Jau visai netrukus automobilių lenktynių trasą „Vilnius – Dakaras” išbandys du mums labai gerai pažįstami aktoriai Inga Jankauskaitė ir Vytautas Šapranauskas. Ar tikrai būnant “dykumoje” gyvenimas virsta komedija, ir kas už to slepiasi, pasiteiravome pačių trasos dalyvių.
Vytautas Šapranauskas:
Ar teko išgyventi „Vilnius – Dakaras“ vaidinamas scenas realiame gyvenime?
Į tokį klausimą nėra konkretaus atsakymo. Kiekvienoje situacijoje būna de javu. Konkrečiai šių scenų išgyventi neteko, tačiau yra atpažįstamų smulkmenų. Kaip aktorius, privalai pjesėje atrasti kažką artimo, kitaip ten turi vaidinti ne tu. Neteko man būti dykumoje, nes pjesė ne apie tai – tai tavo ir mano dykuma.
Sakoma, kad ginčo metu dažniausiai moters žodis yra lemiamas. Visa, ką vyras pasako po jo, tampa naujo ginčo pradžia. Sutinkate?
Vadovaujuosi taisykle, jei moteris yra neteisi, jos reikia atsiprašyti.
Ar dažnai jaučiatės atsidūręs „dykumoje“?
Kartais.
Ką darytumėte, jei vieną dieną nebeliktų to „paskutinio vandens“?
Pirmiausia, turiu tokioje situacijoje atsidurti, kad pasakyčiau...
Kokius tris daiktus pasiimtumėte į dykumą?
Visų pirma, tai niekada ten nevažiuočiau. O jei jau tektų, tai iš visų trijų daiktų pasiimčiau moterį.
Kokia scena spektaklyje Jums komiškiausia?
Pati pjesė yra komiška, iš kitos pusės – tragedija (juokiasi – aut. past.).
Jei vyktumėte į tikrą Dakaro ralį, pasiimtumėte Ingą kartu?
Į Dakarą iš viso nevykčiau. Aš turiu ką veikti ir be dykumų. Dykumą mačiau ir visai netrokštu vaikščioti pilna burna smėlio.
O jeigu visgi tektų, kokiu automobiliu vyktumėte?
Tik su namu ant ratų. Kad ir koks ekstremalių pojūčių mėgėjas bebūtum, posakis, jog “Dviese palapinėje – rojus” yra tik pokštas. Visas džiaugsmas trunka 10 minučių, o kas po to?
Inga Jankauskaitė:
Ar teko išgyventi „Vilnius – Dakaras“ vaidinamas scenas realiame gyvenime?
Man labai patiko Kosto Smorigino pasakymas: “Aš nebūsiu nei už vieną iš Jūsų”. Kitaip tariant, nei už vyrą, nei už moterį. To ir norisi, kad niekas nepradėtų “sirgti” nei už vieną, nei už kitą. Kaip sakoma: “Visos meilės laimingos vienodai, bet nelaimingos savaip”, tai visi tie nelaimingumo atvejai atpažįstami, tik gal forma kitokia. Dauguma tų situacijų yra patirtos, atpažįstamos ir suprantamos. Mano manymu, gyvenime yra labai mažai rimtų situacijų. Dažniausiai visos santykių peripetijos iš esmės yra komiškos. Jeigu supranti, kad vyras ir moteris yra iš skirtingų planetų, kad jie labai skirtingi, tada žaidi pagal tas taisykles. Tiesiog kartais yra beprasmiška ginčytis dėl tam tikrų taškų.
Sakoma, kad ginčo metu dažniausiai moters žodis yra lemiamas. Visa, ką vyras pasako po jo, tampa naujo ginčo pradžia. Sutinkate?
Jeigu moteris neteisi, vyras turi jos atsiprašyti.
Ar dažnai jaučiatės atsidūrusi „dykumoje“?
Ką? (juokiasi – aut. past.)
Ką darytumėte, jei vieną dieną nebeliktų to „paskutinio vandens“?
Jei neliktų paskutinio vandens? Jis visada yra, tik reikia jį surasti. Taip nebūna, kad neliktų vandens, juk žmogus iš jo sudarytas. Aš nemanau, kad gyvenime yra situacijų be išeities. Kaip jau kažkada sakiau, jeigu tešla per minkšta, reikia įberti miltų. Jei nėra vandens, reikia tiesiog jį susirasti ar pakeisti kažkuo, kas atstotų vandenį.
Kokius tris daiktus pasiimtumėte į dykumą?
Vyrą (juokiasi – aut. past.). Čia labai tinka vienas pasakymas iš spektaklio, su kuriuo aš visiškai sutinku: “Geriau dykumoje ilgėtis draugų, nei su draugais ilgėtis dykumos”. Paprastai dykuma užklumpa netikėtai ir tu lieki su tuo, ką turi. O viskas, ką turi – tai tavo patirtis.
Kokia scena spektaklyje Jums komiškiausia?
Net nežinau, tačiau šis spektaklis yra didelė dovana, nes tu vėl atrandi didžiulį partnerystės džiaugsmą. Tu negali jo suplanuoti. Gali “sumesti” labai gerus aktorius į krūvą, bet jie nebus partneriai. O mes su Vytuku, mano manymu, esame partneriai. Ore sklando kamuoliukas. Žaidžiamas tarsi Ping pong‘as – tu servuoji ir visada žinai, kad kamuoliuką atmuš tavo naudai. Tai yra šventoji, geroji partnerystė.
Jei vyktumėte į tikrą Dakaro ralį, pasiimtumėte Vytautą kartu?
Kadangi spektaklyje jis žiūri į žemėlapį, o aš vairuoju, tai tiek to – pasiimčiau.
Kokia mašina vyktumėte?
Taigi kažkur jau rašė, kad Vytas nusipirko naują mašiną, tačiau, kiek girdėjau, kol kas ji važiavo tik iki Kauno (juokiasi – aut. past.).
