Lipčiai arba prielipos – tai tokios žuvys, kurios pasinaudoja kitomis didesnėmis žuvimis, specialiu prisiurbiamuoju disku prisisiurbdamos prie jų kūno. Labai patogu – galima kur nors nuplaukti nieko neveikiant, net nepajudinant uodegos.
Kaip atskira rūšis išskiriamos ryklių prielipos. Reikia būti labai drąsiam, kad pasinaudotum rykliu, tačiau prielipos, matyt, žino, kad ryklys neturi rankų, tad negali prielipos nuplėšti nuo nugaros ir panaudoti kaip maistą. Dažnai prie ryklio prisisiurbia ne viena, o visas būrelis prielipų. Ryklių prielipos nėra mažos, jos užauga iki 90 cm ilgio, tad prie ryklio kūno prisisiurbusios prielipos gerokai lėtina ryklio greitį. Prisiurbiamasis prielipos diskas yra žuvies nugaroje, virš jos galvos, o ne pilve, tad jei prielipa nori prisisiurbti prie ryklio nugaros, jai reikia apsiversti pilvu aukštyn ir tokia poza priplaukus prisisiurbti.
Prielipos gyvena atviruose vandenyse, nes gyvūnai, prie kurių jos prisisiurbia, irgi dažniausiai būna atviruose vandenyse. Prielipos paprastai renkasi tik tam tikros vienos rūšies šeimininkus. Ryklių prielipos visada bus prisisiurbusios prie ryklių – banginiai joms nerūpi. Tos prielipos, kurioms patinka banginiai, bus prisisiurbusios tik prie banginių. Dar kitos išnaudoja vėžlius.
Ryklys iš prielipų iš esmės nieko negauna. Bet jos jam ir nekenkia, išskyrus tai, kad su papildomu kroviniu yra sunkiau plaukti didesniu greičiu. O štai prielipos ryklį tikrai išnaudoja. Visų pirma ryklys joms yra transportas. Tik reikalas tas, kad prielipoms niekur keliauti nereikia, jos turi būti ten, kur yra ryklys, nes prielipos maitinasi tuo, kas liko nuo ryklio vaišių stalo. Ryklio išmatos joms taip pat yra maistas. Dar vienas dalykas. Kad ir kaip keistai skambėtų, ryklys prielipoms yra saugumo garantas. Kol prielipa yra prisisiurbusi prie ryklio kūno, tol nė vienas kitas plėšrūnas jos neatakuos.
Senovėje prielipų jūrininkai nemėgdavo – sklandė mitas, kad prielipos trukdo laivams įplaukti į uostus. Plinijus Jaunesnysis prielipas apkaltino dėl Akcijaus mūšio baigties, kuriame Marko Antonijaus ir Kleopatros laivynai pralaimėjo Augusto, kuris po pergalės tapo Romos imperatoriumi, laivynui. Tačiau tai tik mitai, ir jų buvo gerokai daugiau, nes prielipos gyvenimo būdas yra toks, kurį labai lengva panaudoti kuriant mitus.
Indijos vandenyno pakrančių gyventojai – tiek Afrikoje, tiek Azijoje – prielipas, kurios prisisiurbia prie vėžlių, sėkmingi naudojo žvejybos metu. Pririšdavo prielipą prie virvės ir mesdavo į vandenį. Prielipa susirasdavo vėžlį ir prisisiurbdavo taip stipriai, tad belikdavo vėžlį nuvarginti ir parsitraukti. Tačiau su rykliais tokių triukų niekas nedarė.
