Gyvename neramiais laikais. Iš visų pusių tik ir girdime: vienur nutiko stichinė nelaimė, kitur įvykdytas teroro aktas, o kažkur ten, už devynių jūrų, devynių marių, kilo masinė epidemija, kuri tuoj tuoj pasieks ir mus.
Kas yra masinė panika?
Masinė panika, dar vadinama kolektyvine isterija, susijusi su stipriomis, ne visada mąstymu ir racionaliais svarstymais pagrįstomis emocijomis. Tai gali būti iracionali baimė, viltis ar plačią žmonių grupę apimantis nerimas.
Zoologas Alfredas Bremas aprašė, kaip net visai nereikšmingos priežasties sukelta panika paveikia avių ar ožkų bandas: masinės panikos ištikti gyvūnai gali būriu pulti į vandenį, ugnį, šokti į prarają ar, prieštaraudami savisaugos instinktui, sustingti vietoje.
Panika – masinis reiškinys. Pasak psichologų, tai – siaubo būsena, lydima susilpnėjusios savikontrolės ir apimanti grupę žmonių. Veiksniai, sudarantys sąlygas kilti panikai – nerimas, nepasitikėjimas, juos stiprinantys gandai, perdėtas pavojaus arba neigiamų padarinių vertinimas. Jei situacija neaiški – kyla beviltiškumo jausmas, tarsi atsidūrus padėtyje be išeities. Apimtas panikos žmogus gana greitai gali panašią būseną sukelti ir kitiems.
Sociologai tikrąja masine isterija vadina akimirksniu kylančią itin stiprią reakciją. Tačiau pastaruoju metu daug dažniau regime šiek tiek sušvelnintą, bet užtai kur kas labiau ištęstą masinės panikos variantą.
Situacija parduotuvėje. Pro duris įlekia mergina ir taukšteli pardavėjoms ant stalo kremo pakuotę: „Grąžinu. Šito kremo sudėtyje yra visi įmanomi parabenai, man tokio nereikia, galite tą kremą pasilikti sau!“ Kur gi ne! Juk vakar kosmetikos kenksmingumo klausimus narstė viena televizijos laida. Štai kodėl jaunai merginai, kuriai dar vakar buvo nė motais, kas slypi kremo tūtelėje, šiandien ši kosmetikos priemonė tapo tiesiog indeliu su nuodais. Ir ne jai vienai. Tokių, skubančių tuštinti kosmetines, netrukus po laidos buvo tūkstančiai. Po kelių savaičių vėl viskas grįžo į senas vėžes: perkame kremus, šampūnus, lūpų dažus ir džiaugiamės, kad jie leidžia ir atrodyti, ir jaustis geriau, tegul net „su visais įmanomais parabenais“. Koks nelabasis buvo apsėdęs tąkart? Akivaizdu – jo vardas Masinė Panika. Bet tai gana švelnus variantas.
Mūsų dienomis masinę paniką dažnai sukuria labiausiai jaudinančios ir bauginančios naujienos. Vaikų pagrobimai, organizuotas nusikalstamumas, suvešėjusi korupcija, „žudantys“ skiepai, nitratai ir sunkieji metalai maiste, visuotinė bankų krizė – visa tai ragina veikiau ne domėtis, kaip yra iš tiesų (nes pakapsčius giliau realybė gali pasirodyti ne tokia juoda, taigi gana nuobodi), o tiesiog pabijoti susibūrus draugėn.
Taip klysta minia...
Visuomenės nuomonė neretai prasilenkia su sveiku protu ir būna grįsta instinktais. Žmogus iš pradžių savomis jėgomis bando suvokti, kas vyksta. Jei to padaryti nepavyksta, psichikoje susiformuoja itin nemaloni emocinė būklė, kuri skatina atidžiau vertinti viską, kas vyksta aplinkui, ir nedaryti pernelyg kritiškos atrankos. Dėl visa ko. Juk jei žmogus vis tiek iki galo nesuvokia, kas vyksta – vadinasi, nelabai žinos ir kam skirti daugiau dėmesio. Todėl tenka įtariau vertinti kiekvieną smulkmeną. O jau čia atsiveria beveik neribotos erdvės sąmokslo teorijoms ir reikšmingiems ženklams.
Anksčiau ar vėliau psichika suranda kokį nors konkretų dalyką, kurio reikia bijoti, prieš kurį verta kovoti. Tada žmogus pajunta didesnį patogumą: juk bijoti konkretaus dalyko kur kas patogiau nei nežinia ko. Tiesa, tai visai nereiškia, kad baimės objektas pasirinktas teisingai.
Minios nuomonė susiformuoja kaip tą minią sudarančių individų atskirų nuomonių aritmerinis vidurkis. Taigi iš esmės ji tėra abstraktus apibendrinimas, kuris jau savaime negali pretenduoti į visišką tiesą.
Atkirtis baimei – sveikas protas
Ar galima imtis kokių nors apsisaugojimo priemonių ir nepasiduoti šioms masinės baimės bangoms? Psichologai tikina: taip, galite vadovautis tam tikromis taisyklėmis, kurios sumažina tikimybę pakliūti į masinės panikos spąstus, tik... ar pajėgsite jomis vadovautis, kai iš tiesų prireiks?
1. Nenuvertinkite įtaigos galios. Yra žmonių, kurie tam tikru metu išties geba pasirodyti kaip tikri, gerai nusimanantys autoritetai, nors iš tiesų tokiais tik apsiemta. Todėl visada apsvarstykite alternatyvias nuomones, net jei dauguma aklai pasitiki vienu autoritetu, o oponentų teiginiai atrodo tiesiog absurdiški.
2. Žvilgsnis iš šalies. Jei jaučiate, kad reaguojate emocijomis – pamėginkite nuo jų atsiriboti ir apsvarstyti problemą šaltais nervais, tarsi analizuotumėte ją iš šono, būtumėte visiškai su tuo reiškiniu nesusiję.
3. Faktų mozaika. Išmokite atskirti faktus nuo dalykų, kuriais tiesiog tikite. O tada sugretinkite: ar tikrai tai, kuo tikite, nė trupučio neprieštarauja faktams?
4. Humoras – taip pat ginklas. Jei norite nepasiduoti masinei panikai, kai visi tik ir kalba apie kokį nors reiškinį ir jo baiminasi – susiraskite ar sukurkite bent keletą anekdotų apie jį, sugalvokite šmaikštų atsakymą, kurį kartotumėte žmonėms, klausinėjantiems, ar jūs išties nebijote.
5. Šviesa tunelio gale. Atkakliai sau kartoti, kad jokios krizės nėra, kai iš tiesų ji egzistuoja – ne visada išmintingų politikų reikalas. O jei jūs iš tiesų norite apsisaugoti patys ir apsaugoti savo šeimą nuo galimų grėsmių, stenkitės analizuoti situaciją, domėkitės patikimų šaltinių duomenimis. Ir nepamirškite: kritinė situacija turi ir teigiamą pusę – ji išjudina mus iš įprastos būsenos ir paskatina pradėti naują gyvenimo etapą!
Situacija vaistinėje. Kiaulių gripo epidemijos įkarštyje į vaistinę užeina močiutė ir teiraujasi vaistų nuo gripo – profilaktikai. „Vaistų nuo gripo nėra, – atsako jai vaistininkė. – Turime tik vaistų nuo atskirų simptomų: slogos, temperatūros, skausmo, kosulio...“ Močiutė sutrikusi dvejoja, kokį vaistą pasirinkti. O vaistininkė sufleruoja: „Prisiminkite, kokie būtent simptomai jus labiausiai vargina, kai sergate gripu – tokių vaistų turėtumėte pirkti“. „Kad aš nė neprisimenu, kad būčiau išvis gripu sirgusi“, – gūžteli pečiais žvali senolė. „Vadinasi, ir dabar nesusirgsite, organizmas tokio tipo virusams atsparus“, – aiškina vaistininkė. „Kad visi apie tą gripą šneka, aš labai bijau“, – atsidūsta senolė. „Tokiu atveju galiu jums pasiūlyti valerijono lašų“, – nesutrinka sumani vaistininkė.
Laura Mureikaitė
