Jaukiai įsitaisiusi patogioje kušetėje garsi moteris rankose laikė rusų kalba rašytą detektyvą, kurio tekstais lepinasi kaskart, radusi laisvą minutėlę. Daili dama ilsėjosi pasipuošusi ištaiginga skrybėle ir juoda klasikine suknele. Šalia sofos stovėjo tvarkingai surikiuotų aukštakulnių pora. Dar prieš prasidedant filmavimui moteris stebėjosi nežmonišku jų aukštumu, o mus stebino grakščia eisena.
- Ne vien daili išvaizda, bet ir tam tikros charakterio savybės būtinos elegantiškai moteriai. Gal galėtumėte jas įvardinti? – tyliai, vos ne šnabždėdama klausiu jos.
- Moteris visada turi jaustis laiminga, aplink susikurti tokią aplinką, kuri jai būtų maloni. Dar? Turėti vyrą tokį kaip maniškis.
- Jaučiatės visapusiškai laiminga?
- Taip, galiu tai drąsiai teigti.
- Tačiau bene kasdien privalote atrodyti tobulai...
- Netiesa. Aš labai mėgstu į kasą susirišti plaukus, įsisprausti į džinsus ir apsiauti „Conversus“... Esu normali, kaip ir visi. Tikrai nesu iš tų, kurios negali net į parduotuvę išeiti nepasidažę lūpų ar blakstienų. Puikiai jaučiuosi be grimo ir papuošalų. Per dažnai nesilankau grožio salonuose ir valandų valandas nerymau prie veidrodžio. Jeigu reikia pasigražinti – nesikreipiu į vizažistus, viską atlieku pati. Manau, kad moteris privalo mokėti prižiūrėti save.
- Tikriausiai jūsų išvaizdą lemia puikios emocijos...
- Žinoma. Dirbu be proto mylimą darbą, turiu nuostabią šeimą, sveikus, mylimus tėvus. Šie žmonės ir sukuria komforto zoną aplink mane.
- Atrodo, kad susikūrėte tobulą gyvenimą. Ar sunkus buvo kelias iki to? Kaip manote, ar gražioms moterims visa tai pasiekti lengviau.
- Nemanau, kad gražiam žmogui lengviau. Neabejotinai, simpatiškiems ne taip sunkiai sekasi „sueiti į kontaktą“. Tačiau aš visuomet buvau bendraujanti, veikli. Kažkada šokau, organizavau vakarėlius, renginius. Jau nuo darželio laikų imdavausi įvairiausios veiklos. Žmogus neprivalo būti gražus, užtenka sugebėjimo lengvai komunikuoti. Jis turi prisileisti kitus, neieškoti kituose blogų savybių. Kuo pozityviau žiūri į gyvenimą – tuo lengviau pasiekti komforto pojūtį..
- Ar nuo vaikystės džiaugiatės aplinkinių dėmesiu?
- Taip (šypsosi).
- Kaip reaguotumėte, jei staiga viskas pasikeistų?
- Gali būti ir taip. Tačiau esu įsitikinusi, kad mano šeima vis tiek mane palaikytų. Šie žmonės yra svarbiausi mano gyvenime. Jie suteikia man saugumo jausmą, o aš jiems atsidėkoju tuo pačiu.
- Rodos, gyvenate svajonių gyvenimą – dirbate mėgstamą darbą, esate mylima ir mylinti mama bei žmona, nesate priversta kasdien dėti daug pastangų tobulai išvaizdai... Ko palinkėtumėte moterims, kurios gyvena besistengdamos įtikti savo antrai pusei? Toms, kurios net vakarienę ruošia pasidailinusios vakariniu makiažu?
- Svarbiausia – įtikti sau pačiai. Nemylėdama savęs – negausi tokio paties atsako iš savo antrosios pusės. Šiek tiek egoizmo turėti privalu. Turi mėgautis tuo, kaip atrodai, kaip rengiesi, kaip jautiesi. Tuomet ir atsiranda ta maloni visuma aplinkui.
- Ar yra tekę dėl išvaizdos būti sukritikuotai mylimojo?
- Sukritikuotai, įžeistai – ne. Be abejo, jis visuomet išsako nuomonę dėl mano arba mūsų dukros Kristės įvaizdžio pasirinkimų. Jis žino, kas jam patinka, o mes, galima sakyti, kažkiek prisilaikome jo nuomonės. Tačiau mūsų šeimoje niekada nėra liepiama atrodyti taip ar anaip. Visuomet randame kompromisą. Žmonės, kurie ilgą laiką gyvena drauge – žino vieni kitų skonius ir nevalingai pamažu bando prie to prisitaikyti.
- Jūsų dukrai jau apie 20 metų, tikriausiai, ji jau spėjo atrasti savo stilių. Tačiau brendimo laikotarpiu paaugliai mėgsta eksperimentuoti išvaizda. Ar dažnai Kristei tekdavo patarti įvaizdžio klausimais?
- Esu kažką sakiusi, bet tikrai niekada neauklėjau. Puikiai suprantu, kad tai kartų klausimas. Ji turi savo teisę atrasti save. Aš galiu tik padėti jai, parodyti pavyzdį. Stengiuosi nesėdėti prie lango surūgusi, nebambėti ir nekritikuoti aplinkinių. To savo namuose Kristė niekada nematė.
- Namie esate pedantiška?
- Tik virtuvėje ir vonioje. Šiose namų zonose turi būti tvarkinga.
- Kodėl?
- Labai mėgstu gaminti. Turiu žinoti, kur sudėti visi padėkliukai ir įrankiai. Jei nerandu balzaminio acto – galiu ir užpykti.
- O ponas Vygintas palepina patiekalais?
- Ne. Jis, tikriausiai, įsivaizduoja, kad arbata kurią gauna, natūraliai būna ir ruda, ir su citrina, ir su cukrumi.
