Senovėje buvo tikima, kad bet koks mazgas įrištas rūbuose, plaukuose apsaugo žmogų nuo blogio. Apsibrėžus aplink save žiedo formos apskritimą, buvo galima apsisaugoti nuo piktųjų dvasių, kurios nedrįsdavo peržengti šios ribos. Senovėje mūsų protėviai vertino apskritą žiedą – šiandieninį ištikimybės ir santuokos simbolį – pirmiausia, kaip apsaugos ženklą.
Kad nuvytų nuo naujagimio ligas, jį maudant į vandenį įmerkdavo sidabrinį žiedą, o migdant kūdikį – padėdavo žiedą po pagalve. Kad gimdymas praeitų lengvai ir be komplikacijų, gimdyvėms buvo rekomenduojama nenusimauti žiedo visą nėštumo laikotarpį. Taip pat buvo tikima, jog galima susigrąžinti sutuoktinio meilę pažiūrėjus į jį per vestuvinį žiedą. O netekėjusios merginos norėdamos susapnuoti būsimą vyrą, žiedą pasidėdavo po pagalve.
Antikos laikais žiedus galėjo nešioti toli gražu ne kiekvienas – šis aksesuaras buvo ne tik papuošalas, bet ir priklausymo tam tikram visuomenės sluoksniui simbolis. Senovės Romoje auksinius žiedus nešiojo senatoriai, paprastiems miesto gyventojams buvo galima puoštis tik žiedais iš geležies.
Senovės Egipte, taip pat ir Europoje, žiedai buvo šeimos relikvija, su išgraviruotais herbais, kurie tarnavo ir kaip antspaudas. Tokius žiedus nešiodavo ant dešinės rankos rodomojo piršto.
Vienuolynų ordinų ar slaptų politinių organizacijų nariai naudojo žiedus kaip patvirtinimą apie priklausomybę grupuotei.
Žiedas ant didžiojo piršto buvo nešiojamas kaip talismanas.
Žiedas buvo maunamas ant rankos atsižvelgiant ir į jos funkcijas: dešinioji ranka simbolizavo valdžią, kairioji – širdį. Kairės rankos bevardis pirštas nuo senų laikų simbolizavo meilę ir jausmus, todėl daugumoje šalių vestuvinis žiedas maunamas būtent ant šios rankos ir piršto. Lietuvoje vestuvinis žiedas nešiojamas ant dešinės rankos bevardžio piršto.
Manoma, kad tradicija per vestuves apsikeisti žiedais kilusi iš senovės Egipto. Uždara žiedo forma simbolizuoja amžinybę, o brangi medžiaga iš kurios jis padarytas – branginamą, stiprų jausmą tarp sutuoktinių.
Šiandien kartais yra painiojamos reikšmės sužadėtuvių ir vestuvinio žiedo.
Sužadėtuvių žiedą dovanodavo vyras moteriai sužadėtuvių metu, kaip oficialaus jų sąjungos prieš giminaičius ir aplinkinius pripažinimo simbolį. Tradicinis sužadėtuvių žiedas plonesnis nei vestuvinis, gali būti papuoštas brangakmeniu ar graviruotas. Populiarūs žiedai su briliantais, kurie simbolizuoja meilės tyrumą ir amžinybę, neša laimę.
Tradicinis vestuvinis žiedas yra statinaitės formos. Vienintelis leidžiamas papuošimas vestuviniam žiedui buvo vardų išgraviravimas vidinėje jo pusėje: ant vyriškojo žiedo – vardas būsimos žmonos, ant moteriškojo – būsimo vyro. Mylintys sutuoktiniai nenusiimdavo vestuvinio žiedo, tikėdami, kad jis saugo jų šeimyninę laimę ir meilę.
