„Taip, mūsų sūnus Natas gimė po pagalbinio apvaisinimo, bet man apie tai kalbėti nėra gėda ar nepatogu. Jis yra lygiai toks pats kaip visi kiti vaikai, o jo atėjimas, kaip ir visiems tėvams, prilygo stebuklui.
Kartu su vyru Vladu ryžomės eiti šiuo keliu ir dabar drąsiai sakome – jeigu išbandėte visas galimybes, daugiau nedvejokite: medicina gali padėti, todėl pasinaudokite tuo negaišdami brangaus laiko“, – įsitikinusi grožio specialistė Laura Šumilova, kuri prieš kelerius metus sūnaus Nato susilaukė po pagalbinio apvaisinimo procedūros.
Laura sako, kad jeigu kyla bent menkiausias įtarimas dėl nevaisingumo ar sunkesnio pastojimo, pagalbos kreiptis – būtina. Moteris džiaugiasi, kad pagaliau visuomenėje nevaisingumo tema nebėra stigma, o prekių ženklo „Fertilgen“ globojamos iniciatyvos „Įžiebk vilties, aš nebetylėsiu“ pasakojimai tęsiami.
Kasmet Lietuvoje atliekama daugiau nei 5 tūkstančiai pagalbinio apvaisinimo procedūrų. Statistikos departamentas nurodo, kad, palyginti su kitomis Europos Sąjungos šalimis, sėkmės rodiklis Lietuvoje siekia 30–40 procentų.
Socialiniuose tinkluose Laura dalijosi pagalbinio apvaisinimo subtilybėmis, o dabar ryžosi atvirai papasakoti, su kokiais iššūkiais susidūrė nusprendusi eiti šiuo keliu, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Ji atvira – skausmingus vaistų dūrius į pilvą, nerimą dėl pastojimo atpirko tvirtas ryšys su vyru, vienas kito palaikymas ir sūnaus Nato šypsena.
Nevaisingumas – ginekologinės operacijos pasekmė
Iki pastodama Laura su vyru gyveno beveik 10 metų, – per tą laiką pastoti nepavyko, todėl praėjus pusmečiui po vestuvių jiedu ėmė galvoti apie pagalbinį apvaisinimą. Laura suprato, kad tai gali būti susiję su jai atlikta ginekologine operacija, kurios pagrindinė pasekmė, apie kurią tada nedrąsiai užsiminė medikai, nevaisingumas.
„Kai man buvo 18, buvo atlikta ginekologinė operacija, neišvengta komplikacijų. Tada medikai nedrąsiai informavo, kad nėra tiksliai aišku, ar man ateityje pavyks pastoti ir kad yra tikimybė, jog niekada negalėsiu turėti vaikų.
Ši tema man visada buvo labai jautri, todėl kai su vyru po vestuvių bandėme pastoti ir pusmetį nepavyko, supratau, kad gydytojų prognozės išsipildė“, – į prisiminimus nusikelia Laura Šumilova.
Vyro vaidmuo – svarbiausias šiame procese
Paprašius Lauros pasidalinti, nuo ko prasidėjo jos pačios kelias į motinystę, ji prisiminė valstybinėse poliklinikose dirbančių medikų požiūrį ir nepakantumą jaunai moteriai: „Aš neturėjau daug informacijos ir nežinojau, nuo ko pradėti, todėl nuėjau pas šeimos gydytoją ir papasakojau apie savo situaciją.
Tada gavau siuntimą pas ginekologę, tačiau šeimos gydytoja negalėjo man skirti atskiro siuntimo į vaisingumo centrą Santaros klinikose.
Prasidėjo kryžiaus keliai – kad gaučiau siuntimą, turėjau eiti pas dar vieną specialistą, viskas labai užtruko laiko prasme.
Visi žinome ir suprantame, kad belaukiant laikas ir taip prailgsta, ypač kalbant apie pastojimą, kūdikio išnešiojimą ir gimdymą.“
Vis dėlto vieną dieną stebuklas Lauros šeimoje įvyko ir pagaliau ji nuvyko į vaisingumo centrą, kuriame buvo atlikti reikalingi tyrimai bei apžiūra. „Šiandien dėkoju Dievui, kad mūsų istorija – labai pozityvi ir įkvepianti. Viskas vyko labai sklandžiai.
Žinoma, iki šiol prisimenu vaistų dūrius į pilvą. Juos leido mano vyras. Jis labai palaikė ir nuo pirmosios akimirkos aiškiai pasakė man, kad nors viskas vyksta mano kūne, tačiau tai yra dviejų žmonių rūpestis, atsakomybė ir pareiga.
Mes kartu dalyvavome visose procedūrose, jis buvo labai pakantus mano emocijoms, nes, turiu pripažinti, kad bendra situacija labai paveikia moters hormoninę sistemą.
Kalbėti apie nevaisingumą – nėra gėda
Laura neslepia – su vyru svarstė ir tarėsi, ar verta garsiai ir viešai kalbėti apie nevaisingumą bei pagalbinį apvaisinimą, tačiau abu sutartinai priėmė sprendimą, kad tai daryti yra būtina ne dėl savęs, o dėl kitų porų, einančių panašiu keliu.
Viešai kalbėti apie pagalbinį apvaisinimą moteris ryžosi tada, kai pamatė, kiek daug vyrauja visuomenėje stereotipų, o su kai kuriais net pati susidūrė.
„Kai supratau, kad negaliu pastoti, man labai reikėjo palaikymo ir patarimų. Buvo daug klausimų, trūko išsamių atsakymų.
Aš turėjau draugę, kuri man padėjo, palaikė mane morališkai, tačiau juk ne visos tokią turime. Susidūriau ir su menkinimu – žmonės sakydavo, kad turėtume labiau pasistengti pastoti. Kaip stengtis, jeigu aš turiu medicininę diagnozę?
Supratusi, kaip svarbu yra emocinis palaikymas, aš ir dabar susirašau su nemažai moterų, kurios bando pastoti. Atsakau joms į klausimus, patariu, o viską vainikuoja žinutės apie jų pastojimą, sklandų nėštumą ar net vaikelio gimimą – ašaros kaupiasi žinant, kad galiu prisidėti prie stebuklo, kurį pati patyriau prieš kelerius metus.“
Siunčia svarbią žinutę visoms poroms
Dabar Laura – sėkminga grožio specialistė, kuria savo prekių ženklą ir sako, kad jeigu reikėtų atsukti laiką, nieko nekeistų. „Su vyru esame labai laimingi, kad mūsų namuose auga sūnus. Dėkojame už jį kiekvieną dieną ir suprantame, kad tai – mūsų stebuklas.
Kiekvienai porai, kuri svarsto, kokiu keliu eiti ir ką daryti, labai noriu patarti nebijoti priimti sprendimus.
Svarbiausia, ką turite padaryti, tai su vyru suprasti, kad kelias į tėvystę yra dviejų žmonių atsakomybė. Taip, moteris išnešioja vaikelį, bet nuo pirmos akimirkos už visus procesus yra atsakingi du žmonės.
Kai klausiau vyro, kas bus, jeigu mums nepavyks, jis man visada sakydavo, kad gyvenime nėra problemų – yra tik uždaviniai, kuriuos reikia išspręsti. Mes į tai ir žiūrėjome kaip į savo šeimos uždavinį – žinojome, kad pavyks, tebus laiko klausimas, kada tai įvyks.“
Savimi rūpintis – kiekvieną dieną
Gydytoja Regina Žukauskienė sako, kad nevaisingumo statistika, kai poros per pusmetį negali pastoti, yra negailestinga: „2023 metais demografinė kreivė mūsų šalyje sparčiai krito žemyn ir šis faktas iš tiesų labai neramina. Susirūpinti gimstamumu reikėtų jau dabar ir nieko nelaukti.“
Gydytoja pabrėžia sveikos mitybos svarbą kasdienybėje ir kreipiasi į poras ragindama nieko nelaukti: „Priemonių, kurios gali padėti susilaukti vaikelio ir išnešioti sveiką vaisių, reikėtų nedelsiant, o kasdienius įpročius formuoti dar net nepradėjus galvoti apie nėštumą.
Šalia kasdien vartojamų daržovių, ypač avokadų, riebios žuvies, tokios kaip silkė, rekomenduoju abiejų partnerių organizmus aprūpinti ne tik folio rūgštimi, kuri yra atsakinga už ląstelių dalybą, besiformuojančius vaisiaus stuburo vandenis. Mokslas teigia, kad tiek vyro, tiek moters organizmui svarbu užtikrinti reikiamų medžiagų, kurios padeda organizmui pasiruošti būsimam nėštumui. Pavyzdžiui, moters organizmui subrandinti kokybišką kiaušialąstę, o vyrui užtikrinti lytinių ląstelių (spermatozoidų) formavimąsi.
Į rutiną būtina įtraukti seleną, vitaminą D3, antioksidantus, aminorūgštis bei kofermentus. Atliktos studijos rodo, kad vartojant antioksidantus pagerėja vyro spermos kokybė ir net 41 procentas šeimų, įtraukę juos į racioną, išvysta dvi juosteles“, – aiškina gydytoja Regina Žukauskienė.
