Su pasaulio ir Europos sportinių šokių čempionais Viktorija Engelgardt-Bajor ir Arturu Bajoru susitinkame saulėtą šeštadienį šiek tiek po vidudienio. Tai vienintelė savaitės diena, kai sutuoktiniai gali pabusti ne nuo žadintuvo skambučio
Šeštadienio rytas porai – šventas malonumas, nes abu po darbų grįžta vėlai, o keliasi anksti. Šeštadieniais galėtų miegoti iki pirmos. Tačiau kuris pabunda pirmas – iš karto žadina kitą. Vienam liūdna. Kuris nueina pirmas į virtuvę – tas užpliko gerti. Viktorija geria žaliąją arbatą, Arturas – kavą.
Šokėjai jau treti metai gyvena naujame Justiniškių daugiabutyje. Tai paskutinis gatvės namas: pro langus matyti plynas laukas. Nedidelis trijų kambarių butas jaukiai įrengtas. Virtuvė sujungta su svetaine, kurią puošia Arturo prižiūrimas akvariumas su žuvytėmis, skoningi paveikslai, nuotraukos, įamžinusios svarbiausius gyvenimo įvykius, ir pagarbiai sekcijoje sudėti medaliai. Paradoksas, bet Bajorai turi vos kelias nuotraukas, kur šoka kartu.
Neįrengtas kambarys
Žavioji Viktorija mus pasitinka švytinti ir pasitempusi. Arturas savo tobulo grožio nepaslėptų net po apšiurusiu chalatu, tačiau mūvi džinsus. Jis kelias minutes dar niekaip negali atsiplėšti nuo kompiuterio. Taip ir nespėjau sužiūrėti: tvarko reikalus ar azartiškai žaidžia. Dairausi dar kokio nors, pavyzdžiui, mielo keturkojo gyventojo.
„Jokių šuniukų ir kačiukų, – uždarydamas nešiojamojo kompiuterio dangtį ryžtingai taria vyras. – Lauksime vaikučių.“ Ir iš tiesų vienas dar iki galo neįrengtas kambarys tarsi laukia naujo šeimos nario. Pora atvirai aprodo savo rankomis sukurtą būstą. „Jei ne prabangus mūsų sportas, jau seniai ir namą galėjome pasistatyti“, – juokauja Viktorija.
Grožis – privalomas
Jauna moteris mielai atidaro savo spintą, kurioje vos telpa puošnios šokių suknelės. Kai kurios kainuoja tūkstančius, bet šokėja jomis pasinaudoja daugiausia porą kartų. „Gerai, kad mama padeda, – atsidūsta Viktorija. – Ji siuva puošnius drabužius. O apranga yra labai svarbi sportinių šokių dalis. Iš kostiumų ir šokėjų laikysenos iš anksto galiu nuspėti, koks bus šokio meistriškumas.“
Moteris išvaizdai daug dėmesio skiria ir kasdieniame gyvenime. Jos nepamatysi su apdribusiais treningais ar neskoningais džinsais. Į drabužių parduotuves eina su vyru – jis domisi grožiu ir mada, todėl nesipriešina šiam užsiėmimui. Viktorija visada avi aukštakulnius. O kai kartais išsiruošia grybauti – bėda. Tenka tam tinkamą avalynę skolintis iš mamos.
Neprarastas kuklumas
Po ryškių pasirodymų televizijos šokių projektuose juos atpažįsta gatvėje. Ypač Arturą, nes ryškus grimas šokių aikštelėje smarkiai keičia Viktorijos išvaizdą. „Mama, mama, Bajorą matau“, – kartais parduotuvėje sušunka koks vaikas. O kartą porą, važiuojančią automobiliu, ilgai persekiojo kita mašina. Jos keleiviai vis lenkė šokėjus ir akylai stebėjo. Tačiau Viktorija ir Arturas iš viso to tik gardžiai juokiasi. Geležinės sportinių šokių ansamblio „Žuvėdra“ disciplinos išauklėti ir daug ko pasiekę jauni žmonės nepažįsta puikybės.
Kasdienė buitis tenka žmonai – ji valo butą, daro valgyti. „Tai natūralu, man patinka ruošti maistą“, – nedejuoja Viktorija. O Arturas įsiterpia: „O man patinka jį valgyti.“ Žmona giria, kad vyras turi auksines rankas ir namie gali viską sutaisyti. „Aš – plevėsa, amžinai ką nors prasimanau, visko noriu“, – prisipažįsta Arturas.
Ar jis – ne mergišius? Vilniečiai susipažino studijuodami ir šokdami Klaipėdoje. Pirmasis prieš aštuonerius metus Viktoriją įsimylėjo jis. Klaipėdos universiteto trečio kurso studentė jau buvo visateisė pripažinta „Žuvėdros“ šokėja. O kiek vėliau į kolektyvą atėjęs Arturas dar sėdėjo ant atsarginių suolelio. „Tikriausiai mergišius“, – pirmiausia pamanė Viktorija, kai žavus naujokas jai ėmė rodyti išskirtinį dėmesį. Tačiau Arturas savo jausmais išsklaidė mylimosios abejones ir jie jau aštuoneri metai kartu. Prieš trejus metus pora susituokė. „Pasipiršau Viktorijai per savo gimtadienį – kad ateityje nepamirščiau šios datos“, – juokauja Arturas.
Sužadėtuvių žiedą pakeitusi į vestuvių, nuotaka pasiliko ir egzotišką mergautinę pavardę Engelgardt. Panagrinėjusi savo šeimos genealogijos medį ji atrado vokiškų šaknų nuo Livonijos ordino laikų. Be akcento lietuviškai kalbančio Arturo abu seneliai buvo pusiau lenkai pusiau baltarusiai. Pats šokėjas gimė Lietuvoje ir laiko ją savo tėvyne. „Galėtų jų būti ir daugiau, – sako Viktorija, paklausta, ar pora nejaučia kultūros skirtumų. – Tai padeda kūrybai.“
Kas yra šeimos galva? Arturas slapta rodo į Viktoriją. Ji juokiasi, o vyras pasitaiso: „Kaip ir dera: galva esu aš, o kaklas – ji.“
Pavydo filosofija
Gyvenimo pora „Žuvėdroje“ niekada nešoko kartu. Tik sušokę vestuvių valsą vienas kitą atidavė į svetimus glėbius. Medaus mėnesį ir dar tris po jo Viktorija ir Arturas praleido „Lietuvos šokių dešimtuko“ projekte. Tuomet žmonai teko ant parketo suktis su stilistu Kęstu Rimdžiumi, o vyrui – su verslininke Rasa Martens. Šokėjai nejaučia apmaudo, kad tokiuose projektuose jų partneriai – žinomi žmonės, laikomi žvaigždėmis, o jie tarsi lieka pagalbininkai... „Atvirkščiai, čia mes tapome žinomi. Džiaugiuosi, kad tokie projektai kelia ir populiarina šokių kultūrą. Tai mums labai padeda dirbti“, – nekoketuodama aiškina Viktorija. „Žvaigždės turi tik vieną kelią – kristi“, – filosofuoja Arturas.
Neretai tarp šokančių porų, kurios kartu praleidžia daug laiko, išgyvena daug stiprių meno jausmų, nuolat jaučia vienas kito kūną, užsimezga romanai. „Nežinau, aš tokiems įtarimams neturiu pagrindo, – sako žmona. – Tai pirmiausia sunkus ir įtemptas darbas, o jei lakios fantazijos žiūrovams kyla minčių, vadinasi, aistra suvaidinta puikiai.“ Arturas šelmiškai linksi ir tęsia: „Tai kaip tuomet jaustųsi Viktorija, jei dirbčiau moterų gydytoju?“
O kaip kasdieniame gyvenime? Ar sutuoktinių ramybės nedrumsčia nekuklios gerbėjų atakos? Juk nuo aukšto liekno gražuolio Arturo sunku atplėšti akis, o žavioji Viktorija keri santūriu moteriškumu. „Ką gali žinoti šiais „Facebook“ laikais..." – šelmiškai šypsosi Viktorija. „Nesakyk nesakyk, ir aš pastebiu žvilgsnius, nukreiptus į tave“, – nelieka skolingas Arturas. Pora užsikvatoja ir supranti, kad tikrų jausmų ir pasitikėjimo nesuvaidinsi prieš jokias kameras. „Mes taip mažai turime laiko pabūti dviese“, – užsisvajoja Viktorija. Arturas nusprendžia prasklaidyti sentimentus: nubėga į kitą kambarį, čiumpa gitarą ir surengia mažą humoristinį meilės serenados šou. „Ir po aštuonerių drauge praleistų metų mes – įsimylėjėliai“, – aistros neslepia pora.
Darbe – metamorfozės
Dabar gyvenimo pora vis dažniau per įvairius šou šoka kartu. Kaip gimsta šie šokiai, ar tarp dviejų aukščiausio lygio, nuo pat vaikystės šokančių profesionalų būna daug ginčų? „O... – nutęsia Artūras ir mandagiai leidžia nuspėti, kad santūrioji Viktorija ant parketo pasidaro griežta ir reikli mokytoja. – Prieš repeticijas stengiamės kuo smulkiau apgalvoti šokio judesius, braižą, scenarijų. Per repeticijas bendraujame atsargiai, nes žinome, kas būna, kai abu įsiplieskiame. Bet vis tiek ginčijamės, baramės ir vienas iš kito bei savęs reikalaujame tobulumo.“ Viktorija prideda: „Laimė, dabar jau išmokome blogas emocijas palikti repeticijų salėje. Namie kivirčams ne vieta.“
Nuolat besisukantys šokėjai neišvengė ir traumų. Arturui per repeticiją yra plyšęs šlaunies raumuo. „Neretai nuo besisukančios, sudėtingas figūras atliekančios partnerės gaunu į nosį. Tikiuosi, netyčia“, – laido sąmojus šokėjas. Viktorija turėjo bėdų dėl iškrypusių stuburo slankstelių. „Kartais nutrina nauji bateliai, bet kai per pasirodymus išeinu į aikštelę ir pradedu šokti, jie tarsi priauga prie kojų ir viską pamirštu“, – sako moteris.
Kai pora susipažino, Viktorija buvo viena ryškiausių „Žuvėdros“ žvaigždžių. Dabar – Arturo valanda. Jis atlieka vieną pagrindinių vaidmenų Jurijaus Smorigino režisuotame spektaklyje „Fedra“. Ar Viktorija jam nejaučia konkurencinio pavydo? „Ne, nes aš buvau ir lieku sportinių šokių patriotė“, – paaiškina moteris.
Straipsnio autorė Daiva Rinkevičiūtė
Sekite žurnalo Gala naujienas socialiniame tinkle Facebook.
