„Aš visada svajojau apie tokias atostogas. Kai leidiesi lėktuvu ir tave apima įvyksiančių nuotykių nuojauta. Niekada to nepatirsi keliaudamas į kokią nors labai turistinę šalį, kur viskas suplanuota, patikima, aišku. Prieš kelionę buvau visai neseniai pažiūrėjusi filmą „Only lovers left alive“, kurio dalis buvo filmuota Maroke; lėktuve skaičiau straipsnius, kur buvo lyg ir įspėjama saugotis to ir ano... Būsiu atvira, naktį iš oro uosto pajudėjus link Marakesho senamiečio nebuvo labai jauku, o jį pasiekus. ir iš karto patekus į naktinį turgų, kuris iš centrinės aikštės išsiplėtęs per visą ta gatvelių raizgalynę, kuriose kabo mėsgaliai, o žuvies prekeivis po kojom tau išpila pamazgas, signalizuoja pro šoną važiuojantis motoroleris, praeina asiliukas, vos ne už rankų stvarsto tamsaus gymio vyriškiai, apsidengę keistais chalatais su gobtuvais, siūlydami pirkti, tai tą, tai aną, galvojau: ok, Laura, kaip nors, bus įdomu. Ryte viskas nušvito su saule. Aišku, iš anksto rezervuoto riado darbuotojų rūpestis ir paslaugumas pagreitino adaptaciją ir nuotykiai tikrai prasidėjo. Reikia nepamiršti, kad buvom dvi moterys Maroke: viena raudonplaukė, kita – blondinė; abi prisižiūrėjusios filmų, prisiskaičiusios knygų; viena fotografuoja, kita rašo. Jei tai būtų romanas, jau lauktume pavojų ir bėdų. Bet nieko tokio nenutiko. Kiekviena moteris tiesiog privalo kada nors turėti tokias mergaitiškas atostogas“, – naujienų portalui „Balsas.lt“ šypsodamasi pasakojo Laura. Pasak žinomos šalies moters, pritapti svečiame krašte nebuvo sunku.
„Integravomės į šitą kultūrą sėkmingai su ilgiau čia gyvenančių, ne pirmą kartą Maroke viešinčių ir vietinių pagalba. Jei nesuradai tvaresnio ryšio nei su vienu iš vietinių, gali laidoti viltį, kad pažinai kraštą. Nes tada tikrai nežinai, kur paragauti skaniausio rankomis valgomo tajine, kur nuspirkti vyno po 20.00 val. (alkoholio vartojimas šioje musulmoniškoje šalyje griežtai ribojimas, red. pastaba), kur gauti šviežios duonos ir žuvies, nežinai, ką verta pamatyti iš tiesų, o kas tėra tik masalas turistams, negali lėkti nepažįstamomis gatvėmis naktį motoroleriu, vėjui taršant plaukus ir šviečiant viešbučių reklamoms. Vietiniams, kaip kažkokie sekso objektai įspūdžio nepalikom, prekeiviai maistu už nugaros mums girdint sakydavo: skinny disasters, you need to eat, you need vitamins“, – juokėsi vestuvių planuotoja.
Kodėl Laura pasirinko būtent Maroką? „Neturiu galimybės atostogauti vasara – vestuvių planuotojai pats darbymetis. Bet aš visai neliūdžiu vėlyvą rudenį ar žiemą iškeisdama į šiltesnio klimato kraštus. Su Lina sutampa požiūris į daugelį dalykų, kurį laiką jau galvojome apie kelionę į Indiją, bet dar niekada nebuvome išvykusios kažkur dviese, norėjome pasitikrinti, kaip mums seksis sugyventi ar nesipyksim, kai reikės 24 valandas praleisti kartu. Lina pasiūlė Maroką, kai Juozas Statkevičius dar nebuvo iškomunikavęs savo naujausios kolekcijos įkvėpimo šaltinio. Norėjosi kitoniškumo, nuotykio, paslapties. Vėliau visi ženklai rodė, kad atostogų kryptį pasirinkome teisingai“, – sakė Laura.
Apsilankymas egzotiškame krašte paliko neišdildomus įspūdžius. Tiesa, kai kurie vietinių gyvenimo įpročiai nustebino į šią kelionę išvykusią lietuvaitę. „Maroke hašišo nusipirkti yra paprasčiau nei įsigyti šalto „Prosecco“ butelį. Vakare jo siūlo prie kiekvieno tamsesnio gatvės kampo. Negali pykt. Bet, patikėkit, nereikia jokių narkotikų, kad čia pasijustum tarsi kokioj paralelinėj realybėje. Pamirškit viską, ką girdėjot apie Maroką. Čia viskas kitaip, nei esat įpratę, bet būtent dėl to išsivysto priklausomybė: vieni bijo kitoniškumo, kiti mėgaujasi nauja patirtimi ir semiasi iš to įkvėpimo. Jei įsileidi šią šalį į save – ji priims tave tokį, koks esi ir nebenorėsi iš čia išvažiuoti“ , – tvirtino moteris, kelionėje įgyvendinusi dar vieną savo svajonę.
„Vienas geresnių šios kelionės sprendimų buvo ryžtas išmokti čiuožti vandeniu. Žinojau, kad tai išbandysiu, kai tik pradėjome planuoti šį nuotykį. Pirmąjį rytą Essaouiroje praleidau šniukštinėdama, kiek kainuoja banglentės, hidrokostiumo nuoma, instruktoriaus pamokos. Nebuvau nieko užsisakiusi iš anksto. Bandydama kažką naujo aš visada stengiuosi mokytis iš geriau už mane tai išmanančių žmonių. Mane dar Lietuvoje draugai perspėjo, kad nebus lengva, bet jau pirmą dieną pavyko atsistoti ir nučiuožti su keletu nedidelių bangelių. Essaouiros paplūdymys yra tobulas pradedančiam banglentininkui: smėlėtas, nedidelės bangos, nėra ryklių. Paskutinę dieną buvo sunkiau dėl didelio vėjo ir didesnių bangų. Turėjau griežtą trenerį Rachidą, kuris ne tik aiškiai išdėstė teorinę dalį, bet ir vandenyje duodavo naudingus praktinius patarimus. O kai jau pastovi ant lentos, patikėkit, jausmas kaip per gimtadienį! Bet, sakau atvirai, buvo momentų, kai pykdavau ant savęs, kai dėl adrenalino pertekliaus pamiršdavau tam tikras technines smulkmenas ir nukrisdavau į vandenį. Atlanto vandenynas yra tikrai sūrus, tą galiu patvirtinti.“ – juokėsi Laura.
Laura ir Lina leidosi ir į turistų itin pamėgtą kelionę dykuma. Tačiau šis pasirinkimas, pasak moters, nebuvo labai išmintingas. „Kelionė į ją buvo blogiausias mūsų kada nors padarytas sprendimas. Kai tik atvažiavome, bent keli žmonės sakė, kad būtinai reikia ten nuvažiuoti. Laukiau tos kelionės lyg man būtų pažadėta visa galaktika. Sako, žvaigždžių kiekis danguje ten įspūdingas. Riado Marakeše vadovai vėliau prasitarė, kad 95 procentams užsakančių tą kelionę, ji tikrai patinka. Tai mes buvom iš tų 5 procentų, kuriems nepatiko, ir pagadinom šią statistiką. Nesuprantu, kaip galėjau pasakyti taip dviejų dienų kelionei autobusėliu su kokiais 15 turistų iš visų pasaulio kampų. Ir tada dar vieną dieną sugaišom, važiuodamos atgal. Aišku, kai kam gal smagu socializuotis tokioje internacionalioje pionierių stovykloje ant ratų, nu, bet tam aš turiu facebook‘ą. Matai viską per langą, duok die, sustoja autobusas vienam kitam punkte. Viename iš jų turėjome su Lina mintį eiti ieškoti autobusų stoties ir mauti atgal į savo rojų su vietiniais, bangomis, saule, muzika, pusryčių kavinuke, turgumi. Dzin tie 85 eurai. Bet sudėjome visas viltis į dykumą. Kelionę gelbėjo tik gera muzika, kurią turėjo įsirašiusi Lina, bei knygos“, – tvirtino vestuvių planuotoja.
Kas žinomai moteriai paliko didžiausią įspūdį šiame tolimame žemės kampelyje? „Vienareikšmiškai – sutikti žmonės. Gal mums tiesiog pasisekė, nežinau, bet būtent žmonės padarė šią kelionę ypatinga. Tada ir ta musulmoniška kultūra ne tokia svetima ir uždara pasirodė. Visas tas kraštas kažkoks magiškas, poetiškas ir gilus kaip bedugnė. Aš būtinai ten dar nuvažiuosiu. Marokas svaigina visomis prasmėmis“.
Ruošiatės kelionei į Maroką? Ką gi, patarimai keliaujantiems į šią šalį iš Lauros lūpų:
„Marokas yra visiškai civilizuota ir saugi šalis. Taip, ten ryški skirtis tarp turtingų ir vargšų, bet visi jie suinteresuoti turistų gerove.“
„Beveik visur įmanoma derėtis“.
„Praktiškai visi Maroke kalba angliškai. Išskyrus atokias, mažai turistų lankomas vietoves. Mes prancūzų kalbos žodyno neišsitraukėme nė karto“.
„Jei maudantis duše pradeda kauptis vanduo, pažiūrėkite, ar nėra kamščiu užkimšta vandens nutekėjimo anga. Ten, pasirodo, taip dažnai daroma, siekiant išvengti iš kanalizacijos į kambarį atropojančių tarakonų. Nemačiau nė vieno, tfu, tfu, tfu, sako žiemos metu jie taip stipriai nemigruoja, bet, turėkite omenyje, kad galit sutikti šitų padariukų“.
„Paprastai durys atsirakina raktą sukant į priešingą nei mums įprasta pusę“.
„Niekas jūsų nepaskers, neapgaus, nebent esat tikrai vėpla, kurį ir Lietuvoje mausto visi, kas netingi. Maroke sutikau tik šiltus, rūpestingus, gerus ir įdomius žmones“.
„Jei norite pabandyti įvaldyti banglentę ar kokį kitą vandens malonumą –www.exploramorocco.com spot’as yra netoli nuo Essaouiros Medinos (senamiesčio). Ten yra ir kur pavalgyti. Net vaikai nuo 8 metų gali pradėti mokytis šitų visų reikalų. Ir visai nebaisu. 30 Eurų kainuoja 2 valandų pamoka su visa reikiama įranga: lenta, hidrokostiumu. Bangos ne per didelės, dugnas ir paplūdymys smėlėtas, nėra ryklių, kartais vėjuota kaip reikiant, tada raumenys gauna daugiau krūvio, bet jėgų jėga“.
„Jei važiuosit į Essaouirą autobusu iš Marakesho – geriau rinkitės Supratours, o ne CTM kompanijos autobusus. Abi kompanijos patikimos, bet pirmosios stotis yra visai šalia Medinos, tai nereikės taksi, kad greitai pasiektumėte uostą ar kitą senamiesčio vietą“.
„Jei nuspręsite vykti į dykumą – važiuokite ten nuomuotu automobiliu ar su kažkuo iš vietinių. Ji tikrai graži, bet neprisiliesite prie smėlėtos amžinybės, nepabuvę su savimi ar tais, kurie jus supranta be žodžių. Nevažiuokite ten su ekskursija, nebent jūsų tikslas yra susirasti draugų iš kitų pasaulio kraštų.“
„Vyrai gali pamiršti nuotykius su karštomis arabėmis – jos slepiamos ir saugomos, ką man vis dar sunku suvokti. Reikės knygų daugiau paskaityti“.
Daugiau įspūdžių rasite čia: http://lapesvestuves.lt/tinklarastis/2015/02/everything-is-possible-in-africa-exploring-morocco-en-version/
