ir perskaičius produkto etiketę nėra aišku, ką perki. Tokiu klaidinančiu prekės aprašymu pasidalijo ir vienas vilnietis, savo paties nuostabai parduotuvėje aptikęs „lietuviškai nelietuviškus“ kopūstus. Specialistai nurodė, kokia informacija privalo būti nurodyta etiketėse ir kas gali grėsti, jei jos nėra arba ji pateikta klaidingai.

Lietuvoje sparčiai augant kenkėjų pažeistų miškų plotams aplinkos viceministras Kęstutis Šetkus žada, kad kitais metais tokios teritorijos bus purškiamos.  „Turime sprendimą kitais metais, jeigu situacija nesikeis, bandyti purškimus, tam numatyti lėšų“, – trečiadienį Seimo Kaimo reikalų komitete, kur svarstyta šalies miškų sanitarinė būklė, teigė viceministras.

Statybų bendrovė „Vilungės statyba“ neigia Turto banko viešai paskelbtus įtarimus dėl galimo piktnaudžiavimo ir dokumentų klastojimo rekonstruojant Vidaus reikalų ministerijos (VRM) reabilitacijos centrą Trakuose. Įmonė tvirtina nepažeidusi nei sutarties, nei įstatymų. Turto bankas tikina, jog nepriklausomi ekspertai padės išsiaiškinti, kas teisus. „Vilungės statyba“ trečiadienį BNS nurodė, kad visus sutartyje numatytus darbus atliko pagal teisės aktus ir kitus reikalavimus.

Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) nuo spalio 16 d. ūkininkams, deklaravusiems žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus bei gyvulius, pradeda mokėti avansines išmokas, skelbia pranešime. Tiesioginių išmokų avansas sudarys iki 70 proc. tiesioginių išmokų dalies, o pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) ir Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (Strateginis planas) priemones – 85 proc. skirtos paramos sumos.

Rinkos reguliuotojo ir Prezidentūros atstovai nesutinka, kad nepriklausomiems elektros tiekėjams būtų kompensuojami jų patiriami nuostoliai, patiriami dėl buitinių gaminančių vartotojų į tinklą tiekiamos ir atgaunamos elektros kainų skirtumų. Tuo metu nuostolių kompensavimą siūlanti Energetinių tyrimų agentūra sako, kad tai būtų galima padaryti iš pasinaudojimo tinklais mokesčio. Gaminančių vartotojų atstovas tikina, kad tiekėjai nepatiria nuostolių.

 Šiaulių bankas nuo spalio 11 dienos visiškai stabdo atsiskaitymus mokėjimo kortelėmis Baltarusijoje, pranešė bankas. Nuo rugsėjo iki šiol atsiskaitymai buvo ribojami dalyje prekybos vietų. Šiaulių banko Finansinių nusikaltimų prevencijos departamento direktorė Simona Urbanavičiūtė sako, kad šis sprendimas didelės įtakos banko klientams nepadarys. „Šie ribojimai neturėtų turėti reikšmingos įtakos mūsų klientams, nes atsiskaitymų Baltarusijoje vykdoma labai mažai.

Nuo ateinančių metų pradžios keisis biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarka, didės minimalios, o taip pat ir maksimalios koeficientų ribos, daugės skatinimo priemonių. Mažiausiai uždirbantiems biudžetinių įstaigų darbuotojams atlyginimai kitąmet vidutiniškai didės 7 proc. Vyriausybė pritarė tai numatantiems Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtiems įstatymo projektams. Jiems dar turės pritarti Seimas.

Trečiadienį Vyriausybė pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymams, numatantiems pensijų skaičiavimo pokyčius senjorams, turintiems negalią. Pagal juos, sunkiausią negalią turintys senjorai nuo 2024 m. pradžios galės gauti didesnes socialinio draudimo senatvės pensijas asmenims su negalia, jeigu jiems bus nustatytas 70–100 proc. netektas dalyvumas. Šie siūlymai – viena iš Negalios reformos, kurią jau priėmė Seimas, naujovių.

Vyriausybė trečiadienį pritarė, jog Lietuva kandidatuotų į Jungtinių Tautų (JT) Pasaulio turizmo organizacijos (PTO) Vykdomosios tarybos pirmininko postą, o tam nepavykus pretenduotų užimti jo pavaduotojo pareigas.  Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, jog ši pozicija nėra individuali ir priklauso valstybei.   „Mes su komanda pamanėme, kad Lietuva galėtų išbandyti savo jėgas šituose rinkimuose, metams papirmininkauti tarybai.

 Seime svarstant iniciatyvą branginti žvejų mėgėjų bilietus, pastarieji nori dalyvauti skirstant surinktas lėšas bei siekia, kad būtų remiamos jų organizacijos.   Seimo Aplinkos apsaugos komiteto vadovė Aistė Gedvilienė mano, kad kelis kartus išaugus už parduotus bilietus surenkamoms lėšoms galėtų būti įkurta konsultacinė taryba.

Lietuvos oro uostų (LTOU) keleivių srautas trečiąjį šių metų ketvirtį buvo 5 proc. didesnis nei pernai tuo pat laiku, o skrydžių padaugėjo 4 proc., pranešė LTOU. Lietuvos oro uostų aviacinių paslaugų skyriaus vadovas Tomas Zitikis sako, kad rezultatai prilygo iki pandemijos buvusiam srautui.

Pažeidus Suomiją ir Estiją jungiantį dujotiekį Baltijos jūroje bus aktyviau patruliuojama prie Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo bei uosto vartų, nutarė trečiadienį posėdžiavusi Jungtinė grėsmių prevencijos ir krizių valdymo grupė.

Seime skinasi kelią siūlymas leisti prekiauti pasibaigusio galiojimo, bet dar tinkamais vartoti produktais. Dabar tai daryti draudžiama, todėl daug maisto iššvaistoma.      Seimo Ekonomikos komitetas trečiadienį bendru sutarimu pritarė tokiems Maisto įstatymo pakeitimams, kuriuos parengė grupė Seimo narių bei ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. Dabar pataisas svarstys ir dėl jų balsuos Seimas.

Rekordiškai šiltas rugsėjis greitai visiems užsimiršo, tad atvėsus orams gyventojai užplūdo parduotuves ir jose graibsto šildytuvus. Pardavėjai pastebi, kad jų pardavimai šoktelėjo kelis kartus. Gyventojai perka tiek pačius pigiausius šildymo prietaisus, vos už 15 eurų, tiek ir brangesnius, kurie kainuoja apie 400 eurų. Portalo tv3.lt skaitytoja vilnietė Regina pasakojo, kad gyvena senos statybos daugiabutyje. „Atvėsus orams, bute jaučiu drėgmę.

 Praėjusį šeštadienį įvykus incidentui Suomiją ir Estiją jungiančiame dujotiekyje energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad atviroje jūroje esančiai labiausiai pažeidžiamai energetikos infrastruktūrai reikalinga dar didesnė apsauga.  „Pirmiausia, visa labiausiai pažeidžiama infrastruktūra yra atviroje jūroje, kurią sunku saugoti. Be abejo, jau šiandien NATO stebi ir laivus, ir judėjimą prie kritinės infrastruktūros“, – LRT radijui trečiadienį sakė D. Kreivys.

Papildomam pensijų indeksavimui kitais metais galėtų būtų skirta maždaug 100 mln. eurų – dukart daugiau nei numatyta „Sodros“ biudžeto projekte, teigia opozicinės Seimo socialdemokratų partijos narys Algirdas Sysas.  Pasak jo, tokį pasiūlymą jis žada teikti Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetui trečiadienį svarstant „Sodros“ biudžetą. „Mes šiandien kaip tik komitete svarstysime, bandysiu užduoti tą klausimą (...) Taip, mes turime teisę tokią pataisą teikti ir aš bandysiu pateikti.

Vilniaus rajono meras Robertas Duchnevičius pasirašė potvarkį, kuriuo nustato nuo trečiadienio, spalio 11 d., pradėti šildymą šio rajono teritorijoje esančiose švietimo ir gydymo įstaigose. „Vilniaus rajono švietimo ir gydymo įstaigose pradedame šildymo sezoną. Reaguojame į vėstančius orus, tad nedelsdami turime užtikrinti šiltas ir sausas patalpas vaikams, gydymo įstaigų pacientams“, – teigia R. Duchnevič.

Lietuva ieško galimybių, kaip išvengti juodžiausio scenarijaus dėl stringančios mokesčių reformos netekti šimtų milijonų europinių lėšų. Europos Komisija (EK) sako, kad neįgyvendinus pertvarkos Lietuva rizikuoja negauti iki pusės milijardo eurų iš šaliai skirtų ekonomikos gaivinimo fondo (RRF) pinigų. Tokia suma yra susieta su europiniais pinigais per reformas apimantį „Naujos kartos Lietuva“ planą, kurį Vyriausybė teikė EK 2021 metais.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė spalio 11–15 dienomis dalyvaus Pasaulio banko (PB) ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) metiniuose susitikimuose Maroke. Susitikimų metu pasaulio finansų ministrai ir centrinių bankų vadovai daugiausia dėmesio skirs globalios ekonomikos perspektyvoms, koordinacijai tarp fiskalinės ir pinigų politikos bei bendram atsakui į tarptautinius iššūkius, pranešė Finansų ministerija.

 Lietuvai siekiant, kad Vilniuje būtų įkurta nauja Europos Sąjungos (ES) Pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos agentūra (AMLA), Vyriausybė trečiadienį spręs dėl šios institucijos patalpų finansavimo. Siūloma, kad jei agentūrą būtų nuspręsta steigti Lietuvoje, Finansų ministerija turėtų pasirūpinti jai reikalingų patalpų įrengimu bei penkerius metus finansuoti jų išlaikymą mokant ir už nuomą.

Iš Izraelio miesto Tel Avivo trečiadienio naktį pakilo privatus orlaivis, skraidinantis per 140 žmonių, iš jų – beveik šimtas Lietuvos piliečių, jie Lietuvoje turėtų būti po pietų. Dukart atidėtą skrydį suorganizavo „Avia Solutions Group“ bendrovė „Skyllence“, jis vėlavo ir trečiadienio naktį. „Lėktuvas pagaliau pakilo beveik pusę penktos ryte, šiuo metu žmonės skrenda į Bukareštą, turėtų leistis Bukarešte vietos laiku 7.40 val. ir Lietuvoje laukiame apie 12.50 val.

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį su Kauno meru Visvaldu Matijošaičiu aptars mieste vystomus projektus. Kaip BNS informavo Prezidentūra, šalies vadovas susitikime su Kauno meru kalbėsis apie Nemuno saloje statomą nacionalinį mokslo ir inovacijų centrą „Mokslo sala“, M. K. Čiurlionio koncertų centro projektą.  Taip pat ketinama aptarti Kauno miesto infrastruktūros projektus, susijusius su kariniu mobilumu, regionų plėtros programos priemonių planavimą.

Po incidento Suomiją ir Estiją jungiančiame dujotiekyje Lietuvos institucijoms prie strategiškai svarbių šalies objektų padidinus budrumo lygį, trečiadienį šaukiamas Jungtinės grėsmių prevencijos ir krizių valdymo grupės posėdis. Pasak Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC), posėdyje bus išklausyta tarnybų paruošta papildoma informacija ir atsižvelgiant į ją priimami papildomi sprendimai.

Trečiadienį Panevėžyje padedami šildyti visi pastatai, įskaitant gyvenamuosius namus, pranešė savivaldybė.  „Pradedamas šildymo sezonas Panevėžio miesto biudžetinėms įstaigoms, įmonėms ir organizacijoms, gyvenamųjų namų ir kitiems šilumos vartotojams, turintiems parengties šildymo sezonui aktus“, – teigiama pranešime.  Miesto darželiai šildomi jau nuo antradienio, sveikatos priežiūros įstaigose šildymas įjungiamas vadovų nuožiūra.

Sustojusi nekilnojamo turto (NT) rinka daro spaudimą statybų verslui. Dalis įmonių atsidūrė ant bankroto ribos, todėl mažina atlyginimus ar atleidžia darbuotojus. Statybininkų asociacija pastebi, kad sunkumų patiria mažos įmonės, o didelės yra atsparesnės. Tačiau esą tik laiko klausimas, kada ir jos atsidurs ant bankroto ribos. Todėl ragina valdžią finansuoti kelių ar energetikos projektus, kad statybos įmonės turėtų iš ko užsidirbti.

Antrojo 700 megavatų (MW) galios jūros vėjo parko vystytojo konkursą, kurio laimėtojas galės pretenduoti į valstybės paramą, planuojama skelbti 2024-ųjų sausį. Dėl tikslios aukciono paskelbimo datos Vyriausybė apsispręs artimiausiu metu, pranešė Energetikos ministerija.  „Dėl pasikeitusių ekonominių aplinkybių situacija atsinaujinančios energetikos sektoriuje visame pasaulyje dinamiškai keičiasi ir tai įtakoja investuotojų planus“, – pranešime teigė viceministrė Daiva Garbaliauskaitė.

Daugiau nei trečdalis – 38 proc. vadovų palaiko naujų technologijų diegimą savo organizacijose. Pernai tokių buvo tik 10 proc., rodo pasaulinės audito, mokesčių ir verslo konsultacijų įmonės KPMG atlikta įvairių pramonės įmonių vadovų apklausa.   „Pernai negausi vadovų grupelė, kuri ryžosi investuoti į naujas technologijas, šiemet padidėjo net keturis kartus. Jiems pavyko padidinti organizacijos pelningumo rodiklius ir veiklos mastą, tad dar labiau palaiko skaitmeninę transformaciją.

Viena didžiausių Lietuvoje pieno perdirbimo grupių „Vilvi Group“ šiemet sausį-rugsėjį gavo 153,8 mln. eurų pajamų – 12,5 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu. Vien rugsėjį pajamos siekė 17,75 mln. eurų – 19,7 proc. mažiau nei pernai rugsėjį, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė „Vilvi Group. „Vilvi Group“ sudaro Vilkyškių pieninė, „Modest“, Kelmės pieninė, „Kelmės pienas“, „Pieno logistika“ ir Latvijos „Baltic Dairy Board“. Grupės akcijos kotiruojamos biržos Oficialiajame prekybos sąraše.

Įsivaizduokite, kad patikimoje lietuviškoje parduotuvėje išsirenkate gerą brangų kompiuterį, susimokate ir laukiate, kada jį pristatys. Tada po mėnesio gavę siuntą namuose ją išpakuojate ir randate tik bloknotą su pieštuku. Kaip jaustumėtės ir ką darytumėte? Būtent į tokią situaciją pateko vilnietė, kuri papasakojo, kad jai net nekilo mintis siuntos patikrinti atsiėmimo punkte.

Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad Lietuvos energetikos infrastruktūra yra saugi ir stiprinama. Taip jis kalbėjo Suomijai pranešus, kad dujotiekiui su Estija „Balticconnector“ praėjusią savaitę padaryta žala galimai susijusi su išorės veiksniais. „Lietuvos energetikos infrastruktūra yra saugi ir esame pasirengę planus įvairiems scenarijams.

Keičiant Vidaus tarnybos statutą, pareigūnų atlyginimams didinti numatyta 24 mln. eurų, antradienį pranešė Vidaus reikalų ministerija. Vidaus reikalų ministerijos statutiniams pareigūnams – policininkams, pasieniečiams, ugniagesiams, Viešojo saugumo tarnybos ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnams – numatyta 11,8 mln. eurų. Tuo metu Kalėjimų ir Probacijos tarnyboms numatyta 9,4 mln. eurų, o muitininkams – 2,7 mln. eurų. „Šis pokytis palies kiekvieną pareigūną. Yra apie 19 tūkst.

Antradienį Seimas po pateikimo pritarė kitų metų Valstybinio socialinio draudimo arba „Sodros“ biudžeto ir jį lydinčių teisės aktų projektams. Juose numatomas senatvės ir kitų pensijų, taip pat įvairių išmokų didinimui. Planuojama, kad kitais metais „Sodra“ iš darbuotojų ir darbdavių surinks daugiau kaip 7,6 mlrd. eurų įmokų, o išmokės kiek daugiau nei 7 mlrd. eurų pensijų ir kitų išmokų. Numatoma, kad kitąmet pinigų bus surinkta 577 mln. daugiau, nei išleista.

Gaudamas darbo užmokestį kiekvienas darbuotojas turi sumokėti gyventojų pajamų mokestį (GPM). Dėl to į rankas gaunama pinigų suma yra mažesnė už atlyginimą popieriuje. Tačiau mokestis netaikomas neapmokestinamajam pajamų dydžiui (NPD). Paprastai kalbant, kuo NPD didesnis ir kuo plačiau jis taikomas, tuo daugiau pinigų lieka didesnei daliai gyventojų.

Trims didiesiems miestams – Vilniui, Šiauliams ir Panevėžiui – antradienį pradėjus šildyti dalį įstaigų, Kaunas miesto švietimo, globos ir gydymo įstaigų pastatus pradės šildyti ketvirtadienį.  „Atsižvelgus į atvėsusius orus ir sinoptikų prognozes, Kaune nuo spalio 12 dienos pradedama šildyti lopšelius-darželius, mokyklas, socialinės globos ir gydymo įstaigas“, – antradienį BNS pranešė savivaldybės Būsto modernizavimo, administravimo ir energetikos skyriaus vedėja Karolina Sakalauskienė.

Oficialius nedarbas rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu, traukėsi 0,1 procentinio punkto iki 8,3 proc., skelbia Užimtumo tarnyba.  Darbo ieškančių žmonių skaičius per mėnesį sumažėjo 0,2 tūkst. ir spalio 1-ąją siekė 148,8 tūkst.     Užimtumo tarnybos stebėsenos ir analizės vadovė Jurgita Zemblytė teigia, kad tokia tendencija rugsėjį pastebima kasmet.  „Kasmet rudens pradžioje nedarbas sumažėja – tai natūralus darbo rinkos reiškinys.

Europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ maršrutą Kalvarijos savivaldybėje dar galima peržiūrėti, siekiant išsaugoti bent dalį gyventojų namų ar kito turto, sako susisiekimo ministras Marius Skuodis. „Dėl „Rail Balticos“ tai taip, galiu apgailestauti, kad kai kuriose vietose yra tokių skaudžių situacijų, bet komanda tikrai važiuoja ir žiūri, ką gali padaryti (...) Jeigu įmanoma kažką padaryti, tai tikrai siekiame rasti sprendimus.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) prognozuoja, kad šiemet Lietuvos ekonomika trauksis 0,2 proc., tačiau kitais metais šalies BVP turėtų augti 2,7 proc., antradienį paskelbė TVF.    Birželį TVF prognozavo, kad šiemet šalies ekonomika smuks 1,4 proc., o 2024 metais augs 2,9 proc.  Naujausios TVF prognozės rodo, jog 2025 metais Lietuvos BVP turėtų augti 2,6 proc., 2026 metais – 2,5 proc., 2027 metais – 2,2 proc., 2028 metais – 2,1 proc.

Lietuvos ekonomika šiemet patirs nuosmukį, tačiau kitąmet bendrasis vidaus produktas (BVP) vėl augs, sako ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė. „Lietuvos ekonomika šiemet patiria negilų nuosmukį, tačiau kitąmet bendrasis vidaus produktas vėl turėtų augti.

Antradienį Seimas imasi kitų metų valstybės biudžeto tvirtinimo. Nuo šio dokumento priklausys, kokioms sritims, kiek pinigų bus skirta, kiek, kokių mokesčių bus surinkta iš gyventojų ir verslo. Kaip pristatydama biudžeto projektą sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė, planuojama, kad kitais metais valstybės biudžeto pajamos sudarys 17 mlrd. eurų, o išlaidos – 20,5 mlrd. eurų. Lietuva turi beveik 2,8 mln. gyventojų.

Nuo spalio 23 d. – pokyčiai didžiausio lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ lentynose. Kaip ir visame šalies prekybos sektoriuje, pokyčiai –  nebelieka kaitinamojo tabako produktų su pridėtiniais skoniais ir kvapais. Prekybos tinklo duomenimis, tokius gaminius renkasi 42 proc. kaitinamojo tabako pirkėjų.

Didmeninė elektros kaina  rugsėjį Lietuvoje buvo 14 proc. didesnė nei rugpjūtį ir siekė vidutiniškai 117,28 euro už megavatvalandę (MWh). Latvijoje kaina augo taip pat 14 proc. iki 117,25 euro, o Estijoje – 20 proc. iki 113,46 euro, antradienį pranešė elektros tiekėja „Elektrum Lietuva“. „Elektrum Lietuvos“ vadovas Martynas Giga sako, jog kainų augimą Baltijos šalyse lėmė tris savaites neplanuotai neveikusi „NordBalt“ jungtis tarp Švedijos ir Lietuvos.