Arbata – vienas populiariausių gėrimų. Tačiau kiek žinome apie jos poveikį sveikatai?
Kinai arbatą geria jau nuo 2700 metų prieš Kristų. Anot padavimo, apie šį gėrimą buvo sužinota atsitiktinumo dėka. Kadaise imperatorius Shen Nung pirmą kartą paragavo arbatos, kai vėjas atnešė lapelį nuo arbatmedžio tiesiai į jo puodelį, kuriame buvo karštas vanduo.
Anksčiau arbata buvo aukštuomenės gėrimas - tiek prieš tūkstančius metų Kinijoje, tiek XVII a. Europoje. Iki XVIII a. arbatos mėgėjai turėdavo brangiai sumokėti už jos atgabenimą. Laivais iki Europos ji keliaudavo ilgiau nei pusę metų. Tik tuomet, kai Anglija kolonizavo Indiją, Kinijos monopolijai atėjo galas, arbata tapo įperkama, ir dėl to - populiari.
Vokietijos dienraštis „Focus“ atsako į klausimą, ar arbatą gerti sveika.
Žalioji arbata yra sveikesnė nei juodoji?
Tiek žalioji, tiek juodoji arbata yra daroma iš to paties augalo lapelių. Skiriasi tik jų apdribimas: darant žaliąją arbatą, lapeliai tiesiog išdžiovinami, tuo tarpu darant juodąją arbatą lapeliai susukami ir susmulkinami. Vėliau vyksta fermentacija, kurios metu veikiama deguonies arbata įgauna jai būdingą tamsią spalvą ir skonį. Fermentacijos metu išnyksta polifenoliai. Žalioje arbatoje šios medžiagos išlieka, išsaugodamos ir kitas žmogaus organizmui naudingas arbatos sudėtines dalis.
Kava labiau tonizuoja nei arbata?
Kavos pupelėse yra iki 2 proc. kofeino, tame pačiame arbatos kiekyje - nuo 1 iki 5 proc. Tačiau kavos puodelyje kofeino yra daugiau, nes litrui vandens paprastai sunaudojama didesnis kiekis kavos miltelių (apie 50 g), nei arbatos lapelių (apie 13 g). Todėl kavos puodelyje yra du-tris kartus daugiau kofeino nei arbatos puodelyje.
Be to, kofeinas, esantis arbatoje veikia šiek tiek kitaip: jis patenka į organizmą lėčiau, o jo poveikis trunka ilgiau, todėl atrodo ne toks stiprus. Beje, žalioji arbata tonizuoja labiau nei juodoji.
Arbata pakeliuose yra blogesnė nei „palaida“?
Arbata pakeliuose laikoma blogesne, tačiau iš tiesų ji nėra prastesnė, tiesiog ji pagaminta iš smulkesnių dalelių, kurios gamybos metu lieka nuo arbatos lapelių. Šios smulkios dalelės turi didesnį paviršių, todėl jų kontaktas su oru taip pat didesnis. Dėl to arbata netenka daugiau medžiagų ir greičiau apkarsta.
Mėgstantys švelnesnio skonio juodąją arbatą gali rinktis „Pekoe“, kuri padaryta iš visiškai nesmulkintų lapelių arba „Broken“ - ji pagaminta iš smulkintų lapelių.
Žalioji arbata padeda suplonėti?
Iš esmės arbata puikiai tinka norintiems numesti svorį – jeigu ji geriama be cukraus ir pieno, jos energetinė vertė - nulis kalorijų.
Nors yra įrodymų, jog kofeinas sužadina tam tikras smegenų sritis, kurios yra atsakingos už riebalų skaidymą, tačiau trys ar keturi puodeliai arbatos per dieną neturi jokio poveikio. Kad svoris pradėtų mažėti, reikia išgerti didžiulius kiekius arbatos, tačiau tuomet neigiami padariniai nusvertų teigiamus: pagreitėtų pulsas, atsirastų prakaitavimas, nerimas.
Kofeinas sumažina skysčių kiekį organizme?
Geriant daug kofeino turinčių skysčių, laikinai pagreitėja vandens ir druskų apykaita. Tačiau per 24 valandas skysčių pusiausvyra vėl išsilygina. Todėl nereikia po kiekvieno kavos ar arbatos puodelio išgerti tokį patį kiekį vandens.
Arbata padeda apsisaugoti nuo infarkto?
Tyrimas, kurio metu buvo siekiama nustatyti žaliosios arbatos poveikį sveikatai, pirmiausia buvo atliktas Japonijoje. Buvo tyrinėjami daugiau nei 40000 žmonių, kurių amžius nuo 40 iki 79 metų, duomenys. Nustatyta, jog išgeriant penkis puodelius arbatos per dieną, širdies infarkto tikimybė sumažėja 31 proc.
Roterdame atliktas tyrimas rodo, jog žalioji arbata sumažina „blogojo“ cholesterino kiekį organizme, todėl kraujagyslės apsaugomos nuo susiaurėjimo. Tačiau arbatą reikia gerti be pieno, kuris mažina teigiamą arbatos poveikį.
Žalioji arbata apsaugo nuo vėžio?
Žaliojoje arbatoje yra atioksidantų, kurie skatina laisvųjų radikalų pasišalinimą. Sveikatai naudingi ir arbatoje esantys raugai. Jie suaktyvina fermentus, nukenksminančius vėžį sukeliančias medžiagas. Todėl žaliosios arbatos mėgėjos rečiau serga kiaušidžių vėžiu. Žalioji arbata padeda apsisaugoti ir nuo krūties, skrandžio, žarnyno vėžio.
Arbata kenkia dantims?
Dėl nuolatinio arbatos gėrimo keičiasi tik dantų spalva, tačiau iš tiesų arbata yra naudinga dantims, ypač kai ji geriama be cukraus. Juodojoje arbatoje yra itin daug flouridų (0,5-2,2 mg/l), kurie stiprina dantis ir apsaugo juos nuo karieso. Be to, arbatoje yra polifenolių, kurie stabdo karieso atsiradimą. Polifenoliai slopina seilėse esantį fermentą, kurio veikiamas krakmolas virsta cukrumi.
Arbata yra naudinga smegenims?
Žalioji arbata teigiamai veikia smegenis. Tiek žalioji, tiek juodoji arbata slopina fermentą, kuris sukelia Alzhaimerio ligą. Tačiau žaliosios arbatos poveikis trunka ilgiau.
Žalioji arbata taip pat saugo ir nuo susirgimo išsėtine skleroze.
Pu-Erh arbata yra itin naudinga sveikatai?
Pu-Erh arbata daroma iš tų pačių arbatmedžių kaip žalioji ar juodoji arbata. Tačiau ji ypač ilgai fermentuojama, pridėjus arbatos grybo ir įvairių mikroorganizmų. Išskirtinės Pu-Erh arbatos brandinamos iki 60 metų. Tradicinėje kinų medicinoje ši arbata naudojama kepenų ligoms gydyti.
Neseniai buvo skelbta, jog Pu-Erh arbata yra itin naudinga sveikatai, tačiau tyrimai parodė, jog joje itin dažnai yra pesticidų.
Juodoji arbata – priemonė nuo viduriavimo?
Juodoji arbata yra sena, gerai žinoma priemonė nuo skrandžio ir žarnyno negalavimų.
Arbatoje esantys raugai teigiamai veikia žarnyną, turi antibakterinių savybių, šiek tiek mažina skausmą. Norint naudoti juodąją arbatą gydymo tikslais, ją reikia palikti prisitraukti ilgiau nei tris minutes, kad kuo daugiau raugų iš lapelių patektų į vandenį.
