Pavyzdžiui, „Vyrų privilegijų saulėlydis“ ar dar kitokį, tačiau tokį, kuris neskatintų žmonių nesusimąstant bėgti ieškant slėptuvės nuo tokių bauginančių perspektyvų“, prisipažįsta žurnalistė Hanna Rosin.
„Tai aš pajutau istoriko Stephanie Coontz straipsnyje „Mitas apie vyrų saulėlydį“, kurį aptikau „The New York Times“. Tai ginčo, kuriame siekiame išsiaiškinti, ar moterys užsiima tuo pačiu, kaip ir anksčiau, tai yra, ar jos vis dar siekia pasivyti vyrus, ar jau, kaip tvirtinu aš, vyksta jau kitas, gerokai įdomesnis procesas‘, - rašo ji straipsnyje, kurį publikuoja Slate.fr.
Autorė teigia kad prie kelerius metus pasirodžiusi Stephanie Coontz knyga apie santuokos istoriją „Marriage, a History“ atskleidė, kaip labai mes save ribojame, vertindami vakarietišką santuoką, kurioje 6-asis XX amžiaus dešimtmetis atrodo tarsi aukso amžius, po kurio prasidėjo tragiškas nuosmukis. „Aš su palengvėjimu priėmiau faktą, kad kai kurie dabartiniai mūsų elgesio ypatumai, kaip antai „sesuo miegojo su mano vyru“, buvo visai įprastas dalykas senovės Kinijoje. Savo knygoje aš siekiau parodyti žmonėms, kad jie, vertindami lyčių santykius, masto standartiškai, nors situacija yra pasikeitusi. Toks vertinimas veda santykius į aklavietę arba trukdo įvertinti kai kurias iš tikrųjų naujas tendencijas, kurios akivaizdžios pastaruoju metu“, rašo ji.
Skaičių karas
„Atvirai sakant, aš nedegu noru pradėti informacinį karą. Aš supratau, kad net visiškai vienodi skaičiai gali atskleisti skirtingas istorijas. Pavyzdžiui, mano knygoje ir Lizos Mundy knygoje „Turtinga lytis“ (The Richer Sex) pateikiami daug diskusijų sukėlę statistiniai duomenys apie moterų, uždirbančių daugiau už vyrus, skaičių.
Mes žinome, kad tokių moterų skaičius išaugo nuo maždaug 4 proc. 1970 metais iki 30 proc. 2010 metais. Tačiau yra tokių, kurie sumenkina šią tendenciją tvirtindami, kad jei vertintume visas šeimas, o ne tik tas, kur dirba ir vyras, ir žmona, šis rodiklis būtų gerokai mažesnis, kadangi daugelis moterų iki šiol nedirba. Argumentas geras. Tačiau jei šiuos skaičius galima papildyti kitais duomenimis, siūlau pažvelgti į kitus rodiklius: augantį vienišų motinų skaičių.
JAV statistika liudija ne tik tai, kad daugėja daugiau pinigų uždirbančių moterų, bet ir tai, kad nepaliaujamai daugėja vienišų motinų, kurios yra šeimos maitintojos. Dar daugiau. Neseniai buvo peržengta tam tikra riba – amžiaus grupėje iki 30 metų daugiau kaip pusę naujagimių pagimdo vienišos motinos. Nežinau, ar tai susiję su feminizmo judėjimu, tačiau tai galima laikyti esminių permainų amerikiečių šeimoje požymiu", teigia autorė.
Dviprasmiška nepriklausomybė
„Šis reiškinys turi pasekmes, kurias savo knygoje vadinu „dviprasmiška nepriklausomybe“. Moterys patiria finansinių sunkumų, tačiau tuo pačiu metu suvokia, kad reikia pasirūpinti galimybe patenkinti savo ir savo vaikų poreikius. Ir jei jos tampa mažiau priklausomos nuo vyrų, sumažėja ir tikimybė, kad jos neišdrįs nutraukti santykius su grubiu vyru.
Savo knygoje pateikiu ir kitus duomenis. Didžiuosiuose miestuose 20-metės ir šiek tiek vyresnės moterys vidutiniškai uždirba daugiau negu to paties amžiaus vyrai. Tokius skaičius pateikia rinkos analitikas James Chung. Pirmą kartą tokia tendencija paminėta 2010 metais. Tiesa, kai kurie komentatoriai siūlo į šiuos skaičius žvelgti nepamirštant demografinių rodiklių – esą į statistiką įtraukta daug lotynoamerikiečių, kurie uždirba nedaug, todėl šios amžiaus grupės moterų uždarbis ir yra didesnis", tvirtina autorė.
Vyrų sunkumai
„Sunku pasakyti, ar naujieji statistiniai duomenys yra anomalija. Skirtingai nuo J. Chung pateiktų duomenų, jie apima tik vienerius metus. Tačiau net jeigu jie tikslūs ir kad jaunų lotynoamerikiečių tikrai labai daug, kodėl jų neįtraukus į statistiką? Jie tik patvirtina mano teiginį, kad šiuolaikiniame pasaulyje kai kuriems vyrams aplinkybės susiklosto labai nepalankiai.
Net jeigu pritarsime Kunc teiginiui, išeina, kad jaunos lotynoamerikietės uždirba daugiau negu jų tautiečiai vyrai, o baltaodžiai vyrai ir moterys šiuo požiūriu yra lygūs. Tai jau savaime revoliucija, rašo H. Rosin. Tai paaiškinti paprasta – šio amžiaus moterys gerokai dažniau negu anksčiau, turi universitetinį išsilavinimą, ir jų diplomai vertinami darbo rinkoje".
Siuzi ir Bilas
Naujausio tyrimo duomenys, kuriuos pateikia H. Rosin oponentai, esą rodo, kad jaunų, vaikų neturinčių žmonių kategorijoje uždarbiai skiriasi priklausomai nuo profesijos. Tačiau kas čia nauja, klausia autorė.
„Mes ir taip žinome, kad atlyginimo skirtumai egzistuoja. Kokioje nors konkrečioje kompanijoje Siuzi tikriausiai uždirba mažiau už Bilą, tačiau tai galima paaiškinti daugeliu aplinkybių, kurias aš analizuoju knygoje. Nauja šioje situacijoje tai, kad daugelyje biurų pastaruoju metu gerokai daugiau jaunų Siuzi negu Bilų. Tai ir paaiškina, kodėl šios demografinės grupės moterys vidutiniškai uždirba daugiau negu vyrai", tvirtina ji.
Karjera netrukdo asmeniniam gyvenimui
H. Rosin oponentai, rašo ji, tvirtina, kad moterys, net įgijusios universitetinį išsilavinimą, sąmoningai renkasi ne tokį prestižinį ir menkiau apmokamą darbą. Jie pabrėžia, kad darbo rinkoje dar niekada nebuvo tiek daug moterų – teisininkų sekretorių ir dirbančių sveikatos apsaugos bei medicinos srityse.
„Šį reiškinį būtų galima pavadinti senu ir ne itin maloniu terminu „segmentavimas pagal lytį“. Taip pat galima būtų įžvelgti, kad moterys savo karjerą planuoja atsižvelgdamos į laisvų darbo vietų skaičių. Autorės teigimu, tai ypač akivaizdžiai rodo padėtis dvimečiuose koledžuose, kur labiausiai juntamas studijuojančių vyrų ir moterų skaičiaus skirtumas", rašo H. Rosin.
Jos teigimu, 12-oje iš 15-os sričių, kuriose tikimasi didžiausio augimo artimiausiais metais, pastebimai vyrauja moterys. Taigi, jos tikriausiai renkasi darbą sveikatos apsaugos srityje būtent dėl to, kad ši sritis aktyviai plėtosis.
Panašios tendencijos, autorės teigimu, pastebimos visose profesijose, kurias renkasi moterys. Kaip pavyzdį jį pateikia Harvardo ekonomisto Claudia Goldin teiginius straipsnyje apie tendencijas darbo rinkoje. Moterys, esą geriausiai atsiskleidžia tose srityse, kurioje technologinių inovacijų dėka darbuotojai gali derinti karjerą ir asmeninį gyvenimą.
„Dabar moterys turi galimybę pasitraukti iš darbo keletui metų, kad galėtų paauginti vaikus arba užsimti kitais reikalais" teigia autorė. Anot jos, tokios tendencijos pastebimos tarp veterinarių, buhalterių, kai kurių medicinos specialistų – ten, kur aukšti atlyginimai, ir kur pastaraisiais metais dirba daugiau moterų nei vyrų. Daugiau lankstumo
Ar teisinga, kad moterims šiais laikais tenka gerokai daugiau dėmesio skirti laiko planavimui? Vis dėl to tai nereiškia, teigia autorė, kad jas automatiškai gali įrašyti į pralaimėjusiųjų sąrašą istoriniu požiūriu.
„Kita interpretacija – moterys renkasi tokias profesijas, kurios joms leidžia tapti geromis motinomis bei sėkmingai konkuruoti darbo rinkoje. Jos vadovaujasi ne tik asmeninėmis ambicijomis, bet ir siekiu išsaugoti psichologinę pusiausvyrą, rūpinasi savo vaikų ir partnerių gerove. Galima teigti, kad būtent moterys daro didžiausią įtaką, jog dabartinėje epochoje, kai ir vyrai ir moterys nori daugiau lankstumo, nori turėti galimybę nueiti į tėvų susirinkimą ar pas gydytoją nepakenkdami savo karjerai, kinta pati darbo rinka", tvirtina H. Rosin.
Moters prezidentės belaukiant
„Po daugybės radijo laidų ir interviu, kuriuos daviau pristatydama savo knygą, aš jau įpratau būti klausiama, kodėl taip mažai moterų yra ant aukščiausių valdžios pakopų“, dalijasi mintimis H. Rosin. Tačiau atsakymo, kuris nesupriešintų su pašnekovu, kuris siekia įrodyti, kad vyrų saulėlydis tėra mitas, taip ir nepavyko rasti, prisipažįsta autorė. Ji teigia, kad atsakymo į šį klausimą veikiausiai teks laukti, kol JAV prezidente bus išrinkta moteris, o „Coca-Cola“ ir „Pepsi“ direktorių taryboms taip pat ims vadovauti moterys. „Kad ir kaip būtų, pokyčiai, kuriuos stebėjau ir aprašiau per trejus metus, rodo vieną kryptį. Taip, yra nukrypimų, taip, pokyčiai įvairiose ūkio šakose ir visuomenėje vyksta skirtingu tempu, taip per pastaruosius 10 metų šis procesas sulėtėjo. Taip, baigę studijas specialistai vyrai uždirba daugiau negu moterys. Taip, turtingiausiųjų pasaulio žmonių sąraše beveik vien vyrai. Bet taip pat neverta tikėtis, kad artimiausiu metu dauguma darbo vietų JAV bus palankios šeimai“, rašo H. Rosin.
Vis dėlto, teigia ji, jeigu grįžtume kelis dešimtmečius atgal ir pamėgintume įvertinti pokyčius iš to laikmečio pozicijų, bus akivaizdu, kad „visos šiuolaikinės tendencijos liudija, jog vyrų atlyginimai stovi vietoje ar net smunka, o moterys pasiekia vis didesnių laimėjimų. Jos vis labiau mažina atlyginimų skirtumą, o vyrai vis labiau didina atotrūkį besimokydami“. Pasaulis, matuojamas ne skaičiais algalapyje
H. Rosin teigimu, ir ji pritaria oponentams dėl vieno dalyko: egzistuoja kultūrinis aspektas, kuriame vyrai ir moterys pasikeitė vietomis. „Jie teigia, ir aš jiems pritariu, kad tai paaiškinama pasikeitusiu jėgų santykiu. Jie tai aiškina taip: „ 6-ajame ir 7-ajame XX amžiaus dešimtmetyje moteris baugino universitetinis išsilavinimas renkantis profesiją. Jos manė, kad visuomet atsiras vyras, kuris patenkins jų poreikius. Tačiau šiandien padėtis tokia, kad vyrai skatinami siekti daugiau, nes anksčiau ar vėliau jų ryžtas bus apdovanotas“. Autorės teigimu, taip elgtis vyrus skatina ir moterys, ir darbo rinka, kuri reaguoja nepalankiai, jeigu jie nori skirti laiko šeimai.
„Pasaulis, kuriame atėjo „vyrų saulėlydžio“ laikas, nepanašus į biologinį matriarchatą, aprašytą Charlotte Perkins Gillman, kuriame vyrai tapo atgyvena. Tai pasaulis kuriame mano sūnaus mergina gali uždirbti daugiau už jį, bet niekam neateis į galvą apie tai rašyti. Jis gali nuspręsti dirbtitik keturias dienas per savaitę, o skirti savo vaikams ar savo pomėgiams, ir niekas nemanys, kad tai nenormalu. Tačiau jeigu jis nuspręs dirbti visą savaitę, o jo žmona norės atsidėti šeimai, tai jie taip pat galės padaryti. Ir tai bus jų bendras sprendimas. Tai pasaulis, kuriame pasiekimai matuojami ne tik valandomis ir skaičiais algalapyje. Tai pasaulis, kuriame vyrai ir moterys turės galimybę kvėpuoti laisviau“, apibendrina H. Rosin.