Tiesa, atostogaujanti porelė prieš keletą dienų gerbėjams nuotaiką praskaidrino socialinėje erdvėje pasidalindami nuotrauka prie senosios Varėnos kaimo ženklo su prierašu „Jūs tai kaip norit, o mes važiuojam grybauti“.
- Ar mėgstate miške rinkti uogas, grybus? – pradedu pokalbį su laisvą minutę tv3.lt skaitytojams radusia Katažina.
- Pastaruoju metu tam visai nelieka laiko, tačiau tai – didžiulė mudviejų su vyru svajonė. Norime ištrūkti į gamtą, pasirinkti miško gėrybių.
- Tenka ruošti uogienės, marinatus?
- Na kaip... Uogienių aš nelabai mėgstu. Man skaniausios – šviežiai nuskintos uogos. Pas mamą nuvažiavę, paprastai, ruošiame daržoves žiemai, tačiau dabar dėl laiko stokos tuo dabar dažniau užsiima sesuo.
- Ar esate iš tų žmonų, kurios rytais skuba paruošti pusryčius ir būtinai lepina vyrą pietumis ir vakariene?
- Aš, kaip ir mano vyras, neproblematiška. Nesu iš tų moterų, kurios mėgsta ir moka skaniai gaminti. Tačiau man patinka rengti staigmenas... Paruošti kažką su meile, žinant, kad tai darau ne vien sau. Dėl savęs tikrai nesistengiu kaskart uoliai suktis virtuvėje. Štai mano vyras, kai nedirba, rytais mėgsta į lovą atnešti pusryčius. Nė vienas nesame kategoriški. Grįžus po koncerto, Deivydas tikrai neprašo manęs pulti ruošti užkandžių, į tokius dalykus žiūrime kur kas paprasčiau.
- Kokie pusryčiai jums patys skaniausi?
- Pastaruoju metu dažnai pusryčiams skanaujame avižų košę. Mano vyras moka pagaminti ypač skaniai... Kadangi saldžiai nemėgstu, košę gardina saulėje džiovintais pomidorais. Žinoma, naudoti patartina geros kokybės produktus, nes tik tuomet jaučiasi tikrasis skonis.
- Neseniai dalyvavote kolegės Liepos vestuvėse... Ar romantikos dozė nesukėlė nostalgijos?
- Vestuvių akimirkos skirtos tam, kad giliai širdį visam gyvenimui liktų gražūs prisiminimai. Be abejo, užplūdo nostalgija. Turbūt gražiausia šventės dalis – ceremonija bažnyčioje, tuomet net ašaros ėmė kauptis. Labai malonūs įspūdžiai.
- Jei tektų pakartoti savas vestuves – kažką keistumėte?
- Ne... Norkevičių vestuvės buvo tobulos, kaip ir mūsų, beje. Jie viską surengė savaip, mes – savaip. Svarbiausia, kad šventė būtų vykusi patiems, tai yra dviejų žmonių puota.
- Kaip mylimasis jus turėtų nustebinti, kad pelnytų dar didesnę dalį jūsų širdies?
- Dievinu staigmenas... Dar labiau dievinu pati jas rengti. Tačiau, man atrodo, kad didžiausia dovana yra vyro dėmesys. Kuomet jis tau negaili gražių žodžių, kuomet esi saugi ir mylima šalia jo – jautiesi nepakartojamai. Nebūtina kasdien man į lovą nešioti pusryčių ir reguliariai dovanoti gėlių. Maloniausia yra žinoti, kad vyras dėl manęs galėtų padaryti viską.
Be abejo, staigmenos pamalonina, priduoda gyvenimui spalvų. Nors mudviejų profesijos yra tokios, kad tų spalvų mums niekuomet nepristinga, tačiau net ir paprasčiausias raštelis ant stalo „aš tave myliu“ gali praskaidrinti santykius.
- Kokia staigmena jus paskutinį kartą nudžiugino Deivydas?
- Prieš keletą dienų pavargusi grįžau iš koncerto ir pravėrusi namų duris radau puokštę savo mėgstamiausių gėlių. Jis žinojo, kad tądien buvau labai pavargusi ir išties pasistengė mane nustebinti.
- Kokios gėlės yra jūsų mėgstamiausios?
- Labai gražūs, spalvoti, dideli, pavasariu kvepiantys gvazdikai. Tiesa pasakius, kad tai yra mano mėgstamiausios gėlės, supratau, kuomet kažkada jų man padovanojo Deivydas.
- Kaip manote, kokias didžiausias klaidas santykiuose daro poros?
- Bando pakeisti vieni kitus iš esmės. Pati anksčiau taip elgdavausi, kol supratau, kad tai yra didžiausia mano klaida. Reikia priimti žmogų tokį, koks jis yra. Būtina kalbėtis apie viską, nes, galop, kai viduje prisikaupia neišsakytų žodžių, galima ir sprogti. Jei jauti, kad žmogų myli ir nori leisti su juo dienas ir naktis, o brandesnių santykių, supratimo nėra – vėliau tą meilę pakeisti gali pagieža.
Mudviejų su Deivydu santykiai, turbūt, ir rėmėsi pasitikėjimu, pagarba. Aš be galo gerbiu savo vyrą, todėl niekuomet neleisiu nei sau, nei kitiems jo žeminti. Be to, stengiamės nekelti problemų ten, kur jų nėra.
- Ar sutinkate, kad kuo ilgiau tęsiasi poros santykiai, tuo rečiau tariamas žodis „myliu“?
- Na, nors susituokę mes tik metus, tačiau kartu esame ketverius. Dar ne tiek ir ilgai, bet galiu išduoti, kad su laiku „myliu“ ištariame vis dažniau.