Brandžios moters makiažo „priešai“:
konkrečios, aiškiai apibrėžtos linijos; griežtai ir ryškia apvestos akys; pastebimas tamsus lūpų apvedimas; tamsios spalvos; per tamsūs ir per ploni antakiai; savaiminis įdegis ar nutamsinta oda; perdaug tamsi pudra; perdaug balti šešėliai; storas toninio kremo sluoksnis.
Brandaus amžiaus moters makiažo tikslas toks pat, kaip nuotakos – kiek įmanoma veido odą atgaivinti, paryškinti, oda turi atrodyti švieži, gaivi ir sveika. Svarbiausia- nepasendinti, o pajauninti ir paryškinti gražiausius bruožus. Galbūt retai pavyks iš – 50-metės padaryti 30-metę, bet stengtis reikia. Tad protingas makiažas moterį gali tarsi parengti šventišku rūbu.
Brandžios moters makiažo atlikimą apsunkina biologiniai pokyčiai vykstantys kiekviename žmoguje – su amžiumi oda praranda stangrumą, išryškėja poros, kapiliarai, pigmentinės dėmės, veido raumenys praranda tonusą, atsiranda raukšlelės, atsiranda odos klostelės ir t.t. Vyresnio amžiaus moters veidas išsiskiria ir veido linijų, bruožų nusileidimais. Nusileidžia akių, vokų, lūpų kampučiai, antakių ir skruostų linijos, atsiranda nazolabialinės klostės ir t.t. Šias aplinkybes, atliekant makiažą, reikia įvertinti. Makiažas grafiškai atliekamas taip, kad su modeliuojančiom priemonėm – skaistalais, šešėliais, akių ir lūpų pieštukais, pakeistume gamtos paliktus pėdsakus ir suteiktume linijoms kryptį į viršų.
Reikia tinkamai parinkti toninį kremą ir neperkrauti odos. Sunkiai įmanoma pridengti ar užpudruoti raukšleles, klostes ar užkritimus. Moteris nėra statiška, kaip nejudanti, sustingusi statula, jos aktyvi mimika išryškins per didelį toninio kremo storį ir visi odos trūkumai bus dar labiau matomi. Tačiau galima šią problemą šiek tiek optiškai pataisyti, užtepant drėkinančio ar riebaus kremo ant mimikos raukšlelių.
Kitas svarbus niuansas – priemonės turi būti aukščiausios kokybės, stabilūs preparatai, kurie odą dengia ploniausiu sluoksniu, nesukuria „kaukės“ efekto ir atrodo maksimaliai natūraliai, kaip gimtosios spalvos oda. Taigi, kuo moteriai daugiau metų, tuo makiažas turi būti tvarkingesnis, kaip ir visa visuma, todėl nenaudokite jokių neaiškios kokybės ir nepatikrinto stabilumo priemonių.
Brandesnio amžiaus moters makiaže pirmenybė turi būti teikiama spalviniams sprendimams. Tekstūra su satino efektu. Jokių blizgių toninių pudrų ar kitų preparatų, nors tuo pačiu reikia vengti visiško matiškumo toninėje ir birioje pudroje. Jei veido oda pageltusi ar papilkėjusi – pageidautina, kad toninės pudros pagrindas būtų truputį rožinio atspalvio, kuris odai suteiks jaunatviškumą.
Toninis kremas parenkamas odos spalvos arba vienu tonu šviesesnis, bet jokiu būdu neatvirkščiai. Formuojant veido ovalą, korekcija ne visuomet daroma. Formuojant veidą reikėtų išskirti bent du veido tipus: pirmas, smulkus, liesas, kaulėtas, smulkių raukšlelių išvagotas veidas. Antras tipas – apvalus, stambus veidas, sunkūs žandai, išryškėjęs pagurklys ir t.t. Formos korekcija ne visuomet daroma pirmo tipo veidui, o antrojo tipo veidui – visuomet. Tačiau skaistalai naudojami priešingai: pirmo tipo veidui – visuomet, antro tipo – ne. Korekcija atliekama modeliuojančiomis tamsesnėmis pudromis. Formuojant skruostikaulius modeliuojančiom pudrom tamsinti reikia toliau nuo nazolabialinės raukšlės, t. y. nepadaryti per arti nosies, kad neišryškėtų nazolabialinė raukšlė ir kartu vizualiai pakeliami skruostikauliai.
Akims paryškinti pirmenybė teikiama natūraliems, pasteliniams tonams, matinėms ir satininėms tekstūroms. Atsisakytina perlamutrinių dažų, nes jie paryškina raukšles.
Raudonoms pavargusioms akims panaikinti naudokite šviesų pieštuką, kuriuo tepkite virš apatinio voko blakstienų. Tai suteiks akims šviesumo, padidins ir paskaistins akis. Akių pieštukas turi būti labai gerai padrožtas, kad pieštų per blakstienų šaknis ir toli „netempiama“, tik užduodama į viršų kylanti kryptis.
Šešėliavimui naudojama koloristika ir grafika. Koloristikoj – tinkamas šešėlių atspalvių parinkimas, kuris suteikia šviežumo ir ryškumo akims. Grafika suteikiama teisinga veido bruožų kryptis, todėl prigimtinės, bet dėl amžiau jau besileidžiančios, voko linijos atrodys kylančios aukštyn. Šviesi spalva po antakiu, jį dar labiau pakels, o šviežios spalvos rožiniai, koraliniai, rusvi ar persikiniai satininiai šešėliai, dedami ant judančios viršutinio voko dalies, suteiks sveikumo įspūdį ir atjaunins.
Po to, kai šviesiais šešėlių tonais sukuriamas vokams fonas, piešiame, įgiliname klostę (voko užkritimą) rudais ar šaltesnių tonų modeliuojančiais tamsesniais šešėliais. Svarbus niuansas – tušuojant šešėlius turi būti atmerktos akys, kad nukreipimas eitų į viršų ir akys atrodytų pakilę. Blizgūs šešėliai dedami po antakio iškiliausia vieta. Būtent šioje vietoje jis leistinas. Šis būdas pastebimai veidui priduoda gaivumo, šviežumo, ryškumo ir optiškai žvilgsnis labiau atviras, tarsi „atveria akis“ ir makiažas atrodo puošnesnis.
Antakiai – tai detalės, kurioms moterys paprastai teikia per mažai reikšmės, nors būtent antakiai, tinkama jų korekcija gali kardinaliai pakeisti veido formą, veido išraišką. Tankūs ir tamsūs antakiai veidą daro vyresniu. Antakiai, išpešioti „siūleliu“ nėra tinkami. Su tokiais antakiais iš veido dingsta individualumas, įdomumas, kartais netgi priduoda veidui „kvailumo“. Koreguojant antakius, jų storį, siūlyčiau vadovautis „auksine taisykle“ – pašalinti tik nereikalingus, t. y. tik perteklinius plaukelius, antakiams suteikiant tiesiog tvarkingumo ir prižiūrėtumo įspūdį. Nereikalingi antakių plaukeliai po pagrindine antakių linija vizualiai nuleidžia juos žemyn ir paryškina žemyn besileidžiančias bendras veido linijas. Pešiojant nereikalingus antakių plaukelius palei antakių ilgį, antakių uodegėles paploninant pakeliam, tuo suteikdami veidui jaunatviškumo.
Antakiai ryškinami plaukų spalvos dažais, bet juoda spalva yra tabu net ir juodaplaukėms. Geriau pilka spalva ir tepama ne akims skirtu pieštuku, o specialiu neriebiu pieštuku. Jis bus sausesnis, nebus per daug intensyvus ir antakiai atrodys natūralesni. Ryškinam antakio iškilimą ir galūnę, o visą pagrindą lengvai paretušuojam. Lūpos turi būti satininės arba matinės. Spalvos taip pat šviesesnių tonų, nes tamsios spalvos neatjaunina, bet priešingai - sendina.
Apvedant lūpas reikia truputį kilstelėti jų kampučius. Pieštuką įretušuoti į lūpų gleivinę, kad lūpos būtų stabilios, ilgiau laikytųsi ir valgant joms valantis atrodytų natūraliau, nei tik plonai pieštuku apvestas kontūras. Lūpdažis tepamas specialiu šepetėliu.
Lūpoms ryškios spalvos yra sveikintinos, nes balsvomis lūpomis elegantiška, brandesnio amžiaus dama, atrodys tarsi be veido.
Skaistalai ir makiažas jau baigtas. Kad jis „sužaistų“ visa jėga dar pagaivinsim veidą skaistalais, kurie moterį visada pajaunins.
