Televizijos žurnalistas, nuomonės formuotojas Laurynas Dubrovskis sveikatos ir sveikos gyvensenos laidoje „Sveikas rytojus“ pasakojo, kad jam, kaip ir daugeliui kitų žmonių, grįžti į įprastą režimą ir atsiriboti nuo slogių pošventinių nuotaikų nėra lengva, rašoma pranešime žiniasklaidai.
„Aš labai nemėgstu pošventinio periodo. Norisi, kad greičiau prasidėtų vasara, norisi pajausti saulės spindulius ir šilumą, nes žiemos sezonu dažnai užklumpa prasta nuotaika, nesinori imtis įvairių veiklų, sumažėja darbingumas, bet darbų tempas vis tiek išlieka didelis“, – kalbėjo L. Dubrovskis.
Pasak Lauryno, išvengti neigiamų emocijų ir nuotaikų kaitos, jam padeda keli išbandyti ir veiksmingi metodai.
„Aš turiu savo strategiją. Pirmiausiai atsižvelgiu į savo mitybą. Mitybos planavimas, balansavimas, natūralių produktų vartojimas man yra labai svarbu.
Stengiuosi vartoti sveiką ir lengvesnį maistą, kuriame yra daugiau mineralų, vitaminų ir gerųjų maistinių medžiagų. Taip pat užsiimu fizine veikla, sportuoju, stengiuosi, kuo daugiau vaikščioti“, – apie organizmo stiprinimą atviravo žurnalistas.
Tačiau turint dažnai sveikos mitybos ir fizinio aktyvumo gali nepakakti. Kaip teigė pašnekovas, papildyti organizmą būtinais elementais padeda ir dar vienas atrastas dalykas.
„Galiausiai, atradau maisto papildus. Užklupus slogioms nuotaikoms, viena protingoji tabletė padeda atstatyti ir subalansuoti mano organizmą. Jos sudėtyje esantys įvairūs mikroelementai, B grupės vitaminai padeda palaikyti psichologinę būklę ir nervų sistemos veiklą, energiją, o tuo pačiu – ir gerą nuotaiką bei savijautą.
Naudodamasis šiomis strategijomis, aš taip save išgelbėju“, – geros savijautos receptu dalinosi L. Dubrovskis.
Po švenčių atsiradęs liūdesys dažnai priverčia žmogų jaustis prislėgtu. Prasidėjus naujiems metams mes išsikeliame sau tikslus, lūkesčius, o jei juos pildyti būna sunku, jaučiamės nusiminę.
Gydytojas psichiatras, psichoterapeutas prof. Eugenijus Laurinaitis laidoje papasakojo, kad žmogaus emocinė būklė po švenčių priklauso ne tik nuo jo pačio mąstymo, išsikeltų lūkesčių, bet ir nuo sezoniškumo.
„Prieš šias šventes situacija buvo žymiai sudėtingesnė. Naujus metus žmonės dažniausiai pasitinka džiugiai, o praėjusieji 2022-ieji buvo labai sunkūs metai ne tik visai Europai, bet ir mums – Baltijos šalims.
Tačiau negalėčiau teigti, kad pošventinis laikotarpis žmogui yra sunkesnis tik dėl praėjusių švenčių. Yra įrodyta, kad žiemą, tamsiuoju metų laiku, žymiai išauga depresijų skaičius“, – pasakojo prof. Eugenijus Laurinaitis.
Pasak gydytojo E. Laurinaičio, gerą emocinę būseną gali užtikrinti pozityvus žmogaus mąstymas, kurį mes įgyjame iš savo tėvų dar būdami vaikai.
„Suvokimą kaip gyventi mes atsinešame iš ankstyviausios vaikystės, iš pirmųjų ketverių gyvenimo metų. Jei vaikystėje mūsų tėvai buvo linkę į viską skeptiškai žiūrėti, matyti tik tai kas yra blogai, tai galėjo išugdyti mūsų nemokėjimą į pasaulį žiūrėti optimistiškiau.
Yra įrodyta, kad žmonija į ateinančią dieną žiūri optimistiškiau, negu ji iš tikrųjų paskui pasirodo esanti. Tas ciklas vis kartojasi ir šis evoliucijos bėgyje susikurtas mechanizmas skatina žmogų keliauti per gyvenimą, veikti, kažko siekti, nežiūrint į tai, kad gali nepasisekti“, – kalbėjo prof. E. Laurinaitis.
Pošventinį išsekimą gali lemti ne tik žmogaus emocinė būsena, bet ir tam tikras medžiagų trūkumas. Kuomet organizmas nepasisavina naudingų medžiagų, pradedame jausti nuovargį ir vangumą.
„MANO vaistinė“ vaistininkas Tautvydas Endriukaitis atskleidė, kokie simptomai išduoda apie pošventinę depresiją ir kaip galime padėti sau bei savo organizmui ją įveikti.
„Ilgai trunkantį nuotaikos pablogėjimą gali lemti organizmo išsekimas, pošventinis liūdesys, net ir saulės šviesos trūkumas žiemą. Tad jeigu jaučiate emocinį išsekimą, nerimą, apatiją, jei sunku palaikyti kasdieninį režimą, sunku susikaupti, jeigu mokotės ar dirbat intensyvų protinį darbą, smegenims reikia papildomo maisto.
Tam ypač tinka kompleksinio poveikio papildai“, – pasakojo vaistininkas.
Vaistininkas T. Endriukaitis atskleidė, kokios naudingosios medžiagos svarbios, renkantis kuo papildyti mitybą.
„Iš didelio preparatų pasirinkimo patarčiau atkreipti dėmesį į praktiškus papildus, tokius kaip, pavyzdžiui, Neurozan. Tokias tabletes dar galima pavadinti protingosiomis, nes jose sukoncentruotas svarus kompleksas naudingųjų medžiagų, palaikančių protinę ir nervų sistemos veiklą.
O tai reiškia, kad jis idealiai tinka esant stresui, emociniam išsekimui ir lėtiniam nuovargiui. Pavyzdžiui, cinkas, ginkmedis, geležis ir jodas gali padėti palaikyti pažinimo funkciją.
Taip pat reikia ir foliantų bei magnio, kurie veikdami kartu su B grupės vitaminais, gali palaikyti žmogaus psichologinę būklę“, – pasakojo vaistininkas.
Svarbu pabrėžti, jog norint įveikti slogias nuotaikas, reikia suprasti, kodėl pošventiniu laikotarpiu jos atsiranda. Anot laidoje kalbėjusio asocijuoto psichologo, dėmesingumo mokytojo ir knygos „Staigmena gyventi“ autoriaus Pauliaus Rakštiko, būtent dėl emocijų nestabilumo, pošventinio laikotarpio metu galima susidurti su slogesnėmis nuotaikomis.
„Emocijos ir mūsų savijauta nėra stabilus dalykas. Kuo labiau emocijas keliame į viršų, tuo labiau leidžiamės žemyn.
Dažnas pastebėjimas, kad po švenčių yra jaučiamas didesnis žmonių nusiminimas, nenoras grįžti į rutiną ir ryškesnė motyvacijos stoka – visa tai yra pagrindiniai ženklai atskleidžiantys žmogaus emocijų atoslūgį“, – apie emocijų kaitą pasakojo P. Rakštikas.
P. Rakštikas taip pat atskleidė, kad gerą savijautą, gali padėti palaikyti ir mokėjimas atsižvelgti į save ir savo vidinę būseną.
„Mūsų savijauta yra mūsų pasirinkimas. Žinoma, jai daro įtaką ir daugelis kitų priežasčių: ką mes valgome, koks yra mūsų darbas ar gyvename aktyvų gyvenimą, tačiau visa tai yra išoriniai faktoriai.
Žmonės retai pagalvoja, kad tai, kaip jie jaučiasi, kokia yra jų savijauta priklauso tik nuo jų pačių apsisprendimų ir pasirinkimų. Kelionė link geresnės savijautos yra savęs ir savo pasirinkimų tyrinėjimas.
Dažnai mes laukiame signalų iš išorės. Žinoma, mes dažnai norime ir džiaugiamės, kai mus kažkas „linksmina“, bet labiausiai rekomenduočiau atkreipti dėmesį į save ir savo sprendimus“, – kalbėjo psichologas.
Tam, kad pošventinę depresiją išgyventi būtų lengviau, dėmesingumo mokytojas P. Rakštikas taip pat rekomenduoja pakeisti ir savo ryto rutiną. Pasak jo, reikėtų atsisakyti vieno labai svarbaus dalyko, be kurio šiuolaikinis pasaulis tiesiog neįsivaizduojamas.
„Mėgstu prisiminti vieną citatą iš knygos, kurioje apie rytą yra rašoma taip: išaušta tik tas rytas, kuriame mes pabundame. Savais žodžiais tariant, išlipimas iš lovos nėra pabudimas. Mes bundame ir psichologiškai ir emociškai. Kokie yra gero ryto ingredientai, galime pasamprotauti.
Tai turėtų būti rytas, prasidedantis be technologijų. Dažnai žmonės prabudę jau pasiima telefoną į rankas. Turime suvokti, kad spėsime „įlįsti“ į jį, nes yra dar visa likusi diena. Tad, jei įmanomam reikėtų atsisakyti technologijų, bent jau pirmą prabudimo valandą.
Taip pat vienoje knygoje esu skaitęs, kad lėtas rytas yra Dievo dovana, taigi, reikėtų susiplanuoti rytą taip, kad jis prasidėtų lėtai, bet anksti. Žinoma, būtų gerai įtraukti ir savo kūno išjudinimą, nes mes dažnai pabundame aptingę ir sustingę. Visa tai būtų gero ryto pradžia“, – laidoje pasakojo Paulius.
Sveikatos ir sveikos gyvensenos laida „Sveikas rytojus“ – ilgą darbo patirtį medicinos srityje sukaupusių 4 specialistų pokalbis su laidos žiūrovais apie geros sveikatos profilaktiką, gyvenimo būdo patarimus, naudingiausias ir aktualiausias medicinos, farmacijos aktualijas bei sveiko gyvenimo būdo puoselėjimą.
Ilgametė laidos vedėja gydytoja Irena Pivoriūnienė dalina laiko patikrintus sveikatos patarimus, plastikos chirurgijos specialistas, vienas iš „Fi Clinica“ įkūrėjų Vygintas Kaikaris pasakoja apie sveiką grožį, psichoterapeutas, „Eglės sanatorijos“ direktorius medicinai Arvydas Balčius kalba apie geros sveikatos profilaktiką, o grožio terapijos studijų dėstytoja, veido masažų instruktorė, „Fi Clinica“ grožio specialistė Ramunė Skurkienė pasakoja apie sveiko gyvenimo paslaptis bei gražios odos puoselėjimą.
„Sveikas rytojus“ – sekmadieniais, 12 val. per TV8 televiziją!
