40-mečiui Dmitro šis karas su rusais nėra pirmasis – jis kovoja jau nuo 2014-ųjų. Teisininko ir istoriko specialybes turintis vyras tėvynės išėjo ginti kaip savanoris, vėliau tapo karininku, o šiandien už drąsą yra apdovanotas ne vienu ordinu. „Gaila, jog net ir didžiausi apdovanojimai mano žuvusių draugų jau nesugrąžins. Dažnai juos sapnuoju, tik mano sapnuose jie yra gyvi, ne mirę“, – bepasakojant ukrainiečio kario akyse pasirodys ašara, rašoma pranešime spaudai.
Kai lemtingąją vasario 24-ąją Ukrainoje prasidėjo karas, 8 metus tėvynę gynęs Dmitro buvo neseniai grįžęs į Kyjivą. Čia jo laukė žmona, vaikas ir jaukus asmeninis gyvenimas. Deja, taikaus gyvenimo regimybė tebuvo iliuzija – nė nespėjus sugalvoti, ką darys toliau, į Ukrainos sostinę ėmė skristi rusų raketos.
Dmitro apsisprendė iškart – nors šeima ir atkalbinėjo, jis privalėjo ir vėl stoti ginti tėvynės. „Čia galioja paprastas principas – jei aš nevažiuosiu, kas tada važiuos?“ – klaus jis laidoje.
Vyras neslepia – kai gavo ginklus, jam atrodė, kad su kitais likimo broliais jie važiuoja tik į vieną pusę. „Puolimas buvo toks galingas, o Rusijos technikos ir žmonių pranašumas toks didelis, kad man buvo aišku – jei jie eina tankų kolona, o mes ginkluoti tik automatais, likti gyviems yra neįmanoma. Kare bet kurią dieną galima žūti“, – atviraus laidoje jis.
O šiandien Dmitro yra vienas iš pirmųjų sužeistų Ukrainos karių, atvežtų gydytis į Lietuvą. Laidos žurnalistams karys papasakos, kaip buvo sužeistas ir ką patyrė, kai iš arti matė sprogstančią raketą. Dmitro atviras – jei ne jo įgūdžiai, šiandien, geriausiu atveju, jis būtų aklas.
„Mano sužalojimai – rimti, tačiau lietuviai padėjo man atvažiuoti į Vilnių ir šiandien aš čia gaunu puikią medicininę pagalbą. Norėčiau visai lietuvių tautai padėkoti, nes Lietuva – geriausia Ukrainos sąjungininkė“, – jau šį vakarą laidoje sakys Dmitro, o vėliau dar kartą padėkos, jog mūsų šalyje daugybė žmonių atveria savo širdis ir namus tiems, kuriems šiuo metu to reikia labiausiai.
Lietuvoje kario dar laukia sudėtinga operacija ir reabilitacija, tačiau nepaisant visko, Dmitro tvirtai žino, ką darys pasveikęs. Apie ką Dmitro kalbasi su žmona, likusia Kyjive? Kokiais pokštais net ir karo akivaizdoje humoro jausmo neprarandantys ukrainiečiai po sužalojimų dalijasi palatoje? Galiausiai, kaip Dmitro atsidūrė būtent Lietuvoje ir kaip mūsiškiai kario gelbėtojai atsiliepia apie Dmitro sužalojimo aplinkybes?
Atviras ir jautrus Ukrainos kario pasakojimas apie tai, ką išgyveno – jau šiandien, laidoje „Prieš srovę“, 19.30 val. per TV3.
