Pradžioje būtina prisiminti, kad moteriško grožio etalonai per visą žmonijos istoriją nepaliaujamai kito. Ar kuri nors iš dabartinių moterų norėtų būti panaši į Moną Lizą ar Rubenso tapytas mėsingas žaliūkes? O juk buvo laikai, kai kitos moterys nuo tokio akinamo grožio duso iš pavydo, o vyrai dėl jų kovėsi špagomis. Antikinėje Graikijoje karvedžius iš proto variusios Elenos veidas puošė kiekvieno laivo priekį, tačiau šiandien vargu ar jis patektų ant bet kurio madų žurnalo viršelio. Gėtės „Fauste“ yra aprašytas epizodas, kai iš praeities iškviesta ši mitologinė gražuolė sukelia Fausto amžininkių juoką ir patyčias dėl savo išvaizdos ir kūno proporcijų. Moters grožio samprata niekada neatitiko vieno idealo – negraži šiandien galėjo būti tikra gražuolė prieš keletą amžių. Tai guodžia.
Šiais laikais, kai mes matome gražų moters veidą, pripažįstame, kad jis yra gražus, tačiau tik nedaugelis iš mūsų galėtų visiškai sutikti su kito žmogaus nuomone, kas iš tikrųjų yra fizinis grožis. Ar tai geometrinių kampų, atstumų ir proporcijų visuma, daranti vieną veidą gražesnį už kitą? O gal vis dėlto gražus veidas yra tarsi meno kūrinys – skonio, nuomonės bei kultūros reikalas?
Jau antikinėje Graikijoje buvo bandyta nustatyti skaičiais išreikštą moteriško grožio formulę. Tada buvo teigiama, kad galva turi būti aštuonis kartus mažesnė už visą kūną, o lūpų kampučiai turi būti nusvirę ir sudaryti buką kampą. Po Didžiojo Maro, Renesanso žmogiškojo grožio etalonu buvo laikomos stambios moterys – tai reiškė, kad jos bent jau yra pavalgiusios. Liudviko XIV laikais, kai Europoje praktiškai nebuvo įmanoma rasti dedervinėmis neišvagoto veido, storu pudros sluoksniu padengti gražuolių veidai priminė bejausmes kaukes. O XIX amžiuje atsirado ir rasistinė „profilio geometrijos“ teorija, apibrėžianti kampo tarp smakro ir nosies galiuko laipsnį – 100 laipsnių kampas reiškė idealaus grožio „dievišką“ profilį, „europietiškas“ profilis vidutiniškai sudarė 90 laipsnių, o 70 „afrikietiškų“ laipsnių nebuvo laikoma labai jau žmogiškais veido bruožais.
Prieš penkiolika metų Londono Medicinos universiteto fiziologai lazeriniais skeneriais ištyrė keturių tuometinių „supermodelių“ – Claudios Schiffer, Lindos Evangelistos, Cindy Crawford bei Naomi Campbell – t.y. moterų, kurios visuotinai buvo pripažintos „gražiomis“, atvaizdus, padarytus įvairiausiais kampais. Tyrimų rezultatai nustebino – jie parodė, kad vis dėlto NĖRA konkrečiais kriterijais apibrėžto tokio dalyko kaip GRAŽUS veidas (tai irgi guodžia). Vietoje to, tyrėjai priėjo išvadą, kad supermodelių, t.y. gražūs, veidai turi tuos pačius bruožus kaip ir visų kitų eilinių žmonių. Kai kurių supermodelių dantys buvo išsišovę, kitų veidai buvo per ilgi kitoms kūno proporcijoms, trečios smakras buvo per daug atsikišęs – ir nė vieno supermodelio veido bruožai neatitiko idealaus veido schemos keliamų reikalavimų.
Tiesa, supermodelių veidų proporcijų išmatavimai parodė tokius rezultatus – atstumas nuo jų plaukų galiukų iki nosies galiuko vidutiniškai sudarė 1,618 dalį atstumo tarp nosies galiuko ir smakro. Išmatavimai taip pat patvirtino teoriją, kad „gražus“ veidas turėtų dalytis į penkias lygias vertikalias dalis – viena penktoji veido pločio nuo ausies iki akies krašto, kita – nuo vieno akies kampučio iki kito, trečia penktoji – nuo akies kampučio iki kitos akies, ketvirta nuo vieno akies kampučio iki kito ir t.t. Nors visi supermodeliai turėjo kažką panašaus į tai, tačiau kol kas tik vienintelė moteris pasaulyje yra visiškai atitikusi šiuos proporcijų matmenis – Holivudo aktorė, tapusi Monako kunigaikščio žmona Grace Kelly.
Nežinia kodėl, tačiau ir supermodelių nukrypimai nuo teorinių normų negadino patrauklaus veido. Pvz., žuvusiosios princesės Dianos nosis proporciškai buvo per didelė jos burnai.Tačiau tai netrukdė jai būti gražiai, ir teisus buvo anglų mokslininkas ir filosofas Francis Bekonas, teigęs, kad „grožis nebus idealus, jeigu neturės nežymaus nukrypimo nuo visuotinai priimtų proporcijų“. Tai, žinoma, taip pat turėtų paguosti...
Žinoma, visi gražūs veidai turi kažką bendro ir fundamentalaus. Patrauklesnių bruožų moterų veidai turi aukštesnius skruostikaulius, plonesnius žandikaulius ir didesnes akis nei vidutinybių veiduose. To paties Londono Medicinos universiteto fiziologų tyrimai leido padaryti visiškai naujas ir revoliucingas išvadas, kad grožis yra susijęs su vienu svarbiausių moteriškų privalumų – vaisingumu, ir jį apsprendžiančiu hormonu – estrogenu. Veido dalių proporcijos rodo estrogeno kiekį organizme ir tuo pačiu – vaisingumą. Pažvelkite patys – iki brandos amžiaus berniukų ir mergaičių veidai atrodo panašūs. Estrogeno kiekio padidėjimas bręstančioms mergaitėms lemia putlesnes lūpas, o berniukams – stambesnį žandikaulį. Estrogeno-grožio-vaisingumo santykis nustato, ar moteris (aišku, vyro nuomone) yra seksuali, ar ne. Estrogenas moterims prideda svorio ant sėdynės ir šlaunų, todėl pilni sėdmenys ir siauras liemuo siunčia vyrams tą patį pranešimą kaip ir gražus veidas: „Aš esu pilna estrogeno ir vaisinga.“
Todėl akivaizdu, kad tai, ką žmonės laiko grožiu, iš tikrųjų yra vaisingumo požymis, nulemtas estrogeno kiekio. 24 metų amžiaus merginos turi aukščiausią estrogeno kiekį, tuo pačiu – ir idealiausias veido proporcijas – būtent tai ir yra amžius, kai mergina yra vaisingiausia. Supermodelių tyrimas taip pat parodė, kad atstumas nuo akių iki smakro gražesniuose ir labiau žmonėms patinkančiuose moteriškuose veiduose yra trumpesnis negu vidutiniuose – toks atstumas labiausia būdingas 11 metų amžiaus mergaitėms.
Todėl gražūs veidai visada ir yra patrauklūs. Netgi trijų mėnesių kūdikiai mėgsta gražesnių veidų bendraamžių draugiją negu vidutiniokus. O tai veda prie dar vienos esminės išvados – būti gražiai yra geriau nei negražiai.
Bet vis dėlto – ką daryti toms moterims, kurių gamta neapdovanojo visais tais aukščiau išvardytais duomenimis ir proporcijomis? Kokia vietą jos užima ar gali užimti šiame pasaulyje? O ypač tokiame kaip Lietuva, kurioje dauguma vyrukų yra orientuoti į moters išvaizdą?
Iš pradžių, banalus patarimas – pabandykite bent pasistengti kiek pagerinti savo išvaizdą. Viena geidžiamiausių antikos moterų Kleopatra net pasvajoti negalėjo apie tokį kosmetinių bei plastinės chirurgijos priemonių pasirinkimą, kurį turi šiuolaikinė moteris. Žinoma, neturėjo ji ir tokio maisto ar komforto, kokius turime šiandien, bet neturėjo ji ir programų bei dietų, įgalinančių kovoti su to maisto ar komforto pasekmėmis.
Taip, aš girdžiu Jus. Neužtenka lėšų? Pasiskolinkite. Laikote tai tuštybe? Bet dar blogiau yra kelti vyrų gailestį ir slaptą geriausių draugių piktdžiugą. Pasmerkėte save Severiutės daliai? Tačiau jei liekate vieniša dėl savo išdidumo, vieną dieną suvoksite, kad pasaulio tokiu būdu tikrai nenubausite, nubausite tik save. Mes visi dažnai esame linkę kapituliuoti ir nuleisti rankas tada, kai dar įmanoma kažką pakeisti. Kad ir kaip to besikratytumėte, blogiau bus tik Jums pačiai.
Antra, niekada neleiskite vyrui užuosti kraujo kvapo. Paverskite savo grožio trūkumą pasitikėjimu savimi. Žmogus pats paverčia save gražiu. Intriga. Ambicijomis. Paslaptimi. Įtaka. Moteris, kuri žeminasi, siekdama bet kurio vyro bet kokia kaina, praranda patį svarbiausią veiksnį, kuris žavi bet kurį vyrą – tai savo nepasiekiamumą. Vyrai mėgsta pergales, mėgsta pastangų vertą rezultatą. Atimti iš jų tą privilegiją – neabejotinas nusikaltimas.
Trečia, taip pat privalu neužmiršti, kas vyrams išties patinka. Žinoma, vienos merginos ar moterys yra patrauklios savo vaikiškumu – ir taip sukelia šiltus jausmus bei norą jas nuo kažko apginti – t.y. jausmus, kuriuos mes jaučiame mažiems vaikams. Tačiau patrauklumas neužsibaigia kūdikiškais ar lėliškais veidais. Vyrams patinka ir negražios moterys – didžianosės, kietasmakrės, tokios kaip aktorės Glenn Close ar Susan Sarandon. Skirtumas tik tas, kad kažkam jos yra išties gražios.
Akivaizdu, kad negraži moteris niekada neužmiršta esanti negraži. Natūralu, kad tokius trūkumus ji bando kompensuoti kitais privalumais, charakterio bruožais. Humoro jausmu, dosnumu, dėmesingumu, aktyvumu – ne tik moterims, bet ir negražiems vyrams taip jau likimo lemta kovoti dėl aplinkinių dėmesio, įdedant papildomai pastangų. Moteris kaip draugė be jokių seksualinių aspiracijų yra kiekvieno gero vyro svajonė, tačiau kartu tai ir tunelis be jokios šviesos jo gale. Tiesiog būkite atsargesnės.
Žinoma, fizinis grožis ir patrauklumas yra subjektyvūs dalykai. Ir pasiguosti galimybe staiga kažkam išties patikti esant tokiai, kokia esate, visada atrodo tinkama išeitis. Visi esame matę darnių šeimų ar porų, sudarytų iš gražaus vyro ir negražios moters. Į nuolat iškylantį klausimą, kas sąlygoja tokias kombinacijas, atsakymas dažniausiai yra vienas – užslėptos vyro problemos. Gal tai visiškas jo asocialumas, gal mažas penis, gal apgailėtinas socialinis, finansinis statusas, gal nevisavertiškumo kompleksas – tai visada egzistuoja. Todėl neužmirškite ir senos tiesos – gražios moterys yra skirtos tik sėkmingiems vyrams.
