Lietuvos verslas

Vartotojų pasitikėjimo rodiklis Lietuvoje sausio mėnesį buvo pats aukščiausias visoje Europos Sąjungoje. Kaip socialiniame tinkle rašė „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas, tik Lietuvoje ir Lenkijoje vartotojų pasitikėjimo rodiklis buvo teigiamoje zonoje. „Lietuviai optimistiškiausiai visoje ES vertina savo šeimos finansinės padėties perspektyvas: 32 proc. Lietuvos gyventojų teigia, kad per artimiausius metus jų šeimos finansinė padėtis pagerės, ir vos 10 proc.

Jau sausį „Sodra“ išmokėjo padidintas senatvės ir kitas socialinio draudimo pensijas. Vasarį didesnės išmokos pasieks išankstinių senatvės pensijų gavėjus bei žmones, gaunančius šalpos, nukentėjusiųjų asmenų, mokslininkų, pareigūnų ir karių pensijas, pirmojo ir antrojo laipsnio valstybines pensijas. Gavėjai, gaunantys mažų pensijų priemokas, taip pat sulauks pasikeitusių išmokų, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Nacionalinį stadioną iš „BaltCap“ perimančios „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis sako, kad naujas statybų konkursas, apie kurį svarsto Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT), visą projektą palaidotų. Verslininkas aiškina, kad „akivaizdus nepajėgumas“ anksčiau įgyvendinant projektą jam yra didžiausia motyvacija parodyti, jog „Hanner“ gali jį užbaigti. Interviu Eltai A. Avulis pripažino, kad projektas yra labai rizikingas, o galimybė užsidirbti šiuo atveju yra nebent iš komplekso valdymo.

Pirmąjį šių metų mėnesį šilumos kaina mažėjo, tačiau dėl šaltesnio oro sąskaitos gyventojams išaugs apie 16–18 proc., palyginti su 2023 metų sausiu, pranešė Vilniaus šilumos tinklai (VŠT). „Už 50 kv. metrų buto šildymą renovuotame daugiabutyje vidutinė sąskaita sieks apie 66 eurus, o sename, energetiškai neefektyviame – 112 eurų“, – pranešime teigė VŠT. Naujos statybos daugiabučių gyventojai už tokio pat ploto butą vidutiniškai mokės 41 eurą – 28 proc.

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) narys Tadas Vinokuras kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl Nacionalinio stadiono projekto perdavimo „Hanner“ su prašymu įvertinti, ar yra pagrindas stabdyti šį, pasak jų, galimai neskaidrų sandorį. „Kadangi pagal naują susitarimą keičiasi esminės sutarties sąlygos, kyla įtarimas, kad perduodant projektą bendrovei „Hanner“ buvo pažeistas viešųjų pirkimų įstatymas.

Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) suskaičiavo, kokio dydžio sąskaitos netrukus pasieks vilniečius už sausio mėnesio šildymo paslaugas. Pirmąjį šių metų mėnesį šilumos kaina mažėjo, tačiau dėl 4,5 laipsnių šaltesnio mėnesio sąskaitos ūgtels apie 16–18 proc. palyginti su 2023 m. sausiu ir gruodžiu. Už 50 kv. m. buto šildymą renovuotame daugiabutyje vidutinė sąskaita sieks apie 66 eurus, o sename, energetiškai neefektyviame – 112 eurų.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ baigė sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais bei balanso valdymui reikalingą automatinės generacijos valdymo (AGV) sistemos diegimą. „Sistema padeda dispečeriams realiu laiku užtikrinti svarbiausius elektros tinklo parametrus – gamybos ir vartojimo balansą bei dažnį“, – išplatintame pranešime cituojamas „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis.

Nekilnojamojo turto bendrovės „Hanner“, iš investicijų bendrovės „BaltCap“ perimančios Nacionalinio stadiono Vilniuje projektą, savininkas Arvydas Avulis tikisi pastatyti kompleksą už 122 mln. eurų. Jis mano, jog „Hanner“ sujungus pajėgas su dabartine rangove „Naresta“ būtų galima rasti rezervų ir sutilpti į tokį biudžetą.  „BaltCap“ buvo finansuojanti kompanija, mes ne tik finansuojanti.

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį lankydamasis Prienuose su savivaldybės vadovu Alvydu Vaicekausku aptarė galimybes atgaivinti laivybą Nemuno vidurupyje, pranešė Prezidentūra.

Statybų įmonė „Conres LT“ iš investicijų bendrovės „BaltCap“ fondo „BaltCap Infrastructure Fund“ bendrovės „Nullus“ reikalauja 200 tūkst. eurų skolos už darbus Kauno rajone atnaujinant ir statant mokyklas bei baseiną. Teismas įmonių ginčą nagrinės iš naujo.  Lietuvos apeliacinis teismas antradienį patenkino „Nullus“ skundą, panaikino jai nepalankų pirmos instancijos teismo sprendimą ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo.

Pasiruošti galimam rusų užpuolimui Lietuva turi tik tiek laiko, kiek okupantui reikės atstatyti savo pajėgumus, sumažėjusius kariaujant Ukrainoje. Lietuvos nekilnojamo turto plėtros asociacijos (LNTPA) organizuotoje konferencijoje „Core“ Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas atskleidė, kada Lietuvoje galėtų baigtis taikos metas. Anot jo, karo padėtis Ukrainoje lems ir mūsų situaciją, kuri galėtų pasikeisti po 5 ar 10 metų.

Nuosavą saulės elektrinę įrengti planuojanti Smalininkų technologijų ir verslo mokykla neprivalės mokėti už elektros tinklo rekonstrukciją Jurbarko rajone, pranešė elektros ir gamtinių dujų skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO). Bendrovės atstovė ryšiams su visuomene Rasa Juodkienė sako, kad už prijungimą papildomai mokėti nereikės dėl to, kad mokykla į tinklą atiduos tik trečdalį saulės elektrinės pagamintos energijos.

Verslininko Gedimino Žiemelio valdomos investicijų įmonės „Vertas Management“ kontroliuojama lėktuvų keleivių ieškinių pagalbos bendrovė „Skycop“ už neskelbiamą sumą įsigijo tokios pat veiklos Estijos įmonę „Lennuabi“. Anot „Skycop“, sandoriu pradedama 2024–2025 metų plėtros programa, kuria siekiama tapti antra pagal dydį Europos skrydžių kompensacijų sektoriaus bendrove. „Skycop“ vadovas Tomas Vaišvila sako, kad plėtra planuojama įvertinus kompensacijų valdymo rinkos augimą.

Atvyksiantiems Vokietijos brigados kariams ir jų šeimoms būstus planuojama nuomoti, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Anot jo, dėl ilgalaikės nuomos bendradarbiaujama su nekilnojamojo turto (NT) vystytojais, domimasi galimybėmis vokiečiams skirti jau pradėtus plėtoti projektus. A. Anušausko vertinimu, į Lietuva atvyks „tūkstančiai“ civilių iš Vokietijos, tad „bus didžiulis tos infrastruktūros poreikis“. „Geriausias modelis yra nuoma.

Lietuvoje fiksuojamas didžiausias vilkikų skaičius, lyginant su kitomis Europos Sąjungos (ES) šalimis, skelbia Valstybės duomenų agentūra. Pasak agentūros, didėjanti krovinių gabenimo apimtis ES keliais sparčiai didina ir vilkikų skaičių. Štai 2012 m. vidutiniškai šių transporto priemonių 1 000 gyventojų ES teko 3,3 ir per dešimtmetį padidėjo 45,2 proc.

Bene 60 proc. statutinių pareigūnų nuo šių metų sausio 1 d. padidėjo atlyginimai. Iš viso jų apmokėjimui šiais metais skiriama daugiau kaip 500 mln. eurų. Tai sudarys beveik pusę vidaus reikalų sistemos biudžeto, sako ministrė Agnė Bilotaitė. „Šių metų biudžete pareigūnams skirta beveik pusė milijardo eurų. Tai yra beveik pusė viso vidaus reikalų sistemos biudžeto.

Konkurencijos taryba pakeitė įmokų dydžius už pranešimų apie koncentraciją ir prašymų leisti atlikti atskirus koncentracijos veiksmus nagrinėjimą. Nuo šių metų kovo mėnesio ūkio subjektai už teikiamo pranešimo apie koncentraciją nagrinėjimą turės mokėti 21,1 tūkst. eurų dydžio mokestį, o už teikiamo prašymo leisti atlikti atskirus koncentracijos veiksmus nagrinėjimą – 7 tūkst. eurų mokestį.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) primena, kad mokesčius išskaičiuojantys asmenys iki vasario 15 dienos turi pateikti duomenis apie pernai metais gyventojams išmokėtas A ir B klasės pajamoms priskiriamas išmokas.

Prezidentas Gitanas Nausėda tiki, kad Lietuvos finansų technologijų („fintech“) sektorius yra svarbus Lietuvos ateičiai dėl savo gebėjimo vystyti paslaugas, kurios padeda mažoms įmonėms ar regionuose gyvenantiems asmenims gauti reikalingą finansavimą bei paramą. Taip pat, anot jo, didesnis prieinamumas prie šio sektoriaus leidžia užtikrinti aukštesnį žmonių gyvenimo lygį. „Aš palaikau Lietuvos „fintech“ sektoriaus progresą.

Aplinkos ministerija šiemet imsis didinti būsto įperkamumą bei plėsti nuomos rinką, sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas. Jo teigimu, valstybė būsto prieinamumo gyventojams stiprinimui iki šiol skiria per mažai dėmesio. „Valstybė nėra identifikavusi, kad yra viešo intereso objektas: kad būstas būtų įperkamas, kad gyventojai turėtų tinkamo standarto būstą, kad benamystė būtų irgi valstybės problema“, – ketvirtadienį nekilnojamojo turto (NT) konferencijoje „Core“ sakė S. Gentvilas.

Lietuva pastaraisiais metais padarė didžiausią pažangą Baltijos jūros regione pagal saulės ir vėjo energijos gamybos pajėgumų plėtrą – ji augo beveik dukart, pranešė energetikos grupė „Ignitis“, remdamasis Europos elektros energijos perdavimo sistemos operatorių (ETSO) platformos duomenimis. Anot „Ignitis“ tvarumo sprendimų vadovo Eugenijaus Šegurovo, tai lėmė aplinkybė, kad šalyje nėra išvystytos iškastinio kuro energetikos. „Šiuo metu jau beveik 70 proc.

Lietuvos automobilių kelių direkcija keičia pavadinimą į „Via Lietuva“. Naujas bendrovės pavadinimas trečiadienį įregistruotas Registrų centre. ...

Nuo pernai lapkričio dėl Šiaulių policijos komisariato statybų projekto tvyro nežinomybė, sako Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vyriausioji specialistė Gailutė Smagriūnienė. „Dalį sutartų darbų „Safe community“ atliko, tačiau statybų etapo dar nepasiekė. Statybos leidimas neišduotas dar“, – Eltai sakė ji. Šiaulių apskr.

Išskirtinės kokybės šviežutėliai sultingi vaisiai ir skanios daržovės – už prieinamą kainą. Ieškantiems tokių gėrybių parduotuvėse, prekybos tinklas „Iki“ vasarį pateikė naujieną: nauju privačiu prekės ženklu pažymėtą „Bon Via“ produkciją. Joje – tobulai sunokusios gėrybės ir išplėstas ekologiškų vaisių bei daržovių pasirinkimas, atkeliaujantis iš rinktinių ūkių. „Pirkėjai mūsų tinklą vertina ne tik dėl gerų kainų, bet ir ypač gausaus asortimento.

Pastaraisiais metais atsinaujinanti energetika Lietuvoje augo sparčiausiai regione, tvirtina bendrovė „Ignitis“. „Per pastaruosius metus Lietuva atsinaujinančios energetikos pajėgumus išplėtė beveik perpus, o šiuo metu jau beveik 70 proc. elektros generacijos pajėgumų Lietuvoje sudaro atsinaujinanti energetika ir pagal šį rodiklį esame lyderiai.

Užimtumo tarnyba praneša, kad  sausio mėnesį darbo pasiūlymų skaičius augo beveik visose savivaldybėse bei daugiau nedirbančių gyventojų pradėjo dirbti. „Šiemet suaktyvėjusi darbuotojų paieška sąlygojo ūgtelėjusius grįžtančiųjų į darbo rinką srautus. Intensyvesnis grįžimas į darbo rinką fiksuotas 55 šalies savivaldybėse“, – išplatintame pranešime cituojama Užimtumo tarnybos Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja J. Zemblytė.

Artimiausiomis dienomis Lietuvos namų ūkiai sulauks savo sąskaitų už sausį suvartotą elektros energiją. Tiesa, šįkart daugumai jos bus šiek tiek didesnės. Ekspertai teigia, kad svarbu tinkamai suprasti, kas lemia elektros kainą, dėl kokių priežasčių ji gali svyruoti ir, svarbiausia, kas atvaizduojama gaunamų sąskaitų eilutėse, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Lietuvai planuojant pasienyje su Baltarusija uždaryti Lavoriškių ir Raigardo kontrolės punktus, vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sako, kad tai leis efektyviau išnaudoti Medininkų punktą. „Mes turime tikrai puikią infrastruktūrą, kuri yra nepakankamai išnaudojama Medininkuose, todėl su šitais sprendimais mes tą infrastruktūrą galėsime efektyviau išnaudoti“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė ministrė.

„Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) gali tęsti rentgeno įrengimo Stasylų stotyje konkursą,  nusprendė teismas. LTG sprendimą neleisti dalyvauti konkurse apskundė viena didžiausių šalies statybos kompanijų „Autokausta“.  Lietuvos apeliacinis teismas vasario 1 dieną nesutiko taikyti laikinųjų apsaugos priemonių ir laikinai stabdyti konkursą. Teismas atmetė „Autokaustos“ skundą ir paliko galioti Vilniaus apygardos teismo gruodį priimtą nutartį.

Didieji šalies nekilnojamojo turto (NT) plėtotojai šiemet planuoja 721,4 mln. eurų siekiančias investicijas, skelbiama „Verslo žinių“ atliktoje įmonių apklausoje. Apklausa skelbia, kad 2024 m. planuose NT plėtotojų investicijos sostinėje mažėja 2,9 proc., Kaune auga 1,5 karto, pajūryje – daugiau nei 12,6 karto, regionuose traukiasi 1,6 karto. Teigiama, kad populiariausia investicijų kryptimi išlieka būstas, kuriam ketinama skirti 371,9 mln. eurų. Tuo metu į komercinį NT planuojamos 314 mln.

Susisiekimo ministerija ruošiasi išpirkti žemę, reikalingą europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ tiesimui nuo sienos su Lenkija iki Jiesios šalia Kauno ir ieško turto vertintojų. Ministerija šią savaitę paskelbė turto vertinimo konkursą. Laimėtojas turės įvertinti 144 žemės sklypus Kalvarijų, Marijampolės, Prienų rajono, Kazlų Rūdos ir Kauno rajono teritorijose.

Nuo ateinančios vasaros Klaipėdoje gali būti taikomas vadinamasis pagalvės mokestis, apgyvendinimo įstaigų gyventojai už nakvynę turėtų mokėti 2 eurus, ketvirtadienį skelbia „Vakarų ekspresas“. Uostamiesčio taryba dėl vietinės rinkliavos už naudojimąsi viešąja turizmo ir poilsio infrastruktūra įvedimo nuo 2024 metų birželio spręs vasario 13 dieną. Pritarus mokesčiui jo šiemet tikimasi surinkti 400 tūkst. eurų, o vėlesniais metais – apie 800 tūkst. eurų.

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį lankysis Prienuose, dalyvaus diskusijose apie dronų pramonę bei pilietiškumą.  Kaip pranešė Prezidentūra, prezidentas padės gėlių prie paminklo 1945–1954 metais žuvusiems partizanams, susitiks su Prienų savivaldybės meru Alvydu Vaicekausku.  Popietę numatytas šalies vadovo dalyvavimas diskusijoje „Dronų pramonė Lietuvoje – problemos ir perspektyvos“ Prienų kultūros ir laisvalaikio centre.

Europos Sąjunga siekia suvienodinti „minimalios mėnesinės algos“ (MMA) sąvoką ir nustatyti tarptautinį minimalaus užmokesčio lygį. Pavyzdžiui, 60 proc. bruto vidutinio darbo užmokesčio medianos. Naujojoje direktyvoje taip pat raginama reguliariai peržiūrėti šalių darbo užmokesčio lygį, kad gyventojai galėtų pasitikrinti, kaip jiems sekasi. Šie metai pažymi stiprų žingsnį į priekį šia linkme – 2024 m. lapkritį įsigalioja nauja ES minimalaus atlygio direktyva.

Lošimų priežiūros tarnybos (LPT) atstovė Ingrida Žaidarienė sako, kad lošimų bendrovės nebuvo socialiai atsakingos, kai netaikė atsakingo lošimo gairių buvusio investicijų bendrovės „BaltCap“ infrastruktūros fondo partnerio Šarūno Stepukonio atžvilgiu. „Visų pirma, nesuveikė šiuo atveju bendrovių socialinė atsakomybė.

Sostinės gyventojai raginami neišsigąsti, jei prie konteinerių išgirs įspėjimus, padėkas ar bus nufilmuoti – taip stengiamasi užtikrinti efektyvų atliekų surinkimą ir pričiupti pažeidėjus. Savivaldybės įmonė Vilniaus atliekų sistemos administratorius (VASA) atskleidė, kad kameros vien per 2023 m. sostinėje užfiksavo 1,7 tūkst. pažeidėjų.

Vienas didžiausių šalyje komercinių bankų trečiadienį praneša apie atnaujinamas informacines sistemas, dėl ko dalis klientų gali patirti keblumų naudodamiesi banko paslaugomis. „Swedbank“ Lietuvoje savo oficialioje socialinio tinklo paskyroje praneša apie galimus trikdžius naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį. „Naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį (vasario 8 d.) „Swedbank“ planuoja vykdyti reguliarų IT sistemų atnaujinimą.

Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) trečiadienį patvirtino, kad pradėjo neplaninį naftos perdirbimo bendrovės „Orlen Lietuva“ patikrinimą, ties Būtingės naftos terminalu Baltijos jūroje išsiliejus įmonės naftai. AAD teigia, kad dar tikrins tikslų į jūrą patekusių teršalų kiekį, vertins aplinkai padarytą poveikį.

Įstrigo beveik 22 mln. eurų vertės naujo Šiaulių policijos komisariato statybų projektas, kurį viešosios ir privačios partnerystės būdu turėjo įgyvendinti investicijų bendrovės „BaltCap“ infrastruktūros fondo įmonė „Safe community“. Šiuo metu ieškoma naujo investuotojo, BNS patvirtino policijos atstovas.

Vandens turizmo atstovai pabrėžia, kad Lietuvoje pramoginės laivybos potencialas nėra išnaudotas, o nuo kaimyninių šalių – Lenkijos ir Latvijos – atsiliekame mažiausiai 15 metų. Anot verslininkų, labiausiai tokią situaciją lemia infrastruktūros trūkumas, sudėtinga laivavedžio teisių gavimo sistema ir aplinkosauginiai reikalvimai.

Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas pabrėžia, kad Nacionalinio stadiono projektą iš „BaltCap“ perimanti „Hanner“ tai padarys tik užtikrinus, jog projektas bus rentabilus po kainos indeksacijos. Sostinės vadovas teigia nežinantis, ar net ir tokiu atveju projektas galiausiai bus pelningas. „Turbūt būtų naivu tikėtis, kad ateitų kažkas ir už 100 mln. eurų įgyvendintų ir padarytų labdarą.

Diskusijoms dėl „BaltCap“ skandalo ir nacionalinio stadiono statybų sunkumų persikeliant į Seimą, parlamento Antikorupcijos komisijoje ryškėja naujos trintys tarp valdančiųjų ir opozicijos. Seimo mažumos atstovams palaikant iniciatyvą atidžiau išanalizuoti surezonavusią istoriją dėl buvusio „BaltCap“ partnerio Šarūno Stepukonio galimai pasisavintų 30 mln. eurų ir sostinėje statomo daugiafunkcinio komplekso, valdantieji siūlymus sutinka skeptiškai.

Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) teigia esanti pasirengusi prevenciškai patikrinti būsimus sprendimų projektus dėl Nacionalinio stadiono statybų, kai jie bus parengti.  „Nacionalinio stadiono poreikis valstybei negali ir neturėtų būti kvestionuojamas, tačiau bet kokie koncesijos sutarties pakeitimai turi būti daromi griežtai laikantis teisės aktų“, – pranešime sakė tarnybos direktorius Darius Vedrickas.

Už privataus kapitalo fondų valdytojos „BaltCap“ ir jos fondų priežiūrą yra atsakinga Estijos priežiūros institucija. Taip Lietuvos bankas (LB) vertina „BaltCap Infrastructure Fund“ buvusiam partneriui Šarūnui Stepukoniui pareikštus įtarimus pralošus daugiau nei 30 mln. eurų pinigų, dėl ko galėjo nukentėti ir būsimi Lietuvos pensininkai.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sako, kad tiek investicijų bendrovės „BaltCap“ kontrolės mechanizmai, tiek finansų rinką prižiūrinčios institucijos nesuveikė užkardant buvusio „BaltCap Infrastructure Fund“ partnerio Šarūno Stepukonio lošimą grobstant įmonių lėšas. „Reikėtų atskirti, kas už ką yra atsakingi, kokios institucijos yra atsakingos už finansų rinkos institucijų priežiūrą. Ir akivaizdu, kad tam tikri mechanizmai, kurie turėjo suveikti, (...) nelabai turbūt ir suveikė.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė parengė Azartinių lošimų įstatymo pataisas, kuriomis siūlo nuo 2025 metų dar labiau sugriežtinti lošimų reklamą.   „Šiandien parengtas įstatymo pataisas, draudžiančias azartinių lošimų reklamą, pakviečiau pasirašyti ir Seimo narius. Svarbu, kad prie iniciatyvos prisidėtų panašiai problemą matantys kolegos iš įvairių frakcijų“, – trečiadienį savo paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“ parašė M. Lingė.

Energetikos ministras Dainius Kreivys praneša, kad pavasario sesijos metu Seimui bus teikiamos įstatymų pataisos, kuriomis reguliatoriui būtų leidžiama lanksčiau ir greičiau peržiūrėti dujų kainas. Anot jo, šiuo metų dujų kainų reguliatoriui peržiūrėjus tarifus pagal rinkos kainas, pokyčiai gali įsigalioti tik po 30 dienų. „Kodėl įsigalios tik balandžio 1 dieną? Taip yra dėl to, kad labai aiškiai užfiksuotos datos, kada tai turi būti padaryta – 30 dienų po sprendimo.

Vyriausybė trečiadienį pritarė Akcizų įstatymo projektui, pagal kurį beveik 7,5 karto mažinamas pastovus akcizo suskystintosioms naftos dujoms (SND) tarifas. Seimui kitą savaitę bus siūloma skubos tvarka SND apmokestinimą sumažinti nuo 304 iki 41 euro už toną. Tiek sumažinti SND akcizo dydį pasiūlyta nuo 2024 m. Lietuvoje įsigaliojus gerokai aukštesniam tarifui nei kitose regiono šalyse, sukėlusiam verslo pasipiktinimą.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė džiaugėsi, kad keturių darbo dienų savaitės klausimas Lietuvoje skamba vis dažniau. Pasak pašnekovės, kai ji prieš ketverius metus iškėlė šią idėją, dauguma tik sukiojo pirštus prie smilkinio. Dabar ekspertai sutaria, kad tai – tik laiko klausimas. Kaip artimiausiu metu gali pasikeisti darbo kultūra, I. Ruginienė teigė, kad keturių darbo dienų savaitė yra realu jau dabar, tačiau tai patinka ne visiems darbdaviams.