Kaunietis verslininkas Žilvinas Žukauskas apsigyvenęs miške šalia Nėries jau spėjo susidraugauti su čia karaliaujančiomis voverėmis ir kėkštais. Jie kas rytą atskuba pasmaližiauti lesykloje padėtų riešutų ir nuo kaimynų stalo atlikusių skanumynų.
Gamtos prieglobstyje 220 kvadratinių metrų ploto erdviame būste su garažu įsikūręs šeimininkas džiaugiasi grynu oru, tyla, miško bei upės kaimynyste.
„Ką tik grįžau smagiai pabėgiojęs. O per tą laiką ir židinys įsidegė. Kai lauke rudeniška dargana, jo skleidžiama šiluma ypač maloni“, – pasakoja savo būsto duris šiokiadienio rytmetį svetingai pravėręs šeimininkas.
Židinį jis užkuria dažnai, prie jo gera vakaroti ne tik su draugais ar šeima, bet ir vienam pabūti, klausantis mėgstamų džiazo melodijų. Židinį, kaip ir namą, projektavo architektas Aidas Kalinauskas.
Pasak architekto, namo eksterjero ir interjero stilistiką lėmė aplinka ir užsakovo noras gyventi vienaukščiame name. Todėl pasirinktas skandinaviškas, nuosaikus, bet modernus stilius.
„Sutikau su architekto pasiūlymu. Bet planą pabraižiau pats – L raidės formos. Pagrindinėje dalyje turėjo išsitekti bendra svetainės, valgomojo ir virtuvės erdvė, o fligelyje trys miegamieji, vonios kambarys, drabužinė. Sutarėme, kad namo dekoravimu rūpinsiuosi pats“, – pasakoja šeimininkas.
Atliekų perdirbimo srityje besisukančiam verslininkui rūpi ekologija, ji tapo atskaitos tašku ir renkantis sklypą, ir apdailos bei statybines, šiltinimo medžiagas. Lauko sienos – medžio ir plytų; langai, durys – natūralaus medžio; baldai – žalsvai beicuoto alksnio, presuotos faneros; vidinės durys – uosio.
Po ilgų ieškojimų sklypas įsigytas netoli Kauno, nuostabiame gamtos kampelyje, kur švarus oras, jokio triukšmo. Čia buvo pelkė, žėlė brūzgynai, sąnašinė upės žemė netiko statyboms. Reikėjo daug pastangų, kol buvo galima pradėti darbus. Bet visi vargai atsipirko.
Ieško ryškių detalių
Ž. Žukauskas savo namuose gerai jaučiasi ir beveik nieko nenorėtų keisti: „Stilius lyg ir minimalistinis, bet ne per šaltas. Kai šilumos pritrūksta, stengiuosi kompensuoti aktyviomis, šiltomis spalvomis. Valgomajame atsirado ryškiai oranžinis tapytojo Arvydo Pakalkos natiurmortas, dar vienas – koridoriuje.“
Spalvų trūkumu neapkaltinsi ir dviejų dekoratyvių Klaudijaus Petrulio drobių, Raimundo Sližio, Algimanto Jusionio kūrinių. Tarsi perėjimas prie pastelinių atspalvių – koridoriuje kabantis Jono Daniliausko tapybos darbas. Dukterų kambarius ir miegamąjį puošia Saulės Kisarauskienės monotipijos.
„Stogo nuolydis nemažas, tad vienoje pusėje – tuščias sienos plotas, kurį reikia užpildyti. Tam labiausiai tinka meno kūriniai, gerai, kad jų mano kolekcijoje netrūksta ir nuolat įsigyju naujų“, – sako Ž. Žukauskas, besibičiuliaujantis su daugeliu žinomų menininkų.
Verslininko būste dominuoja šviesios pastelinės spalvos. Sienoms parinkta smėlio ruda. Vieną sieną architektas nusprendė sumūryti iš plytų ir nudažyti žalsvai. Pro švelnų toną gražiai išryškėja mūro faktūra. Sienelė ties židiniu – pilkai rusvų skaldytų lietuviškų lauko akmenų. Atviros medžio sijos suskaido didelę, aukštą erdvę.
„Galima sakyti, jokio ypatingo interjero nekūriau. Jis tarnauja tik kaip fonas meno kūriniams. Taip pat stengiausi, kad neužgožtų pro vitrininius langus matomos gamtos. Sena pušis pro langą valgomajame matoma visu grožiu. Užsakovas baiminosi, kad namai pasidarys panašūs į šiltnamį, bet dabar nesigaili“, – aiškina A. Kalinauskas.
Kreminio atspalvio akmens masės plytelėmis (iš salono SANISTAL) išklotos grindys. Valgomojo ir virtuvės zonoje jos stačiakampės formos, o svetainės – kvadratinės, vienur išklotos įstrižai, kitur tiesiai. Taip kuriama menama riba tarp skirtingos paskirties erdvių. Vienspalvę plokštumą pagyvina keli reljefinių plytelių intarpai. „Plytelių grindis rinkausi, kad svečiams nereikėtų nusiauti, o man širdis nedrebėtų, jei kokia dama aukštakulniais pereis. Bet miegamajame gal reikėjo kloti medines“, – svarsto pašnekovas. Be to, su tokiomis grindimis buvo įmanoma įrengti grindinį šildymą.
Minkštieji svetainės baldai – kreminio atspalvio odiniai minkštasuoliai iš baldų salono KLER. Fanerinės kėdės prie valgomojo stalo atkeliavo iš INTERJERO LINIJOS. Korpusinius baldus, miegamojo lovą projektavo ir gamino architektas Kęstutis Indriūnas. Jie skandinaviško stiliaus, griežtų formų, žaismingumo suteikia presuotos faneros, žalsvai beicuoto alksnio ir stiklo derinys.
Interjerą papildo modernaus dizaino kampuoti šviestuvai iš stiklo ir metalo, įsigyti salone ŠVIESOS IDĖJA. Didelėje svetainės-valgomojo erdvėje jų yra ir pakabinamų, ir pastatomų, ir sieninių. A. Kalinauskas ypatingą dėmesį skyrė atskirų zonų apšvietimui, nes erdvė didelė, lubos aukštos.
Vidinis kiemas jungiasi su mišku, todėl didieji langai nukreipti į jį. Kadangi jie šiaurinėje namo pusėje, architektui teko pasukti galvą, kaip į namą nukreipti saulės spindulių. Jis pasiūlė įrengti stoglangius, pro kuriuos pietinė saulė apšviečia svetainę.
Virė ginčai
Pasak šeimininko, dėl kai kurių interjero ir dekoravimo sprendimų buvo užvirę karšti ginčai. Ir dėl baldų, nes jam labiau rūpėjo funkcionalumas, o architektui K. Indriūnui – dekoratyvumas. Kai kur pavyko rasti kompromisą, kai kur ne.
Pavyzdžiui, lovą miegamajam šeimininkas sugalvojo pats, tik architektas idėjos iki galo neįgyvendino. Kojūgalyje stovi vien suolas, o ant jo dar turėjo papildyti mobilus stalas, kurį prireikus būtų galima paslinkti ant lovos.
Žurnalinį staliuką, vieną vakarą gerdami arbatą, sumanė drauge su A. Kalinausku. Nuspręsta, kad stiklinėje jo dalyje Ž. Žukauskas laikys šeimos relikvijas: seną spausdinimo mašinėlę, tėvo smuiką, pypkę. Bet vis neprisiruošia jų suieškoti tarp rakandų. O kad neliktų tuščia vieta, paklojo sidabru siuvinėtą indišką sarį, ant jo išdėliojo monetas, parsivežtas iš įvairių šalių. Architektui nelabai patinka, bet man gerai“, – sako pašnekovas. Stalelių šalia minkštasuolių eskizus jis irgi nupaišė pats.
Nors šiame name gyvena jau kelerius metus, šeimininkas vis dar ieško kai kurių detalių. Trūksta ir kilimų. Ilgai ieškojęs tinkamų, šeimininkas užsakė kelis. Pagal jo sumanymą kilimus riša AB „KILIMAI“. Vienas bus paklotas šalia židinio, kitas miegamajame. O kol kas praverčia draugų dovana – ryškus ugninis kailis.
Prie jo dera neseniai įsigytos raudono stiklo vazos ir lėkštės. Ant lentynėlių rikiuojasi draugų dovanos: keramikos, stiklo dirbiniai. Taip pat iš tolimų kraštų parsivežti suvenyrai. Ant miegamojo sienos kabo iš Meksikos parsigabentas gobelenas, vonioje – ryškiaspalvė keramika iš Venesuelos.
„Namai turi būti jaukūs, man tai ypač svarbu, mat visa šeima susirenkame nedažnai. Bet kai suvažiuojame, norisi šilumos“, – sako Ž. Žukauskas, kuriantis savo namus taip, kad juose būtų gera ne tik jam, bet ir artimiesiems, draugams.
3 klausimai architektui Aidui Kalinauskui
Kodėl šiam namui parinkote būtent tokį stilių?
Man patinka nuosaikios, modernios architektūros statiniai. Tokie, kokius stato skandinavai. Lietuvos gamtovaizdžiui jie tiktų labiausiai. Ir kuo daugiau jų atsirastų, tuo būtų geriau. Tik tai ne visuomet pavyksta įrodyti užsakovams. Šiuo atveju pasirinkimą lėmė sklypas miške, nesinorėjo, kad namas užgožtų aplinką. Taip pat užsakovo pageidavimas, kad namas būtų vienaukštis. Interjeras – tarsi išorės tęsinys, toks pat modernus ir nuosaikus.
Ar sutapo jūsų ir užsakovo vizijos?
Dėl pastato architektūros sutapo, o dėl interjero – ne visai. Daug diskutavome apie stilistiką. Kad ir dėl didžiulių langų, pro kuriuos matyti nuostabi gamta. Šeimininkas nerimavo, kad namas atrodys kaip šiltnamis. Bet man pavyko įkalbėti, ir jis dabar džiaugiasi. Užsakovas pageidavo, kad visos namo grindys būtų plytelių, nes tai praktiška. Įgyvendinau šį norą, nors manau, kad medis būtų labiau tikęs. Taigi, ieškojome kompromisų, dėl to interjero vizija šiek tiek keitėsi, stilius tapo eklektiškesnis.
Interjero dekoravimu dažniausiai būsto šeimininkai rūpinasi patys. Ar svarbu, kad jie pasitartų su architektu?
Taip, labai svarbu. Priešingu atveju gali išderinti visą interjero stilių. Kartais žmogus negali suvaldyti norų. Bet pasitarus su architektu įmanoma rasti priimtiną variantą. Šio namo šeimininkas domisi menu, šioje srityje išprusęs, bet su manimi aptarė paveikslų dydžius, vietas, kuriose jie turėtų kabėti. Kadangi šis interjeras tarnauja kaip fonas meno kūriniams, jų daug, – tinkamai išdėlioti ne taip paprasta. Tiesa, atsirado ir tokių daiktų, kurių būti neturėtų, bet ką darysi, jei gyventojams patinka.
Nuosavas namas: virtuvė-valgomasis, su juo sujungta svetainė, koridorius, trys miegamieji, du vonios kambariai, skalbykla ir garažas.
Plotas: 220 kv. metrų su garažu.
Gyventojai: verslininkas Žilvinas Žukauskas su drauge.
Vieta: Kaunas, Kleboniškis.
Tekstas – Giedrė Budvytienė, nuotraukos – Edgaras Kurauskas, stilius – Žaneta Smailienė
