Prieš lemtingąjį sekmadienį, visi „X Faktoriaus“ finalininkai buvo pakviesti į tv3.lt portalo redakciją bei „Power Hit Radio“ radijo stotį. Laidoje „Šok į kelnes“ su Raminta projekto dalyviai pirmą kartą savo jėgas išbandė radijo eteryje. Vėliau, trijulė tik tv3.lt naujienų ir pramogų portalui atvirai papasakojo apie projektą, jo vertę, meilę, gerbėjus ir ateitį.
Ar tai pirmas kartas radijuje? Kokie įspūdžiai?
Taip, tai pirmas kartas. Labai norėjau, tačiau buvo baisu. Tiesioginiame eteryje, televizijoje nėra taip baisu, kaip kalbėti per radiją. Kai tavęs tik klausosi, atrodo, jog kiekvienas ištartas žodis turi būti apgalvotas. Dar baimę kelia tai, jog tavęs klausosi labai daug žmonių. Tačiau tai smagi patirtis.
Žiniasklaidoje nuolat skamba, jog turi problemų su balsu – kaip jautiesi ir kokia situacija yra iš tiesų?
Nesigirdi? (juokiasi). Jeigu nesigirdi, tuomet labai džiugu. Netrukus vėl keliausiu į kliniką. Tonzilės „supyko“ ant manęs. Jos ištino ir trukdo praeiti garsui. Tačiau skirti vaistai sparčiai padeda. Dabar sveikata man pirmoje vietoje. Niekada dar taip nevertinau jos.
Ką rekomenduoja medikai dėl dainavimo?
Jie žino, jog šį sekmadienį turiu būti sveika. Ir jie daro viską, kad taip ir būtų. Medikai labai negąsdina, sako, kad tai nėra labai rimta, tiesiog tai sekina fiziškai. Tonzilės ištinsta ir tampa sunkiau kvėpuoti, erzina toks „smaugimo“ jausmas.
Praeitą sekmadienį ant scenos lipai taip pat sirgdama...
Taip, tai buvo ligos kulminacija. Dabar tikiuosi, jog sveikstu. Tačiau jaučiuosi lyg surištomis rankomis. Visa tai atsitiko taip ne vietoje ir ne laiku... Liūdna, bet nieko, tai man nepakiš kojos. Jeigu ir nelaimėsiu, tai tikrai ne dėl to, jog susirgau.
Ar tai paveikė tavo pasitikėjimą savimi?
Be abejo... Tu tiesiog negali savęs atiduoti 100%. Aš net savo pasirodymo neperžiūrėjau. Visada juos peržiūriu. Tik ne šį kartą. Jaučiu, jog labai susinervinčiau ir pradėčiau verkti bežiūrėdama. Manau morališkai viską atlaikiau gerai, bet vokaliai... nežinau, nesiklausiau.
Kas „įpučia“ pasitikėjimo, kuomet jis dingsta?
Mano geriausia draugė, kuri yra labai artima ir visada žino ką pasakyti. Man jos žodžiai visada labai padeda. Mama dažnai padeda, visada išsako nuomonę po pasirodymų, primena, jog labai didžiuojasi manimi. O labiausiai, prieš pat lipant į sceną, man padeda Paulius. Jis turi dar vieną paslėptą talentą motyvuoti žmones. Nežinau kiek pasikeistų viskas, jei ne jo kalbos ir jo palaikymas. Jis nepraleido nė vieno sekmadienio, visada su manimi.
Dažnai užsimenama, jog tarp jūsų yra nemažas metų skirtumas – ar tai jaučiasi?
Visiškai nesijaučia. Kuomet mūsų santykiai išlindo į viešumą ir visi pradėjo kalbėti, jog septyni metai labai daug, tik tada susimąsčiau, jog mus skiria tiek metų. Nežinau kodėl, tačiau visiškai nesijaučia. Vienintelis skirtumas, jog jis man pasakoja kas nutinka darbe, o aš mokykloje.
Kaip paminėsite Valentino dieną?
Sutiksime kartu, kaip ir kiekvieną sekmadienį „X Faktoriuje“. Ši diena bus lemiama, tačiau švęsime ne vieni, deja. Labai jau pasiilgau.
Teko girdėti, jog tėvai sužinojo tik iš žiniasklaidos, kad jūs su Pauliumi esate pora. Ar tai tiesa?
Na, tai nėra visiška tiesa. Mano mama jau įtarė anksčiau, nes aš nuolat paminėdavau Paulių. Bendras laisvalaikis ir nuolatinis susirašinėjimas. O su jo tėvais buvo tokia pati situacija, nes kai tu bendrauji su žmogumi, tau neišeina jo nepaminėti. Tačiau tas oficialus paskelbimas, jog draugaujame buvo iš žiniasklaidos. Mano mama tą kartą reagavo gana paprastai, ji pasakė: „Na, žinojau, kad taip bus. Tik maniau ne taip greitai“ (juokiasi).
Projektas jau finišo tiesiojoje. Ar pagalvoji, kaip šis šou pakeitė tavo gyvenimą?
Visai neseniai suvokiau, jog per visą šitą laiką, nuo pat projekto pradžios, aš tapau šimtą kartų laimingesnis žmogus. Tai yra kone didžiausias prizas. Beveik visą laiką iš čia gaunu tik geras emocijas. Jeigu ir jaučiu stresą, tai jis toks užvedantis, „variklinis“, kuris verčia judėti toliau. Taip pat dar prisidėjo labai daug pažinčių: dalyviai, teisėjai... O dar gerbėjų ratas! Tai yra didžiausias prizas.
Ar nebijai, jog pasibaigus „X Faktoriui“ bent dalis viso to dings?
Aš tiesiog žinau, jog gyvenime nieko daugiau nenoriu, kaip dainuoti. Savo ateitį noriu sieti su muzika, noriu kilti į aukštesnį lygį. Todėl padarysiu viską, kad tik kilčiau, o ne grįžčiau atgal ar stovėčiau vietoje. Tikiu, kad po projekto bus ramiau, bet manau, kad čia susipažinau su daug žmonių, kurie man padės. Kol kas nebaisu. Žinau, kad laukia labai daug darbo, tačiau aš to ir noriu iš gyvenimo.
Ar save planuoji realizuoti Lietuvoje, o gal jau susimastei ir apie užsienio rinką?
Kol kas aš galvoju apie Lietuvą, bet visada reikia siekti aukščiausio lygio. Vadovaujuosi Volto Disnėjaus legendine fraze: „Jeigu apie tai gali pasvajoti – tai gali ir padaryti“. Tu sieki, dirbti ir kartu svajoji apie didesnius planus. O svajonės pildosi.
Kas tavo idealai Lietuvoje ir užsienyje?
Jeigu neminint Jazzu, kuri iškarto šauna į galvą, yra vienas žmogus. Niekada to neminėjau, šis žmogus nėra susijęs su muzika, jis mane labai įkvepia, seku visus darbus, veiklą. Tai yra Beata Tiškevič. Ji man yra labai gerbiama moteris, žaviuosi jos viešu įvaizdžiu, labai norėčiau su ja susipažinti, pabendrauti gyvai. Tikiu, jog ji patyrė labai daug ir turi ką papasakoti. Ji įkvepia iš moralinės, ne muzikinės pusės.
Roko grupė „Paramore“ yra viena mėgstamiausių, kai reikia, kad kažkas užvestų. Kas liečia mano stilių, mano žanrą – Christina Aguilera. O kas liečia emociją ir dainų rašymą bei jų išjautimą – Sia.
Turi labai daug gerbėjų, kurių dėka tu patekai į didįjį finalą. Kokią žinutę jiems norėtum perduoti?
Norėčiau pasakyti vieną didžiulį iš širdies sklindantį ačiū! Kartais norėtųsi sugalvoti naujų žodžių savo dėkingumui išreikšti. Atrodo, jog kai pastoviai sakai žodį „ačiū“, dingsta jo vertė. Tačiau, kai jį pasakau, norėčiau, kad jis iš tikrųjų skleistų mano emociją. Palaikymas jaučiasi ne tik internete, bet ir gatvėje. Pavyzdžiui, šiandien prie manęs priėjo nepažįstamas žmogus ir tarė: „Labas, Monika, kaip tu jautiesi? Sveik, linkiu tau sėkmės!“. Iš pradžių net nesusivoki, tik vėliau pradedi bendrauti. Tai yra kažkas nerealaus, nes žinau, jog man pačiai būtų labai sunku prieiti prie žmogaus. Tačiau smagu žinoti, jog žmonės nebijo manęs, nusišypso ir palinki sėkmės. Tai sušildo širdį.
Ar skaitai tau adresuotus komentarus?
Anksčiau skaičiau, nes buvo įdomu, būdavo sunku rasti blogą. O dabar atsitiko taip, jog sunku rasti gerą. Stengiuosi vengti, nes po to subjursta nuotaika. Sunku, bet reikia su tuo taikytis. Koncentruojiesi į tuos žmones, kurie apgina.
Kaip manai, ko tau trūksta kaip atlikėjai?
Savyje matau labai daug minusų. Turiu labai daug baimių, asmeninių kliūčių. Pavyzdžiui, judesys scenoje. Niekada nieko nedariau su šokiais. Todėl man yra labai sunku prisiversti judėti. Tačiau noriu to išmokti. Juk ne visada aš nusprendžiu, kas vyks per pasirodymą. Tačiau judesių stygių bandau atpirkti savo emocijomis, savo balsu. „X Faktorius“ tai tėra trumpas etapas, noriu tobulėti toliau, savo minusams tikrai skiriu daugiau dėmesio, nei pliusams.
Dar viena iš didelių baimių – kalbėjimas. Dainuoti aš nebijau, bet šnekėti – bijau. Taip pat, kai teisėjai sako kažką malonaus bei teigiamo – aš kuklinuosi ir susigėstu. Sunku priimti gerus žodžius.
O ar blogus lengviau?
Ne, blogus dar sunkiau. Tokie žodžiai liūdina, bet manau jie lygiai taip pat verčia tobulėti. Justė man visada pasako visas klaidas repetuojant, ji visa tai daro tik dėl to, kad sekmadienį to nereiktų sakyti.
Jeigu ateityje būtų galimybė ir vėl dalyvauti muzikiniame projekte – ar sutiktum ar jau užteko „X Faktoriaus“?
Aš esu linkusi žvelgti į priekį ir negrįžti į tą patį etapą. „X Faktorius“ yra neįkainojamai jaudinanti patirtis, tačiau tą patį daryti paprasčiausiai būtų kvaila. Nors kas ten gali žinoti, jeigu ateityje atsiras kažkoks kitoks formatas, nauja idėja galbūt sugalvosiu save išbandyti. Dabar, po projekto, save realizuoti norėčiau kaip atlikėją.
Ar save įsivaizduoji kaip solo atlikėją ar yra minčių ir apie grupę?
Anksčiau labai norėjau grupės, galbūt net roko stiliaus. Dabar save įsivaizduoju tik kaip solo atlikėją, tačiau kaip bus pamatysime tik ateityje. Norėčiau išbandyti daug žanrų, tikiuosi, jog jauna viską pradėjusi, spėsiu dar viską išbandyti.
Ar tapti atlikėja buvo tavo svajonė nuo pat mažų dienų, o gal tai supratai tik dabar?
Čia turbūt galioja tokia taisyklė, jeigu nori sužinoti kuo bus tavo vaikas, reikia atkreipti dėmesį kuo jis domisi, su kuo žaidžia būdamas mažas. O aš, kai tik gavau pirmąjį diską, kuris buvo mano mylimos atlikėjos Celine Dion, pasiimdavau televizoriaus pultelį ir įsivaizduodavau, jog esu scenoje. Tuomet neturėjau net menkiausio supratimo, kad tai galiu daryti iš tiesų. Manau tai buvo natūralus polinkis ir pašaukimas. O vėliau ši svajonė užsiliko iki pat mokyklos, nuo 5 klasės pasinėriau į muziką. Pastūmėta vienos mokytojos užsilipau į sceną ir tada pirmą kartą tikrai supratau, jog noriu tai daryti visą gyvenimą, tai yra mano namai.
Kokie artimiausi tavo planai?
Dabar noriu kuo daugiau dirbti su muzika. Daryti coverius, bandyti leisti savo dainas, kurių jau turiu, bet trūksta profesionalo prisilietimo. Kol kas kuriu tik angliškai, su lietuvių kalba sunkiau.
