Igoris Sečinas yra Rusijos prezidento Vladimiro Putino režimo bendrininkas, parankinis, korumpuotas asmuo, gaunantis iš savo pataikavimo režimui visokeriopą naudą. Jis yra atsakingas už režimą finansuojančios naftos ir dujų bendrovės „Rosneft“ veiklą.
Apie Putino parankinius rašo Laisvosios Rusijos forumas spisok-putina.org su tikslu paviešinti Putino režimą remiančius, bendrininkaujančius ir leidžiančius veikti asmenis.
Igoris Sečinas – kas jis ir ką rodo jo biografija
Profesinė veiklos sritis / pareigos / biografija:
Naftos ir dujų bendrovės „Rosneft“ generalinis direktorius, valdybos pirmininkas, direktorių valdybos pirmininko pavaduotojas, daugelio organizacijų valdymo organų narys.
Igoris Sečinas gimė Leningrade 1960 m. rugsėjo 7 d. 1984 m., baigė Leningrado A. A. Ždanovo valstybinį universitetą, gavo filologo-romanisto ir portugalų ir prancūzų kalbų mokytojo specialybę.
1988–1991 metais tapo Sankt Peterburgo administracijos (Leningrado miesto tarybos vykdomojo komiteto) užsienio ekonominių ryšių skyriaus instruktoriumi, vadovaujančiu instruktoriumi, specialistu. Tikėtina, kad ten jis susitiko su būsimu Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
1991–1996 metais ėjo įvairias pareigas Sankt Peterburgo merijos Užsienio ryšių komitete (šiuo laikotarpiu komiteto pirmininku buvo Vladimiras Putinas).
1996 m. Sečinas perėjo į Rusijos prezidento administraciją. 1997–1998 m. vadovavo Rusijos Federacijos prezidento pagrindinio kontrolės departamento bendrajam skyriui. 1998–1999 metais ėjo aukštas pareigas Rusijos Federacijos prezidento administracijoje.
1999 m., einantis Rusijos prezidento pareigas, Vladimiras Putinas paskyrė Sečiną prezidento administracijos vadovo pavaduotoju. Šiose pareigose jis dirbo per pirmąją ir antrąją Vladimiro Putino prezidentavimo kadenciją, o nuo 2004-ųjų tapo prezidento padėjėju.
2004 m. Sečinas buvo išrinktas į naftos bendrovės „Rosneft“ direktorių tarybą, o vėliau tapo „Rosneft“ direktorių tarybos pirmininku. Direktorių tarybai jis vadovavo iki 2011 m.
2008–2012 m., vadovaujant prezidentui Dmitrijui Medvedevui, Sečinas ėjo Rusijos Federacijos ministro pirmininko Vladimiro Putino pavaduotojo pareigas.
2012 m., kai prasidėjo trečia V. Putino prezidentavimo kadencija, Igoris Sečinas paliko vyriausybę. Jis gavo „Rosneft“ prezidento pareigas, taip pat buvo paskirtas kuro ir energetikos komplekso bei aplinkosaugos prezidentinės komisijos atsakinguoju sekretoriumi.
2012 m. lapkritį jis buvo perrinktas į „NK Rosneft“ direktorių valdybą, o nuo 2013 m. birželio mėn. ėjo direktorių valdybos pirmininko pavaduotojo pareigas.
Žurnalo „Forbes“ duomenimis, 2013 m. Igoris Sečinas įvertintas kaip vienas svarbiausių Rusijos vadovų.
Manoma, kad jis yra „silovikų“ grupės, Kremliaus dalies, kurią daugiausiai sudaro buvę žvalgybos ir kitokie pareigūnai, kurie yra itin aršiai nusiteikę prieš Vakarus ir demokratinius procesus.
Kaltinamas dėl:
Ekonominių nusikaltimų, tarnybinės padėties panaudojimo nusikalstamiems tikslams, korupcija, dalyvavimo organizuotame nusikalstamume, šiurkštaus kišimosi į užsienio valstybės reikalus.
Nemažai žiniasklaidos ir verslo atstovų kaltina Igorį Sečiną neteisėtai užvaldžius stambių naftos kompanijų turtą:
– 2008 metais interviu britų laikraščiui „The Sunday Times“ Michailas Chodorkovskis apkaltino Igorį Sečiną organizuojant baudžiamąjį persekiojimą prieš buvusius „JUKOS“ akcininkus. Chodorkovskis pavadino „Rosneft“ „naudos gavėjais iš „Jukos“ apiplėšimo – pagrindinis „JUKOS“ turtas po jų pardavimo atiteko „Rosneft“.
– 2017 metais AFK Sistema kreipėsi į teismą ir apkaltino Rosneft ir Bašneft „nesąžiningumu praturtėjimo tikslais, privedant korporaciją prie bankroto, padarius žalą korporacijai, jos akcininkams ir kreditoriams“. Remiantis žiniasklaida, ieškinio priežastis yra tai, kad „Rosneft“ prievarta perėmė „Bašneft“ turtą. Anksčiau „Bašneft“ akcijos priklausė verslininkui Vladimirui Jevtušenkovui priklausančiai „AFK Sistema“. Jis buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.
Sečinas taip pat įtariamas nusikalstamais tikslais panaudojęs ryšius su teisėsaugos institucijomis.
– 2017 metais buvęs Rusijos Federacijos ekonominės plėtros ministras Aleksejus Uliukajevas teismo posėdžio metu apkaltino Igorį Sečiną ir FSB generolą Olegą Feoktistovą kyšio provokacijos organizavimu, dėl ko buvo iškelta baudžiamoji byla. Uliukajevas buvo apkaltintas 2 milijonų dolerių kyšio reikalavimu iš „Rosneft" atstovo. Žiniasklaida, visuomenės ir politikos veikėjai išreiškė nepasitikėjimą oficialia versija ir paminėjo, kad buvusiam ministrui buvo taikytas baudžiamasis persekiojimas, kurį inicijavo pats Sečinas.
– Žiniasklaida, remdamasi šaltiniais, patvirtino ryšį tarp Igorio Sečino ir FSB generolo Olego Feoktistovo. Feoktistovas laikomas vienu įtakingiausių FSB generolų. Nuo 2004 m. jis buvo FSB viršininko pavaduotojas ir vadovavo saugumo departamento 6-ajai tarnybai, atsakingai už baudžiamųjų bylų operatyvinį palaikymą. Žiniasklaida ne kartą rašė apie Feoktistovą, susijusį su rezonansinėmis baudžiamosiomis bylomis. Visų pirma, žiniasklaida jį pavadino MVD Antikorupcijos departamento aukšto rango pareigūnų išgalvotų baudžiamųjų bylų iniciatoriumi. 2016-2017 metais Feoktistovas ėjo „Rosneft" viceprezidento saugumo tarnybos vadovo pareigas. Buvo manoma, kad Feoktistovas buvo pakviestas į „Rosneft" neutralizuoti vidinius Sečino konkurentus.
Be to, Sečinas įtariamas pasinaudojęs tarnybine padėtimi asmeniniams tikslams ir „Rosneft“ lėšų pasisavinimu:
– Tyrimų valdymo centras (CUR) atkreipė dėmesį į tai, kad „Rosneft“ žurnalo leidybai skyrė 170 mln. rublių, tačiau žurnalas egzistavo neilgai.
– Remiantis žiniasklaidos pranešimais, 2016 metais ofšorinė bendrovė „Shelf Support Shiphold Limited“, susijusi su „Rosneft“, įsigijo maždaug 55 mln. USD vertės lėktuvą „Bombardier Global 6000“, kurį Sečinas naudoja asmeniniams tikslams.
– Daroma prielaida, kad Sečinas naudojasi nekilnojamuoju turtu, kuris priklauso „Rosneft“. Iš SDG tyrimo tapo žinoma apie naują Rusijos prezidento ir „Rosneft“ vadovo VIP rezidenciją Jenisejaus krantuose už 9 milijardus rublių, kurią „Rosneft“ stato prisidengdama sporto ir poilsio kompleksu.
– Tuo pat metu Sečinas neigė, kad gauna didžiules pajamas, ir ne kartą konfliktavo su leidiniais, kuriuose buvo rašoma apie jo dideles pajamas ir turtą. Per teismą jis įpareigojo „Novaja gazeta“ paneigti informaciją apie tai, kad jam priklauso jachta „Princesė Olga“ 100 mln. dolerių vertės.
„Rosneft“ vadovas laimėjo bylą prieš „Forbes“ redaktorius, kurie pavadino jį geriausiai uždirbančiu aukščiausio lygio vadovu Rusijoje. Sečinas taip pat laimėjo teismą prieš laikraštį „Vedomosti“, kuriame buvo kalbama apie namo statybą Barvichos mieste.
Igoris Sečinas yra įtariamas susijęs su organizuotu nusikalstamumu:
– Amerikos žvalgybos agentūrų atstovai įtarė, kad Igoris Sečinas gali būti siejamas su ginklų prekeiviu Viktoru Boutu. 2012 m. Viktoras Boutas buvo apkaltintas nusikalstamu sąmokslu nužudyti, prekyba ginklais ir pagalba teroristinėms grupuotėms, už tai gavo 25 metus kalėjimo. JAV teisėsaugos institucijos pasiūlė Viktorui Boutui duoti parodymus prieš Igorį Sečiną, kuris tuo metu ėjo Rusijos Federacijos ministro pirmininko pavaduotojo pareigas. Užsienio ir Rusijos žiniasklaida taip pat atkreipė dėmesį, kad Sečinas ir Boutas seniai galėjo pažinti vienas kitą: devintojo dešimtmečio pabaigoje Viktoras Boutas dirbo vertėju iš portugalų kalbos Mozambike ir Angoloje, priklausydamas JT kontingentui. Devintajame dešimtmetyje Igoris Sečinas taip pat dirbo portugalų kalbos vertėju Angoloje ir Mozambike.
– 2015 metais Ispanijos prokuratūra parengė kaltinamąjį aktą, žinomą kaip „Rusų mafijos Ispanijoje byla“. Ataskaitoje įvardijami rusų, priklausiusių nuo 1996 metų Ispanijoje veikiančiai nusikalstamai bendruomenei, vardai ir pavardės. Ispanijos prokurorai atkreipė dėmesį, kad nusikalstamos bendruomenės nariai nuo 1990-ųjų pradžios buvo siejami su aukšto rango Rusijos pareigūnais.
Rusijos žurnalistai rašė, kad Igoris Sečinas, dirbdamas Sankt Peterburgo administracijoje, palaikė labai gerus santykius su Tambovo organizuotos nusikalstamos grupuotės atstovu Genadijumi Petrovu, jis buvo dažnai matomas Vladimiro Putino kabinete.
Kabinete lankydavosi ir Vladimiras Kumarinas bei kiti nusikalstamų grupuočių lyderiai.
Igoris Sečinas ir bendrovė „Rosneft“ taip pat įtariami šiurkščiu kišimusi į užsienio valstybės reikalus:
– 2018 metais žiniasklaida apkaltino Sečiną ir bendrovę „Rosneft“ kišantis į geopolitinius reikalus remiant Venesuelos valstybinę įmonę ir politinį režimą. „Reuters“ duomenimis, 2017 metais „Rosneft“ Venesuelos valstybinei naftos bendrovei „Petroleos de Venezuela“ (PDVSA) skyrė mažiausiai 6 mlrd. dolerių. „Reuters“ šaltiniai mano, kad „Rosneft“ pinigai atliko svarbų vaidmenį finansiškai padedant Nicolás Maduro režimo žlugimo ir Maduro vyriausybei, kuri siekė išvengti krizės.
2014 m., dėl Krymo aneksijos ir Rusijos kišimosi į Ukrainos reikalus, JAV vyriausybė Sečinui įvedė ribojančias sankcijas.
2019 m. kovo 15 d. Kanada įvedė sankcijas 114 asmenų, įskaitant Igorį Sečiną, ir 15 įmonių dėl incidento Kerčės sąsiauryje.