Rygos liaudies medicinos instituto direktorė Ilzė Jansonė moko kuo sveikiau gyventi. Jos svarbiausias patarimas kaip išvengti vėžio, alergijų ir kitų ligų - nevalgyti rafinuoto balto cukraus, baltų miltų ir baltos druskos. Esą šie produktai griauna žmogaus imuninę sistemą.
I. Jansonė mėgsta priminti žinomą situaciją. Kai vyresnio amžiaus žmonės gydytojui ima skųstis, jog maudžia nugarą, gelia sąnarius, skauda rankas - sulaukia panašaus nuraminimo: nereikia baimintis, nes taip turi būti senatvėje.
"Nieko panašaus neturėtų būti, nes reikia susitvarkyti gyvenimo būdą, o tada galima esant net 80-90 metų nesikankinti dėl skausmų ir skaityti be akinių, - tikina I. Jansonė. - Tereikia atgaivinti svarbiausių organų - kepenų, kasos, inkstų funkcijas, o paskui tinkamai maitintis".
Dar liaudies medicinos atstovė pabrėžė, kad kol žmogus gyvas, tol jo organai gali vėl atgauti prigimties skirtas funkcijas - tereikia netingėti tuo užsiimti.
Pats paprasčiausias būdas - valgyti kuo įvairesnių laukinių žolių ir kitokių augalų: šalpusnių, dilgėlių, gysločių, garšvų, balandų, žliūgių, taip pat liepos, beržų bei kitų medžių lapų. Patartina sumalti ąžuolo bei kitų medžių žievės ir po truputį įmaišyti į maistą.
Daržovės taip pat veikia kaip vaistai. Morkos, kopūstai, raudonieji burokėliai, ropės, sietiniai turi būti įprasti kasdieniame meniu. Tinka ir moliūgai, cukinijos, aguročiai. Nereikia baimintis česnako ar juodojo ridiko, nors jie ir aitrūs.
I. Jansonė įspėja, kad netinka ilgam "įsikabinti" į vieną kurį nors augalą, o reikia gardžiuotis pagal gamtos sąlygas. Ji sakė: "Kai žiemą sprogta alksnio pumpurai - jie labai skanūs. Kai pavasarį pražysta kiaulpienės - nesispjaudykime dėl jų kartumo. Vasaros pradžioje labai skanūs liepų lapai. Rudenį nevenkime rinktis iš užaugusių tradicinių mūsų kraštams daržų gėrybių".
Ir pakanka valgyti daržoves tiek laiko, kiek jos dera natūraliai. Nėra būtina žiemą pradėti ieškoti šviežių agurkų, auginamų šiltadaržiuose, reikia palaukti vasaros.
Arba iki vėlyvo rudens netinka ant stalo vis džiaugtis pomidorais, o pakanka jų privalgyti per vasarą. Ir netinka ankstyvą rudenį nuolat misti raudonaisiais burokėliais, nes jie nesugedę išsilaiko iki pavasario, ir tada galima atsivalgyti. Užtat net iki Naujųjų metų neišsilaiko moliūgas, todėl tinka jo kuo daugiau kirsti vos užderėjusio.
Taip pat sezoniniu laiku reikėtų kuo dažniau sustoti prie gudobelės, šaltalankio ir vis paskanauti uogų. Kadagio uogos randamos žiemą.
Pavasarį reikia netingėti prisileisti beržo ar klevo sulos ir gaivintis vietoj vandens.
Jaunystę temdo balti miltai
I. Jansonė pripažįsta, kad šiuolaikinėje visuomenėje sunku žmonėms sukurti kitokią maitinimosi sistemą, negu diktuoja skubus gyvenimo tempas. Toks, kai maitinimosi įpročius formuoja prekybos centrai, kur maistas siūlomas kuo skanesnis pirkėjui ir kuo patogesnis ilgiau išlaikyti.
"Jei senolis išmintingas, turi vaiką pamokyti: palikau toks kreivas, nes valgiau cukrų, o tu jo atsisakyk", - mano I. Jansonė.
Mėgstantiems pyragus bei įvairius konditerijos gaminius ar ir juodą duoną, kuri kepama su mielėmis, I. Jansonė siūlo pakeisti kitu valgiu - grūdų košėmis.
Tam, kuris labai nori saldumo, Ilzė siūlo košes valgyti su medumi. Kas pasigenda saldumo įvairovės, turi per vasarą prisidžiovinti uogų, vaisių. O iš jų virti uogienes ir paskui smaližiauti - reiškia savo sveikatą silpninti.
Raginimus atsisakyti baltų miltų, cukraus ir druskos kritikuojantiems oponentams liaudies medicinos žinovė atkerta paprastai: neįmanoma rasti šių maisto produktų pranašumų prieš pakaitalus.
Ir dar I. Jansonė siūlo nesuabsoliutinti mitybos įpročių. Jei žmogus labai jau nori sūrios mėsos, tai ir tegul pavalgo kartą kitą, o jei nori saldžios arbatos, tai tegul numalšina troškulį. Mityboje turėtų dominuoti daržovės, vaisiai, laukiniai augalai tada, kai dėl dešimtmečius sveikatą alinančių cukraus, baltų miltų, druskos vartojimo žmogus tampa paliegęs.
Nesveika kasa prišaukia dešimtis ligų
Anot I. Jansonės, netinkamas saldus maistas itin pakenkia kasai, o dėl jos negalavimų atsiranda ne viena liga, o kelios dešimtys. "Būna, kad žmogus iš silpnumo vos pastovi ant kojų, tačiau medicinos aparatūra niekaip nenustato kasos funkcijų sutrikimų, - sakė I. Jansonė. - Ir tempiama tol, kol konstatuojamas diabetas, o jis žmogaus nepaleidžia iki grabo lentos".
Liaudies medicinos propaguotoja teigia galinti atpažinti žmogų, kuriam negaluoja kasa. Toks ligonis greitai pavargsta, jį kankina troškulys, net veide matomi kapiliarai. Taip pat kamuoja nemiga, pastebimas agresyvumas. Jei kasa pakenkta vaikams, jie yra hiperaktyvūs, nepajėgia susikaupti.
Bandymams gelbėti kasą tinkamesne mityba dažnai trukdo skrandžio negalavimai. Tada nepajėgiama valgyti reikalingų kasai gelbėti aštrių produktų, pavyzdžiui, juodojo ridiko ar svogūno. O taip esą tol, kol nuolat maitinamasi miltais, cukrumi, iš kurių organizme susidaro actas, ardantis skrandžio gleivinę.
Kol žmogus gyvas, tol jo organai gali vėl atgauti prigimties skirtas funkcijas - tereikia netingėti tuo užsiimti. I. Jansonė, natūropatė
Apie Ilzę Jansonę
Ji yra išleidusi beveik 90 knygų apie sveikatos stiprinimą ir atkūrimą. Autorė penkerius metus intensyviai gilinosi į liaudies medicinos paslaptis ir darė įvairius eksperimentus, o apie 30 metų bando įrodyti, kad sukūrė sistemą, kuri padeda žmonėms pasveikti.
Jos veikla Latvijoje yra licencijuota. Liaudies medicinos propaguotoja iš Baltijos šalyse augančių laukinių augalų gamina keturių rūšių produktus: tinktūras, miltelius, arbatas ir sultis. Jais prekiaujama ir Latvijos vaistinėse.
Ji save pristato gydytoja natūropate. Jaunystėje buvusi violončelininkė į liaudies mediciną ėmė gilintis tada, kai nebegalėjo groti, nes ėmė skaudėti rankas.
Ji yra baigusi Liaudies medicinos institutą Japonijoje, atlikusi praktiką Šveicarijoje.
Teksto autorius Vytautas RUŠKYS.