Interneto komentatoriai pasiskirstė į dvi puses – vieni kaltino patyčių skatinimu, kiti tokį pasisakymą dengė sarkazmu. Tačiau M. Bui-Velečkienė neslepia, kad ši žinomos moters žinutė jai pasirodė įžeidžianti.
„Be abejo, kad žeidžia. Kokia čia mada vogti ir savo profilyje talpinti svetimas nuotraukas, prie jų paliekant įžeidžiančius prierašus ir šitaip viešai išsityčioti? Mane stebina toks suaugusių moterų elgesys, – atvirai tv3.lt sakė buvusi merginų grupės narė, prisimindama ne tik šį, bet ir kitus neretai pasitaikančius atvejus. – Kartais pastebiu, kad tos įžeidinėjančios moterys turi vaikų. Negi jos nepagalvoja, kad skatindamos patyčias rizikuoja savo atžalų gerove? Juk ir jie gali su susidurti su užgauliojimu“.
Prieš keletą mėnesių antrojo kūdikio susilaukusi M. Bui-Velečkienė jau kurį laiką vengia viešumos. Vaikus auginanti bei viename sostinės universitetų teisę ir valdymą jau trečius metus studijuojanti moteris neslepia, kad šiuo metu koncentruojasi ties šeimos gerovės kūrimu.
„Kuo aš joms kliūnu? Ar ką įžeidžiau? Manau, kad tai gali būti eilinis bandymas pasidaryti sau reklamos. Neleisiu niekam šmeižti ir įžeidinėti savęs ar savo šeimos narių. Kaip nepykti ir neišsakyti savo nuomonės, kuomet jos, kad ir prisidengdamos „nekaltais“ komentarais, kuriuose aiškiai yra užslėptos pašaipos, šitaip įžeidinėja? Aišku, kad pikta. Paskui skundžiasi, kad joms grasinama. Aš ne tokia kvaila, kad grasinčiau, pati turiu vaikų ir šiuo metu tiesiog noriu džiaugtis buvimu su naujagimiu. O čia paėmė kažkokia merga ir sugadino man sekmadienio popietę. Aš neturiu nieko prieš garsiai kalbančius žmones – tegu reiškia savo nuomonę. Tačiau aš prieš patyčias“, – stebėjosi M. Bui-Velečkienė.
Moteris tvirtina, kad net ir galėdama pasinaudoti savo žinomumu, ji niekada nedrįso viešai tyčiotis iš kitų. „Man atrodo, kad iš šitos situacijos galima pasimokyti to, kad negalima spręsti apie žmogų iš jo išorės. Kodėl mano, kad pasirinkta šviesi plaukų spalva apie žmogų pasako tik viena. Iš kur tiek pykčio? Manęs negali mėgti visi, bet kur tolerancija, kur kultūra? Aš niekada neslėpiau, kad esu išsišokėlė, tačiau visada susilaikau nuo įžeidžiančių komentarų. Kas būtų, jeigu į kiekvieną tokį pasisakymą reaguočiau rimtai? Iš nervų susisukčiau. Niekada nenorėjau kariauti, tačiau jeigu mane kliudys – nenusileisiu. Man atrodo, kad iš mano ramybės jaučiasi, kad esu susitupėjusi ir susitelkusi ties šeima. Kad ir ką kalbėtų kiti. Manęs jie vis tiek niekada nesupras“, – atviravo moteris.
Patyčios – paauglių problema
Psichologas ir psichoterapeutas G. Navaitis sutiko pasigilinti į šią temą. Jo nuomone, su patyčių problema dažniausiai susiduria paaugliai, tačiau tokių atvejų pasitaiko ir suaugusiųjų gyvenimuose: „Tai nėra išskirtinis atvejis, jų pasitaiko dažnai. Dažniausiai tai yra jaunuolių problema. Todėl tikėtina, kad žmogus su amžiumi įgyja bendravimo patirties ir ta bendravimo patirtis pasireiškia gebėjimu kontroliuoti bendravimą internete“.
„Internetas yra vieša vieta. Todėl, jeigu žmogus viešoje vietoje skelbia informaciją, kuri gali būti panaudota prieš jį ar patyčioms, jis turėtų suprasti, kuo jis rizikuoja. Jeigu laiptinėje, skelbimų lentoje, pakabinsi savo nuotrauką, tikėtina, kad kas nors tai nuotraukai pripaišys ūsus. Todėl ir „Facebook“ ar kituose socialiniuose tinkluose jų naudotojas turėtų skelbti tai, ką jis nori skelbti. Tai, kas nepriverstų pergyventi, jeigu tą informaciją pamatytų ir nedraugiškai nusiteikusieji. Yra funkcija, leidžianti apriboti vadinamų internetinių draugų grupes ir susirašinėti tik su konkrečiais sau artimais žmonėmis. Šioje grupėje galima būti labiau atviram. Visais kitais atvejais turėtume pagalvoti, ar norėtume, kad ta informacija, kurią skelbiame, būtų prieinama. Ar norėtume, kad ji būtų atsidūrusi televizijos ekrane, kokio nors gausiai skaitomo naujienų portalo puslapyje. Kadangi pirmasis žingsnis yra daromas vartotojo, kuo dažniau jis pagalvos, kaip jis nori prisistatyti, tuo geriau“, – sakė G. Navaitis.
Psichologas pateikė pavyzdį, padėsianti tiems, kurie nėra linkę kontroliuoti informacijos apie save: „Jeigu į pokalbį dėl darbo ateiname apsirengę pižama ir iš mūsų juokiasi, veikiausiai neteisingai supratome tą situaciją ir neteisingai pasiruošėme“.
Riba tarp sarkazmo ir patyčių
Tuo tarpu Psichologas - psichoterapeutas Justinas Burokas šią situaciją tapatina su sarkazmu, tačiau neatmeta ir patyčių prieskonio. „Patyčios bet kur yra patyčios, ar tai būtų vieša erdvė, ar uždara. Būtų geriau pasistengti to išvengti. Tai nėra pats aktualiausias dalykas, apie kurį reikėtų rašyti socialinėje erdvėje.
J. Burokas pabrėžia, kad tarp patyčių, sarkazmo ir humoro yra labai slidi riba. „Būna įvairių gyvenimo situacijų. Gi visiems gražūs ir mandagūs nebūsime. Šioje situacijoje palaikau abi puses. Vienu atveju tai yra susiję su psichologine stiprybe, o kitu – su hiperkompensacija, kuomet žmonės patys jaučiasi nelabai ko verti. Tiesiog vieni yra linkę visiems įtikti ir bijo reikšti savo nuomonę, o kiti yra labai stiprūs žmonės ir jie į tai reaguoja šaltais nervais“, – įsitikinęs psichologas.
