Pasak Andrius Užkalnio, savaitgalio vėlyvieji pusryčiai tapo madinga tradicija Lietuvoje, labiausiai – Vilniuje.
Tačiau čia buvo išskirtiniai pusryčiai, nes niekas daugiau sostinėje nesiūlo nuostabaus maisto konkurencijos su Vilniaus bokštais ir senamiesčio stogais. Man labiausiai patiko romantika: tai lyg pusryčiauti oro balione, pakibusiame virš miesto", – džiaugėsi humoro jausmo nestokojantis rašytojas ir publicistas.
Įspūdingų pusryčiu neaplenkęs, gerai žinomas marketingo specialistas Saugirdas Vaitulionis džiaugėsi dar neatrasta renginių vieta.
„Absoliučiai tobula vieta vėlyviems ir tingiems sekmadienio pusryčiams. Pliurpi su draugais, užkandžiauji ir mėgaujiesi nerealiais Vilniaus vaizdais! Net susinervinau, kad mano gimtadienis - žiemą, nes tikrai norėčiau jį švęsti šioje terasoje”, - kalbėjo kelionių bei gardaus maisto gerbėjas.
Išskirtinės muzikos atlikėja bei reklamos pasaulyje gerai žinoma profesionalė Dovilė Filmanavičiūtė džiaugėsi ne tik akinančia miesto panorama, išskirtiniais užkandžiais, bet ir ženkliai stiprėjančia maisto kultūra Lietuvoje.
„Labai smagu, kad šitas vėlyvas „pusrytinis“ vėjas atpūtė ir pas mus. Jei neturime patys, tokias geras idėjas būtina skolintis iš užsienio šalių pvz. keliaujant. Juk tai svarbu- tai maisto kultūra. Ši išskirtinė vieta man gniaužė kvapą. Gerti kavą su vaizdu į Vilniaus bažnyčias buvo tiesiog kažkas stebuklingo! Aš ir šiaip mėgstu tradicijas, o sekmadienio vėlyvi pusryčiai yra nuostabi tradicija. Ji lyg užprogramuoja gerai savaitės pradžiai!” – sakė dainininkė.
Vienas žinomiausių kelionių organizatorių, atvežęs ne vieną idėją į Lietuvos rinką, Rimvydas Širvinskas-Makalius sako, kad vėlyvųjų pusryčių mada į Lietuvą atkeliavo gerokai vėliau, nei išpopuliarėjo visame pasaulyje. „Pamenu, kaip daugelio Europos miestų restoranai ir barai iškabomis kviesdavo į „brunchą" ir aš nesuprasdavau, kas tai. Dabar man labai smagu su draugų kompanija, o dar dažniau - vienam užsukti į tokį renginį, kur ne tik galima skaniai pavalgyti, bet ir pabendrauti su įdomiais žmonėmis, rasti naujų pažinčių", – teigė Makalius.
Netradicinių pusryčių įžymybės susirinko unikalioje vietoje – Vilniaus širdyje įsikūrusioje terasoje. Gyvais augalais dekoruota Terasa 360 pirmą kartą pakvietė svečius į viešą renginį, kuriame kiekvienas, be įmantrių Rytų Europos patiekalų, taip pat galėjo mėgautis ir nuostabia Vilniaus panorama. Renginio organizatorė Elenos Puidokaitės-Atlantos nuomone, ši Vilniaus vieta – įspūdinga.
„Matant tokį didingą senamiesčio vaizdą, pasijauti lyg būtum ne Lietuvoje. Tokių vietų Vilniuje tikrai nėra daug, žinojome, kad terasa puikiai tinka privačioms šventėms, tačiau norėjome atverti duris ir kitiems. Šio renginio formatas – neįpareigojantis sekmadienio ryto praleidimas, labai tam tiko“, – džiūgavo E. Puidokaitė-Atlanta.
Organizatorė prasitarė, jog ateityje terasoje vyks ir daugiau su maisto kultūra susijusių viešų renginių. Paskanauti furšeto tipo pusryčių ant stogo susirinko daugiau nei 70 svečių, jie galėjo pasivaišinti daugiau nei septynių patiekalų įvairove. Specialiai šiam renginiui buvo pastatyta didžiulė ledo siena, viso renginyje buvo panaudotos 2 tonos ledo. Neatsiliekant nuo pasaulio tendencijų ir Vilniuje vis daugėjant tokių renginių, jau nebereikia dairytis į kitus kraštus norint įdomiai praleisti sekmadienio rytą.
Vėlyvieji pusryčiai (angl. brunch) atsirado XIX amžiaus pabaigoje Didžiojoje Britanijoje ir pastaruoju metu tapo gan populiariu maisto kultūros pažinimo ritualu Lietuvoje. Tarp tradicinių pusryčių ir pietų įsiterpęs valgymo metas – dažna pramoga kelionių ar atostogų metu, kai gali nesivaržydamas leisti sau ilgai skanauti įvairių kraštų virtuvių valgius.
