Spalio mėnesį Romoje vyko didžiausius Europos šiuolaikinės muzikos festivalius vienijančios asociacijos „Réseau Varèse“ generalinė asamblėja. Joje buvo ne tik svarstomi nauji muzikiniai projektai, bet ir renkama asociacijos Taryba (Board) ateinančių 3 metų kadencijai. Generalinėje asamblėjoje dalyvavęs „Vilniaus festivalių“ vadovas Remigijus Merkelys vėl buvo išrinktas į šios prestižinės organizacijos Tarybą viceprezidento pareigoms, joje jis dirbo ir praėjusią kadenciją.
Naujai kadencijai Tarybos nariais taip pat išrinkti: antru viceprezidentu Jean-Dominique Marco (Strasbūro „Musica“, Prancūzija), iždininke Heike Hoffman (Zalcburgo bienalė, Austrija), sekretoriumi Antonio Pacheco (Porto „Casa da Musica“, Portugalija), o prezidentu perrinktas Antoine Gindt (Paryžiaus „T&M“, Prancūzija).
Paryžiuje būstinę turintis Europos šiuolaikinės muzikos sklaidos tinklas „Réseau Varèse“ nuosekliai laikosi pagrindinių savo tikslų – aukščiausiu lygiu skleisti dabarties muzikinę kūrybą ir inicijuoti vertingus muzikinius projektus, kurie būtų įgyvendinami ne vienoje, o keliose ar net daugelyje Europos šalių. Atsižvelgiant į vykdomą veiklą ir įgyvendintus muzikinius projektus, „Réseau Varèse“ vadinama „aukščiausia lyga“ Europos šiuolaikinės muzikos festivalių tarpe.
Šiai prestižinei organizacijai šiuo metu priklauso 22 nariai iš 15 Europos šalių – ne vien tik didieji muzikos festivaliai, bet ir įtakingos muzikinės institucijos, tokios kaip Londono „South Bank Centre“ ar Paryžiaus „IRCAM“. Todėl malonu, kad ši asociacija ne pirmą kartą teigiamai įvertina Vilniaus indėlį į europinę muzikinės kūrybos sklaidą, atsižvelgdama į „Vilniaus festivalių“ ir tarptautinio šiuolaikinės muzikos festivalio „Gaida“ veiklą įgyvendinant aukšto lygio kultūros ir meno projektus tiek Lietuvoje, tiek Europos šalyse.
Pastaroji „Réseau Varèse“ generalinė asamblėja sutapo su Romoje vykstančiu festivaliu „RomaEuropa“ – vienu didžiausių ir reikšmingiausių Italijos festivalių, kuris pristato naujausius muzikos, teatro, šokio pastatymus, šiuolaikinių medijų projektus, išskirtinius koncertus ir kitus įspūdingus renginius. Šių metų festivalio „RomaEuropa“ programą papuošė legendinio Peterio Brooko režisuota W.A. Mozarto „Užburtoji fleita“, šokio trupės „Trisha Brown Dance Company“ spektakliai, naujas režsieriaus Jan Fabre projektas, italų meistro Romeo Castelucci teatro spektaklio premjera, garsiojo Lou Reedo muzikinis performansas, bene geriausio Italijos simfoninio orkestro „Orchestra dell'Academia di Santa Cecilia“ ir dirigento Antonio Pappano koncertas, kultinės grupės „The Irrepressibles“ pasirodymas ir daugelis kitų.
„Smėlio laikrodžiai“ („Vilniaus festivalių“ nuotr.) (nuotr. Balsas.lt)
Šalia tokių vardų šiame ypatingo masto Romos festivalyje (jis trunka nuo spalio 7 iki lapkričio 30 d.) šiemet atsidūrė ir vienas sėkmingiausių lietuviškų muzikinių projektų – Justės Janulytės „Smėlio laikrodžiai“, kuriuos prodiusavo „Vilniaus festivaliai“. Įspūdingas audiovizualinis kūrinys po premjeros pernykščiame „Gaidos“ festivalyje sulaukė didžiulio tarptautinio dėmesio ir jau spėjo apkeliauti septynis garsius festivalius įvairiose šalyse – nuo Jungtinės Karalystės iki Vokietijos, Olandijos, Prancūzijos ir Lenkijos. „Smėlio laikrodžių“ atlikimo data festivalyje „RomaEuropa“ buvo specialiai suderinta su „Réseau Varèse“ generaline asamblėja, todėl šį projektą Romoje galėjo pamatyti dar daugiau garsių Europos festivalių atstovų.
Rezultate – po dar vienos „Smėlio laikrodžių“ sėkmės Romoje – prieš keletą dienų lietuviškas projektas sulaukė kvietimo iš svarbiausio Madrido šiuolaikinės muzikos festivalio „Musicadhoy“, susidomėjimą šiuo projektu taip pat išreiškė Zalcburgo ir Porto miestų festivaliai. Komentuodamas šį sėkmingą bendradarbiavimą su garsiais Europos festivaliais, Remigijus Merkelys sakė: „Norisi pratęsti bei vystyti šią veiklą, todėl „Vilniaus festivaliai“ jau dabar planuoja įgyvendinti naujus meninius projektus. Ieškome tokių kūrybinių sumanymų, kurie galėtų tikėtis nemažesnės meninės sėkmės, todėl kviečiame tiek mūsų kompozitorius, tiek kitus kūrėjus generuoti kuo ambicingesnes idėjas, laužant tradicinius lokalaus mąstymo rėmus, atsiribojant nuo lietuviškos kasdienybės, susismulkinimo, materialumo, šiandien valstybėje net į meną brukamo ekonomiškumo – pagrindinis kūrėjų dėmesys turi būti nukreiptas tik į meninę kokybę.“
