Vagitas Alekperovas yra artimas Rusijos prezidento Vladimiro Putino bičiulis ir pagalbininkas, ypač kalbant apie finansinę paramą režimui ir jo nusikaltimams.

Apie Putino parankinius rašo Laisvosios Rusijos forumas su tikslu paviešinti Putino režimą remiančius, bendrininkaujančius ir leidžiančius veikti asmenis.

Vagitas Alekperovas nuo 1993 m. iki dabar (2018 m.) – „Lukoil“ prezidentas. Nuo 2007 m. yra Regioninių socialinių programų fondo „Mūsų ateitis“ steigėjas. Nuo 2010 m. – „Skolkovo“ fondo valdybos narys.

Vagitas Alekperovas gimė 1950 metų rugsėjo 1 dieną Baku priemiestyje, Stepano Razino kaime, naftininko šeimoje ir buvo penktas vaikas šeimoje. Vagitas būdamas vaiku liko be tėvo, o jo auklėjimu rūpinosi rusė mama. Nuo mažens jis ruošėsi naftininko profesijai.

Nuo 1968 m. Alekperovas studijavo ir dirbo Azerbaidžano naftos telkiniuose. 1974 metais baigė M. Azizbekovo naftos ir chemijos institutą. Baigęs institutą, 1974–1979 m., Alekperovas dirbo „Kaspmorneft“. 1979 m. partijos įsakymu buvo paskirtas į Vakarų Sibirą, ten jis užėmė aukštas pareigas gamybinių asociacijų „Surgutneftegaz“ ir „Bašneft“ padaliniuose. Alekperovas kelis kartus buvo išrinktas Surguto rajono ir Kogalymo miesto liaudies tarybos deputatu, Kogalymo miesto biuro nariu ir TSKP Chanty Mansijsko rajonų komitetų nariu.

1987–1990 m. ėjo gamybinės asociacijos „Kogalymneftegaz“ generalinio direktoriaus pareigas, vėliau tapo SSRS naftos ir dujų pramonės ministro pavaduotoju (1990–1991 m.) ir pirmuoju ministro pavaduotoju (1991–1992), „LangepasUrajKogalymneft“ naftos koncerno pirmininku (1992 m.). 1993 m.), po privatizavimo tapo didžiausios Rusijos naftos bendrovės „Lukoil“ prezidentu ir bendrasavininkiu (nuo 1993 m.).t

Vagitas Alekperovas, būdamas „Lukoil“ vadovu, savo vadovaujamos įmonės pavyzdžiu apgynė disertaciją „Vertikaliai integruotų naftos įmonių sąlygų kūrimas ir darnaus vystymosi užtikrinimas“, o 1998 m. įgijo ekonomikos mokslų daktaro laipsnį. „Lukoil“ duomenimis, 2011 m. sausio 1 d. įmonė buvo trečia, pagal įrodytas angliavandenilių atsargas, privati ​​naftos bendrovė pasaulyje (pirma pagal naftos atsargas).

Vagito Alekperovo verslo partneris yra Leonidas Fedunas, vienas didžiausių AB „Lukoil“ akcininkų ir futbolo klubo „Spartak“ (Maskva) savininkas. 2019 m., „Forbes“ reitinge „200 turtingiausių 2019 m. verslininkų“, Vagitas Alekperovas užėmė 3 vietą su 20,7 mlrd. dolerių turtu.

Kuo nusipelnė Putino režimui?

Dalyvavimo plėšiant Ukrainos valstybės Krymo turtą, verslo aneksuotame Kryme, artumo Putinui.

Alekperovas Rusijos „Forbes“ sąrašo viršūnę pasiekė dėl savo sugebėjimo atsiriboti nuo skandalų ir nepastebimai demonstruoti lojalumą. „The New York Times“ teigimu, jis geriau už visus Rusijos oligarchus įvaldo „gudrumo meną“, geba „prisitaikyti prie naujos aplinkos ir rodyti lojalumą“.

2016 metų kovą į viešumą iškilo informacija apie tai, kad  Vagitas Alekperovas įsigijo Kryme esančius vynuogynus, netrukus po to, kai Rusija neteisėtai aneksavo pusiasalį. Įmonė „Elias“, tariamai susijusi su milijardieriumi, nusipirko 36 hektarus buvusių „Massandros“ vynuogynų šalia Alekperovo vasarnamio.

Už sklypą, kuris pagal pardavimo sąlygas buvo skirtas žemės ūkio veiklai, buvo sumokėta kelis kartus daugiau nei jo rinkos vertė. Šiuo atžvilgiu buvo baiminamasi, kad naujasis savininkas gali išplėtoti šias žemes ir sunaikinti vynuogynus. Vykdant verslą Kryme gresia Europos Sąjungos ir JAV sankcijos. Turto įregistravimas patikėtinio ar nominalaus asmens vardu nepašalina grėsmės patekti į juodąjį sąrašą.

2014 m. po JAV sankcijas prieš Rusijos naftos ir dujų sektorių pateko „Lukoil“ kartu su kitomis valstybinėmis naftos ir dujų bendrovėmis. JAV sankcijos draudžia tiekti, eksportuoti ar reeksportuoti technologijas šioms įmonėms. 2018 metais Vagitas Alekperovas buvo įtrauktas į JAV „Kremliaus sąrašą“ – Rusijos oligarchų ir Putinui artimų politikų, kurie gali būti susiję su Kremliaus kišimosi į Amerikos rinkimus finansavimu, sąrašą.