„Yuppie” (angl. young urban professionals) – niekada neturintys laiko savo sričių profesionalai, jaučiantys, kad tikrai gyvena tik tada, kai adrenalinas užlieja jų kūnus. Jie hipių vaikaičiai, besivadovaujantys visai kitokia filosofija: netrokštantys laisvės ir išsivadavimo iš sistemos gniaužtų, o nuolat vergaujantys darbui ir vertinantys tik materialines gėrybes. Jie jauni, išsilavinę, iš tolo švytintys firminių rūbų etiketėmis, garbinantys mados ir stiliaus korifėjus. Gal Jūs vienas iš jų?
„Skonio” bendrija
Lietuvoje tyrinėtų subkultūrų žemėlapyje „yuppie” įvardijami kaip „skonio” bendrija. Pasak šią subkultūrą tyrinėjusios Jūratės Černevičiūtės, naujos miesto profesinės grupės (Vakarų post-modernios sociologijos tradicijoje vadinami „naująja viduriniąja klase“), pakankamai naujas Lietuvos miesto kultūros reiškinys, atsiradęs įsitvirtinant rinkai. Terminas atsirado Jungtinėse Amerikos Valstijose apie 1980 – 1990 metus, apibūdinti finansiškai sėkmingiems aukštesniosios viduriniosios klasės žmonėms, kurie baigė prestižines mokymo įstaigas, įgijo aukštą išsilavinimą ir turėjo darbą, garantavusį jiems patogų gyvenimą.
Kokie tie jaunieji miesto profesionalai?
„Yuppie” laikomas jaunimas nuo 24 iki 40 metų amžiaus. „Išskirtiniai grupės požymiai – aukšto lygio profesinė kompetencija, stipriai išreikštos profesinės karjeros ambicijos, išskirtinis dėmesys atliekamam darbui (šiai veiklai skiria didžiąją laiko ir žmogiškųjų išteklių dalį). Daugelis tokių dirbančiųjų yra jauni, gyvena šalia savo darbo ir kitų vienišų jaunų žmonių, jų atlyginimai leidžia mokėti aukštą kainą už vartojimo prekes ir vartojimo erdves miesto apartamentuose, restoranuose ir pramogų klubuose”, – savo tyrime teigė J. Černevičiūtė. Šių žmonių gyvenimo pagrindas yra materialinės vertybės: kultinių dizainerių drabužiai, naujausi brangūs automobiliai, prabangūs apartamentai ir įvairūs „mados klyksmai“, kaip antai, ypatingas mobilusis telefonas. Visa tai – „yuppie” gyvenimo akcentai, kurie tapo tarsi jų vizitinė kortelė.
„Yuppie” gyvenimo akcentai
Jaunieji miesto profesionalai dar išsiskiria ir tuo, kad nuolat skundžiasi dėl greitėjančių verslo tempų. Jie neberanda laiko asmeniniam gyvenimui, laisvalaikiui, nuolat rūpinasi tik savo verslu. Nė akimirkai negali palikti jo be priežiūros, nes aplaidumas reikštų bankrotą. Toks užimtumas griauna ir šių žmonių tarpusavio santykius su priešingąja lytimi, nes negalėdami skirti pakankamai laiko ir dėmesio savo antrosioms pusėms, „yuppie” dažniausiai lieka vieniši. Spartus gyvenimo tempas sukelia „yuppie” ir daug sveikatos problemų, todėl beveik visi jie vartoja energijos suteikiančius savotiškus „dopingus”: stiprią kavą, užmigti neleidžiančius vaistus bei narkotikus. Didžiulį stresą šios subkultūros atstovai patiria, kada pradeda galvoti apie ateitį. Jiems darosi baisu, nes nežino, kam galės palikti savo sukurtą verslą, kas galės lygiai taip pat sėkmingai, kaip ir jie, vadovauti kompanijai. Taip pat „yuppie” labai sielojasi dėl savo menkos moralės, kenčia dėl savo intelektualaus ir dvasinio nuosmukio, nes jiems neužtenka laiko gyventi pilnavertį gyvenimą: klausytis geros muzikos, lankytis teatre, skaityti naujausias knygas.
Įgyvendintų tikslų kopos viršūnė
Dažniausiai „yuppie” dirba reklamos, marketingo, kompiuterių, leidybos, finansų, teisės srityse. Pradėję nuo žemiausio laiptelio, jie siekia tapti nepriklausomi ir atėjus laikui pradėti savo verslą, tačiau kiekvieną savo darbovietę laiko puikia praktika ateičiai. Šių žmonių išsilavinimas bei ryžtas suteikia jiems dar daugiau ambicijų siekti savo užsibrėžtų tikslų. O noras visada pirmauti skatina konkurencingumą ir neleidžia užmigti jau įgyvendintų tikslų kopos viršūnėje. Apie jaunųjų miesto profesionalų pasiekimus ir gyvenimo subtilybes daugiau galima sužinoti jų pačių leidžiamuose žurnaluose. Tokie žurnalai yra ganėtinai slapti, nes jų tiražas minimalus, jie platinami tik savų žmonių rate, o juose pateikiami anonimiški „yuppie” laiškai, savotiški dienoraščiai.
„Džentrifikacijos” kaltininkai
Pasak J. Černevičiūtės, jaunieji miesto profesionalai lemia taip vadinamą miesto “džentrifikacijos” arba kultūrinio judėjimo „atgal į miestą” procesą. Jo tikslas – atsisakyti vienišo privataus gyvenimo būdo priemiesčiuose. Pačios „džentrifikacijos” socialumo formos yra gatvių ir parduotuvių, įvairiausių miesto klubų, turistų, apsipirkinėtojų ir lošėjų pasaulis. „Yuppie” yra atviri įvairioms kultūros formoms ir gyvenimo patyrimams (kultūriniam, religiniam, socialiniam), tačiau visas jų domėjimąsis yra tik paviršutiniškas. Bet kuriuo atveju, jie savotiškai palaiko kultūros įvairovę, kuri dažnai virsta vizualinės aplinkos estetizacija, skatina spontanišką miestų gyvenimo stilių dauginimąsi.
Kostiumuoto gyvenimo vertė
Jaunieji miesto profesionalai neabejotinai yra materialinių gėrybių, išsilavinimo, sėkmingos karjeros etalonas, į kurį norisi lygiuotis kitiems, tačiau viskas šiame pasaulyje yra įkainota. Ar verta sumokėti gyvenimu už prašmatnę vergovę darbui, prabangai ir tviskančioms etiketėms, spręsti jau Jums?
Inga Lebrikaitė
