Lapkričio 24-ąją atlikėjas minėtų savo gimtadienį, deja, šios progos jis jau nebeatšvęs, tačiau ir gedulu apsigaubti nebūtina – taip tikina jo šeima. Prisiminusi draugą ir kolegą, atlikėja Vitalija Katunskytė tikina – visi kartais gyvenime „paslystame“.
„Tikrai gaila, kad jis taip anksti išėjo… kaip dainininką aš jį labai gerbiau. Turėjo neblogą vokalą, charizmą, ir kaip žmogus jis tikrai neblogas buvo. Aišku, buvo kažkiek tų „paslydimų“, bet kam jų gyvenime nebūna? Visiems visko pasitaiko gyvenime. Kaip sakoma – nesmerk ir nebūsi teisiamas. Esu jam ne mama, o kolegė. Aišku, girdėjom visokių atgarsių jo gyvenimo, matydavom, kad jis truputį išgerti mėgsta, bet jis nebuvo blogas. Jis buvo labai šiltas žmogutis“, – liūdnai šypsosi ji.
Anot moters, Eugenijus buvo toks žmogus, kurio veidą ji išvysdavo per kiekvieną savo koncertą. Atlikėja neslepia apie E. Ostapenko skandalus girdėjusi, tačiau visa tai nurašiusi jaunystės kvailystėms.
„Kai aš Palangoje dainuodavau, jis visada atvažiuodavo, pas mane ateidavo, o jei daug žmonių būdavo, pastovėdavo už tvorelės ir šaukdavo: „šaunuolė, Vitalka! Varyk, dainuok, mano drauge!“
Aš apie jį turiu tik gerą nuomonę, o į tai, ką apie jį šnekėdavo kiti, aš nekreipiau dėmesio, man čia nieko naujo. Visi esam žmonės – vieniems būna jaunystė, kitiems – viduramžiai, dar vieniems – senatvė. Labai gaila, kad jis toks jaunas išėjo, galėjo dar gyventi ir kurti, koncertuoti. Viskas jo gyvenime buvo puiku. Bet ką padarysi – kiekvienas mes turime savo likimą, į gyvenimą atsinešame savo lemtį, turbūt užkoduota kiekvienam, kada ateis ta lemtinga diena“, – sako V. Katunskytė.
Prisiminė paskutinį susitikimą
„Dar šiandien pagalvojau, kad jo gimtadienis… Net širdį suspaudė. Pamenu, kai paskutinį kartą jis pas mane į Šiaulius buvo atvažiavęs, jį cepelinais vaišinau. Pamenu, jis norėjo pas mane ilgiau pabūti, bet jį paraginau važiuoti namo, nes mamytė jo nerimaus, kad jam kas nutikę. Žinot, visos mamos savo vaikams nori tik gero ir pergyvena, kad jų vaikams neatsitiktų jokių bėdų. Labai faini jo tėveliai, mamytė tikrai puiki. Bet su vaikais visko būna“, – tikina pašnekovė.
Kaip sako pati moteris, nesitiki, kad jau daugiau nei metai, kai tarp mūsų nėra Eugenijaus.
„Laikas bėga labai greitai. Iš mūsų rato tiek atlikėjų nebėra... Tai ir Vytautas Kernagis, Janina Misčiukaitė, galima vardyti ir vardyti. Gaila, kad išeina tokie talentingi žmonės.
Kartais gyvenant reikia susimąstyti, kad kažką ne taip darai, kad reikia susitvarkyti savo problemas. Bet, matyt, mes esame tokie žmogėnai: kol neatsitinka bėda, kol likimas nenubaudžia, tol mes nieko ir nedarome. O paskui būna per vėlu. Linkiu visiems apgalvoti savo sprendimus, veiksmus, kad paskui nereikėtų artimiesiems ašarų braukti“, – teigia ji.
V. Katunskytė tikina, kad apie E. Ostapenko ji prisimena tik šilčiausius dalykus, kad jis buvo tikrai puikus muzikantas.
„Anksti pradėjo dainuoti, pamenu, festivaliuose dainuodavo jaunas vaikinukas ir balsą turėjo. Tikrai talentingas žmogus, per anksti išėjo iš gyvenimo. Jis man išliko, kaip žmogus su humoru. Kažkada, prisimenu, buvom Šiauliuose koncertuoti ir paprašiau jo, kad leistų padainuoti „Dalinkit moterim gėles“, ta daina man labai patiko. Jis man ją leido sudainuoti ne tik vieną kartą, bet ir visuose koncertuose. Visada turėsiu Eugenijaus dovanotą dainą. Kai tą dainą dainuosiu, visada prieš akis bus Eugenijaus veidas.“
