„Savaitės blykstės” vedėja Živilė Vaškytė (28) nėra iš tų televizijos ekrano gražuolių, kurios iškala kitų parašytą tekstą, o apie žurnalistiką neturi žalio supratimo.
Šešerius metus reportažus įvairiose laidose kūrusi ir „Labo ryto” vedėjų mokyklą perėjusi profesionali žurnalistė pati dalyvauja laidos kūrimo procese. Kitaip dirbti ji ir nenorėtų. Živilė kritikuoja TV vedėjus, kurie save taip įsimyli, kad pamiršta pašnekovą.
Būtent jo atskleidimas žiūrovams yra pagrindinis Živilės tikslas. Sunkumų iškyla tik tada, kai kalbinama garsenybė yra apsimetėlė, o dar blogiau - melagė.
- Ar “Savaitės blykstėje” realizuoji save kaip žurnalistė?
- Kartu su kolegomis dalyvauju laidos kūrybiniame procese: galvojame temas, klausimus, ieškome pašnekovų. Jeigu tik ateičiau ir paskaityčiau kieno nors tekstą, galbūt ir trūktų saviraiškos.
- Ar galėtum vesti laidą, kai vedėjui yra parašomas tekstas?
- Nenorėčiau. Man patinka dalyvauti procese ir žinoti, kas vyksta.
- Ar galėtum pavadinti vedėjomis merginas, kurioms iš anksto parašytas tekstas, o jos tik ateina ir perskaito jį?
- Vedėjais šiais laikais gali būti bet kas, o žurnalistais - tikrai ne. Aš esu žurnalistė ir laidos vedėja. Esu įsitikinusi, kad pokalbių laidas turi vesti žurnalistas arba tikrai pasikaustęs žmogus. Nepakanka vien blakstienomis klapsėti. Aš tokia nenorėčiau ir net nesugebėčiau būti.
- Kaip manai, kodėl tave pakvietė į “Savaitės blykstę” - dėl tavo išvaizdos ar profesionalumo?
- Reikėtų klausti prodiuserio Lauryno Šeškaus. Tikiuosi, kad dėl visko viename. (Juokiasi.)
- Kiek vedėjai svarbi išvaizda?
- Nemanau, kad vedėja turi būti gražuolė. Kai žmogus charizmatiškas, jis savaime spinduliuoja.
- Kodėl tada mūsų TV vedėjų išvaizda neretai iškeliama aukščiau nei gebėjimai ir profesionalumas?
- Nes taip patogiau laidos prodiuseriams. Profesionalų laidos vedėją yra sunku rasti, su juo susitarti, o merginų, kurios padarytų bet ką, kad patektųį TV, - sočiai. Be to, su jomis yra lengviau reklamuoti laidą, nes dauguma jų su viskuo sutinka.
- Ką pavadintum geru laidos vedėju?
- Išsilavinusį, charizmatišką, turintį humoro jausmą, nebijantį saviironijos, nepatogių klausimų ir neužmigusį ant laurų. Kai kurie mūsų vedėjai taip save įsimyli, kad neretai pamiršta, jog pašnekovas turi būti įdomesnis už juos pačius.
- Kokiomis TV vedėjomis žaviesi?
- Edita Mildažyte. Ji tikra profesionalė, dirbanti su užsidegimu.
- Šešerius metus dirbai už kadro. Ar vedėjos pozicija buvo tavo siekiamybė?
- Ne. Tačiau pagalvodavau, kad būtų įdomu išbandyti save šioje kėdėje.
- Kaip tavo gyvenimą paveikė viešumas?
- Tokiame darbe viešumas neišvengiamas.Kai esi matomas, tave gali vertinti bet kas. Mūsų žvaigždės kartais sako, kad viešumas neleidžia joms gyventi. Aš taip nesijaučiu.
- Ar kas nors rūpinasi tavo stiliumi laidoje?
- Taip. Su manimi dirba dizaineris Ruslanas Rybakovas. Kartais aš atsinešu savo drabužių. Stengiamės kurti stilių kartu, draugiškai.
- Tavo labai ilgos blakstienos. Ar jos natūralios?
- Taip.
- Ar pati sau graži?
- Net nežinau... Gal nieko. (Juokiasi.) Tikrai nežiūriu į save veidrodyje ir negalvoju: “Na kas per grožis?”
- Kokius pašnekovus vadini sunkiais?
- Tuos, kurie apsimetinėja. Arba dar blogiau - meluoja. Ypač būna pikta, kai aš žinau, kad tikrai meluoja. Labai nemėgstu tokių žmonių.
- Ar su kitais laidos vedėjais esate draugai tik filmavimo aikštelėje?
- Pasibaigus laidos filmavimui visi kartu važiuojame pavalgyti, paplepėti. Mūsų komanda nuostabi. Juokais ją vadiname “svajonių komanda”.
- Kaip tave veikia televizijos vedėjų darbo nepastovumas?
- Neretai sakau, kad per metus du kartus pajaučiu krizę. Vieną kartą prieš Naujuosius, nes nežinau, ar toliau rodys laidą, o kitą kartą - pavasarį, kai baigiasi televizijos sezonas ir nežinau, ką veiksiu vasarą, ar turėsiu darbo.
- Gali važiuoti atostogų.
- Jei nėra darbo, nėra ir pinigų atostogoms.
- Nori pasakyti, kad per sezoną tiek neuždirbi, kad visą vasarą galėtum atostogauti?
- Milijonais tikrai nesižarstome, kaip daugeliui gal atrodo. šiaip esu taupi. Daiktus perku tik gerai apgalvojusi.
- Drabužius irgi?
- Taip. Nesu iš tų moterų, kurios turi silpnybę išlaidauti drabužiams.
- Ar vis dar žaviesi kinų tapyba?
- Taip. Man labai patinka procesas ir šio tapymo filosofija. Labai noriu nuvykti į Kiniją ir pasisemti
žinių iš vietos dailininko.
- Ko dar norėtum išmokti?
- Dar keleto užsienio kalbų.
- Kokias jau moki?
- Anglų, rusų, norvegų, šiek tiek švedų ir danų. Dar norėčiau išmokti ispanų, prancūzų. Man patinka
mokytis.
- Ką veiktum mokėdama tiek kalbų?
- Manau, kad rasčiau kur jas pritaikyti.
- Pakalbame apie tavo draugą...
- Oi ne, gal nereikia. (Juokiasi.)
- Ar jis turi ką nors bendro su žurnalistika, pramogų pasauliu?
- Netraukite manęs už liežuvio.
- Kokie vyrai tave žavi?
- Gerbiantys moterį, mokantys bendrauti, žavingi. Labai svarbu, kad žmogus turėtų humoro jausmą. Jei taip nėra, man sunku bendrauti.
- O kokią moterį pavadintum gražia?
- Asmenybę. Būna, kad į “Savaitės blykstę” ateina kokia nors graži dainininkė, bet kai prasižioja, grožis dingsta. Kaip mano kolega Mindaugas Stasiulis sako: “Tarsi į veidrodį atsitrenki”.
- Kokia moterimi nenorėtum tapti?
- Pikta, zyziančia.
- Ar niekada nebūni suirzusi?
- Būnu, bet neleidžiu to demonstruoti aplinkiniams. Tai yra mano bėdos. Stengiuosi su jomis pati tvarkytis.
- Ar yra žmonių, su kuriais gali išsikalbėti?
- Yra. Pora metų jaunesnė sesuo. Ja pasitikiu visiškai.
- Net labiau nei savo draugu?
- Negu bet kuo kitu. Vyrai ateina ir galbūt išeina, o sesuo yra sesuo.Mes labai artimos.
- Kokia tavo nuomonė apie plastines operacijas?
- Nesmerkiu žmonių, kuriems tokios operacijos padeda atsikratyti diskomforto, bet kai tai tampa mada... Reikia išlaikyti protą.
- Ar bėgant metams pati ryžtumeisi kūno korekcijoms?
- Aš už natūralumą. Man labiau priimtinas sportas arba susilaikymas prie stalo. (Juokiasi.)
- Ar esi emancipuota moteris?
- Gal ne... Jei reikėtų rinktis tarp karjeros ir šeimos, tikrai pasirinkčiau pastarąją.
- Giedrė Rusytė “Laisvalaikiui” yra sakiusi, kad už vakarienę turi mokėti vyras. Ką tu apie tai manai?
- Visada užsisakau tiek maisto, kad galėčiau pati susimokėti. Kita vertus, suprantu, kad vyrui kartais malonu sumokėti už moterį, kurią jis pasikvietė į restoraną.
- Ar dabar nesijaustum nuskriausta, jei tektų su naujagimiu sėdėti namuose?
- Man atrodo, kad aš ir nesėdėčiau. Pasiimčiau vaiką ir kur nors važiuotume automobiliu. Kai manęs paklausia, ar galėčiau būti namų šeimininke, atsakau, kad taip, bet tokia, kurios namuose niekada nerasi. Kalbant rimtai, aš puikiai suprantu, kad yra laikas, kurį privalai atiduoti vaikui.
- Koks jausmas duoti interviu, kai pati esi žurnalistė?
- Dviprasmiškas. Viena vertus, nenoriu atsakinėti į tam tikrus klausimus, kita vertus, puikiai suprantu, kad ir pati to paties paklausčiau. Kartais nenorėdama atsakyti kolegoms tiek prišneku, kad paskui tenka gailėtis.
- O kas labiau patinka - duoti interviu ar imti?
- Imti, nes man atrodo, kad nesu labai įdomi pašnekovė.
Kalbino Laima Karaliūtė
