„Mano žmona yra fantastiška: ir kaip širdis, ir kaip asmuo, ir kaip artistė. Ji talentinga viskuo. Mes kartu septynerius metus. Man tai daug, nes iki šiol daugiausia buvo trys mėnesiai”, - šypsojosi pasaulinio garso lietuvių solistę Violetą Urmaną į Vilnių atlydėjęs jos vyras operos solistas Alfredas Nigras (Alfredo Nigro).
“Apie kokius čia intymius dalykus šnekate?” - juokdamasi po spaudos konferencijos prie žurnalistų apsupto vyro priėjo V.Urmana. Dainininkų pora beveik savaitę vieši Lietuvoje. Rytoj V.Urmanos ir A.Nigro koncertas užbaigs “Vilniaus festivalį 2009”.
Gimtinėje koncertuoti sunkiausia
Prieš koncertą Vilniuje sutuoktiniai kelias dienas praleido Marijampolėje, Violetos gimtinėje. “Marijampolė visada liks mano vaikystės miestas. Deja, daugiau nei tris dienas jame pabūti neišėjo. Paskutinįkart ten buvome, kai man suteikė Marijampolės garbės pilietės vardą. Kartu su Alfredu atlikome nedidelę programą. Tai buvo išties labai jaudinantis susitikimas - akis į akį su mano miesto žmonėmis. Maniau, negalėsiu dainuoti, tiek buvau susijaudinusi”, - prisiminė didžiausiose pasaulio scenose koncertuojanti solistė.
Ji apgailestauja, kad su tėvais susitinka rečiau, nei norėtųsi. “Bet net to trokšti neišeina, nes žinau savo planus jau daugeliui metų į priekį ir žinau, kad kol kas geriau nebus. Stengiamės pasitenkinti tuo, kas įmanoma. Tėvai kartais atvažiuoja pas mus į Italiją ar Miuncheną, jeigu nesutrukdo ligos. Bet ryšį palaikome vos ne kasdien”, - sakė moteris.
Balso priešas - šnekėjimas
Svečiuodamasi Vilniuje V.Urmana nedavė asmeninių interviu. Taupydama laiką ji surengė tik vieną susitikimą su žurnalistais ir savo gerbėjais.
Tai ir nestebina, nes maloni, su juntamu Marijampolės akcentu kalbanti moteris kalbėjo greitai, gana garsiai ir atvirai. “Mano pagrindinis priešas yra šnekėjimas. Buvau Marijampolėje, susitikau su giminėmis, tad mano balsas pavargo ir jau šiek tiek jaudinuosi”, - paklausta, kaip saugo savo balsą, šypsojosi dainininkė.
Vyras - be pavydo ir konkurencijos
Ji sakė, kad per metus turi per penkiasdešimt pasirodymų, todėl mano, kad jos gyvenimas yra gana sunkus. Vis dėlto į vieną paskutinių susitikimo klausimų V.Urmana atsakė su užkrečiamu optimizmu.
“Ar esate laiminga?” - toks buvo tas klausimas. O atsakymas: “Aš esu laiminga. Laiminga todėl, kad šis žmogus yra prie manęs, kad mes vienas kitą galime paremti, ne vien tik gyvenime, bet ir vokaline, artistine prasme. Manau, vis dėlto karjera ar pinigai laimės nepadaro. Aš, aišku, realizavau savo svajones, tad ir ta prasme esu laiminga. Aš laiminga, kad esu laiminga visomis prasmėmis”.
Kaip dviem dainininkams sekasi kartu gyventi šeimos gyvenimą ir koncertuoti? A.Nigras įsitikinęs, kad kai yra dvi asmenybės, kurios yra vienodai svarbios, nėra jokių pavydų ar konkurencinių minčių. “Todėl nėra jokių sunkumų ir jų nebuvo. Malonu dirbti kartu, bet malonu ir grįžti į namus ir gyventi su karaliene”, - gražiausių žodžių žmonai negailėjo italas dainininkas.
Italas pamėgo juodą duoną
A.Nigras išreiškė susižavėjimą ir Lietuva. Jis sakė labiausiai mūsų šalyje pamėgęs Vilnių, nes jis jam primena barokinį Italijos miestą Lečę. “Esu iš Pietų Italijos, iš mažo miestelio. O man patinka dideli miestai: Niujorkas, Londonas. Bet Vilnius yra labai įdomus miestas. Mėgstu lietuvišką juodą duoną. Čia įdomūs žmonės. Ir ypač mano žmona”, - šypsojosi vyras.
Įrodinėja, kad vardas nėra tuščias
Gimtinėje koncertuoti V.Urmanai yra ypač sunku. Moteris sakė, kad nors svetur ja domisi melomanai, plačioji auditorija ją pažįsta mažiau nei Lietuvoje.
“Todėl dainuoti čia yra atsakinga. Turi lyg įrodyti, kad iš tikrųjų kažką gali ir kad tavo vardas nėra tuščias. Tenka garantuoti, kad jaudinsiuosi per koncertą”, - prisipažino garsi dainininkė. Papildomų emocijų jai suteiks ir nedažnai atliekami Kristofo Vilibaldo Gluko (Christoph Willibald Gluck), Luidžio Kerubinio (Luigi Cherubini), Hektoro Berliozo (Hector Berlioz) kūriniai.
Vis dėlto koncertuoti Lietuvoje V.Urmana sutinka už mažesnį atlyginimą nei kitose šalyse. Paklausta, koks tas atlyginimas, garsi dainininkė pasiūlė pasiteirauti jos agento. Tačiau pripažino, kad nelygu, kokia šalis, honoraras yra dvigubai ar trigubai mažesnis. Už tokią pačią sumą kaip gimtinės publikai ji yra sutikusi koncertuoti tokiuose renginiuose kaip rečitalis Prahoje.
Nukentėjo nuo dirigentų
V.Urmana koncertui Vilniuje pasirinko dirigentą Modestą Pitrėną. “Manau, Lietuvoje yra daug dirigentų, sugebančių diriguoti labai įvairią muziką. Bet kadangi žinau, kad M.Pitrėnas mokėsi Zalcburge, o aš žinau, kad ten dirigentai yra auklėjami stilistiškai įvairiai. M.Pitrėnas yra daug kvėpavęs Vakarų kultūros. Todėl labai tikėjausi ir, manau, neapsirikau, kad jis sugebės šią programą stilistiškai puikiai įvykdyti”, - savo pasirinkimą grindė dainininkė.
V.Urmana guodėsi, kad pastaruoju metu jai ne visuomet sekdavosi su dirigentais. “Deja, turiu pasakyti, kad aš, kaip iš esmės operos dainininkė, daug važinėju po repertuarinius teatrus. Jie per mėnesį parodo daug skirtingų operų. Aš atvažiuoju 2-3 spektakliams ir nebegaliu kontroliuoti, kas diriguos, kas su manimi dainuos. Tais atvejais pasitaiko daug vidutinybių. Kartais būna labai sunku dainuoti. Manau, mano kolegos lietuviai supras šį mano pasisakymą, - pridūrė V.Urmana. - Esu muzikantė ir negaliu, kaip kai kurie dainininkai, jei jiems nepatogu, dainuoti greičiau. Aš girdžiu, kaip man groja, ir man labai sudėtinga eiti prieš muziką. Mano kokybė yra tiesiogiai priklausoma nuo dirigento kokybės. Kai kuriais atvejais reikia ir faksą rašyti, kad nenukentėčiau. Juk stoviu prieš publiką, o ji dažnai nesupranta, iš kur mano sunkumai kyla. Su tokiais meistrais kaip Rikardas Mutis (Riccardo Muti) tokių problemų niekada nekiltų”.
Zita VOITIULEVIČIŪTĖ, "Respublika"
