Sveikatos ir sveikos gyvensenos laidoje „Sveikas rytojus“ buvo diskutuojama, kaip palaikyti darnią širdies ir kraujagyslių sveikatą, kokią įtaką organizmui daro padidėjęs blogasis cholesterolis ir kokiomis efektyviomis priemonėmis galima jį sumažinti.
Lietuvos širdies asociacijos prezidentė, kardiologė prof. Sigita Glaveckaitė teigė, kad remiantis statistiniais duomenimis, Lietuva, atsižvelgiant į kitas Europos Sąjungos šalis, pirmauja širdies ir kraujagyslių ligų mirštamumo atžvilgiu, todėl gydytoja mano, kad renginiai, kuriuose kalbama apie šias ligas – būtini. Vieną tokių Lietuvos širdies asociacija neseniai surengė Pasaulinės širdies dienos proga.
„Lietuvoje skaičiai yra bauginantys. Kasmet pusė visų mirčių įvyksta dėl širdies ir kraujagyslių ligų. Jeigu Lietuvos mirčių vidurkį palyginsime su Europos Sąjungos vidurkiu, tai Lietuvoje nuo koronarinės širdies ligos miršta 4 kartus daugiau žmonių negu Europos Sąjungoje. Širdies ir kraujagyslių ligos – tai numeris vienas žudikas Lietuvoje. Tokiais organizuojamais renginiais mes norime atkreipti žmonių dėmesį į tai, kad kiekvienas turime sekti tam tikrus atsiradusius širdies ir kraujagyslių rizikos veiksnius ir juos koreguoti“, – kalbėjo prof. S. Glaveckaitė.
Anot kardiologės, kai kurie veiksniai, įtakojantys širdies ir kraujagyslių ligų atsiradimą, yra nepakeičiami, pavyzdžiui – paveldimumas, tačiau daugumą jų mes galime koreguoti ir taip užkirsti kelią šių ligų atsiradimui.
„Dauguma veiksnių yra pakeičiami. Mes juos galime įtakoti. Pavyzdžiui, tokiems rizikos veiksniams, kaip paveldimumas ar lytis mes įtakos daryti negalime. Tačiau mitybą galime keisti. Taip pat galime reguliariai matuotis kraujospūdį ir jeigu jis padidintas – gydyti. O cholesterolio kiekį organizme lygiai taip pat galime koreguoti statinų pagalba“, – kalbėjo gydytoja.
Specialistė teigė, kad šiandien pacientui įveikti atsiradusias širdies ir kraujagyslių ligas bei padidėjusi cholesterolį gali padėti įveikti šiuolaikinės medicinos priemonės, tačiau sveikimo procese turi aktyviai dalyvauti ir pats pacientas.
„Medicina ir mokslas evoliucionuoja, todėl šiai dienai turime labai gerų būdų, padedančių prailginti žmogaus gyvenimą. Taip pat evoliucionuoja visos naudojamos intervencijos, diagnostiniai metodai. Medicina šiai dienai padeda daug. Tačiau jei norima pasveikti, šiame procese turi dalyvauti ir pats žmogus. Jeigu jis nevartos jam paskirtų vaistų – efekto nebus“, – apie gydymą kalbėjo gydytoja S. Glaveckaitė.
Padėti apsisaugoti nuo širdies ir kraujagyslių ligų gali ir prevencinės programos. Deja, jomis pasinaudoja tik nedidelė visuomenės dalis.
Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Specializuotos sveikatos priežiūros skyriaus vedėja Inga Cechanovičienė laidoje teigė, jog Lietuvoje sukurtos prevencinės programos niekuo nenusileidžia, o kartais ir pranoksta, kitų Europos šalių teikiamoms medicinos paslaugoms.
„Jau daug metų veikia prevencinė programa, skirta širdies ir kraujagyslių ligų ankstyvai diagnostikai. Programa yra skirta vyrams nuo 40 metų, o moterims nuo 50 metų. 2021 metais PSD biudžete buvo skirta apie 12 mln. eurų tokios prevencinės programos įgyvendinimui. Programoje dalyvavo apie 290 000 gyventojų, tačiau, tai yra viso labo tik 44 procentai visos programos tikslinės auditorijos. 54 procentai gyventojų, kurie galėjo atvykti ir pasitikrinti sveikatą, neatvyko“, – pasakojo I. Cechanovičienė.
Apie širdies ligas laidoje „Sveikas rytojus“ kalbėjo ir Kauno klinikų gydytojas kardiologas Valdas Dobilas, kuris įspėjo, jog širdies ir kraujagyslių ligos smarkiai jaunėja.
Gydytojas pastebėjo, kad jo karjeros pradžioje išeminės širdies liga dažniausiai susirgdavo 60-70 metų žmonės, tuo tarpu dabar neretai klinikoje mato tiek 30-mečius, tiek 40-mečius pacientus. Anot gydytojo, prie to prisideda pasikeitęs žmogaus gyvenimo būdas ir įpročiai.
„Iki XX amžiaus pradžios niekas nežinojo apie širdies ligas, tačiau vėliau šių ligų padaugėjo. Atsirado ir krūtinės angina, vėliau išsivysčiusi į miokardo infarktą. Visa tai siejama su mažesniu žmogaus judėjimu, pasikeitusiais mitybos procesais. Žmonės pradėjo vartoti daugiau mėsos, pusfabrikačių, mažiau vaisių, daržovių, todėl pasikeitė ir organizme esantis cholesterolio kiekis. Taip pat padaugėjo išeminės širdies ligų. Tokių ligų kiekvienais metais vis daugėja, todėl mes turime dar griežčiau žiūrėti į šią problemą ir mažinti cholesterolio kiekį“, – pasakojo gydytojas V. Dobilas.
Kalbėdamas apie širdies ir kraujagyslių ligas, specialistas pabrėžė, kad žmogui didžiausią pavojų kelia mažo tankio cholesterolis.
„Žmonėms pavojingiausias yra mažo tankio cholesterolis. Didelio tankio cholesterolis, kitaip dar vadinamas geruoju cholesteroliu, žalos mums nepadaro. Kuo jis didesnis – tuo geriau. Pavyzdžiui, skyrus medikamentinį gydymą, mažėja mažo tankio cholesterolis, o didelio tankio cholesterolis didėja. Mažojo tankio cholesteroliui reguliuoti Lietuvoje labiausiai paplitę yra statinų grupės vaistai“, – pasakojo gydytojas.
Naujausi amerikiečių mokslininkų tyrimai atskleidė, kad politabletės, kuriose yra kelios veikliosios medžiagos, tai yra – antihipertenzinis vaistas su statinu, skirtos koreguoti padidėjusį kraujospūdį ir cholesterolio kiekį kraujyje, iki 40 procentų sumažina infarkto ir insulto tikimybę. Tai patvirtina ir kardiologas V. Dobilas.
„Politabletės – tai kombinuoti vaistų preparatai, kurie skiriami ne tik norint sumažinti cholesterolį, bet ir tuo pačiu sumažinti kraujospūdį. Kalbant apie politabletes, tai pacientui yra kur kas patogiau, kai gali išgerti tik vieną tabletę, kuri sureguliuoja kraujospūdžio ir cholesterolio kiekį. Šie vaistai skiriami individualiai, atsižvelgus į paciento cholesterolio kiekį ir kraujospūdžio dydį“, – pasakojo specialistas.
„Sveikas rytojus“ – sekmadieniais 12 val. per TV8 ir TV3play!
