Palyginti su mūsų motinų karta, šiuolaikinės moterys, sulaukusios 40-ies, jaučiasi 10 metų jaunesnės. Kai kurios ryžtasi gimdyti dar vieną vaikelį.
Tačiau akušerė-ginekologė Jolanta Sąlygienė, dirbanti su nevaisingomis poromis, džiaugiasi, kad vis dažniau į medikus kreipiasi jaunesnio amžiaus moterys, nes joms tikimybė pastoti yra kur kas didesnė.
Jolanta Sąlygienė
„Motinystės jausmas pabunda kiekvienai moteriai skirtingu laiku, ir po 40 metų susilauktas vaikelis gali būti „auksinis“, labai laukiamas, tačiau protingas žmogus visada pagalvos apie riziką ir pasvers visas aplinkybes“, - sakė akušerė-ginekologė.
Po 35 metų vaisingumas mažėja, pastoti būna sunkiau, o nuo 40 ar 42 metų, nusilpus kiaušidžių veiklai, ši galimybė beveik išnyksta. Tuomet galima rekomenduoti imti donorinę kitos moters kiaušialąstę. Vyresnio amžiaus moteriai persileidimo, vaisiaus pernešiojimo, kraujavimo ir kūdikio apsigimimo tikimybė taip pat yra didesnė.
„Manau, kad vyresnės moterys kitaip žiūri į nėštumą, pradeda rūpintis laiku atlikti genetinius, vaisiaus vandenų tyrimus, echoskopiją (18-20 nėštumo savaitėmis matyti visi vaisiaus organai). Nuodugniai išsityrus, didesnė tikimybė, kad gims sveikas kūdikis. Tačiau man malonu, kad vis dažniau į medikus kreipiasi 20-metės moterys, jeigu joms keletą metų po šeimos sukūrimo nepavyksta pastoti. Optimalu gimdyti iki 35-erių“, - sakė gydytoja.
J. Sąlygienės patirtis rodo, kad vyresnio amžiaus moterims sunkiau išnešioti vaiką ir pagimdyti, nes kai kurios serga lėtinėmis, endokrininėmis ligomis, padidėjęs kraujo spaudimas, sutrikusi inkstų veikla, jos turi širdies patologiją arba yra nutukusios. Imunitetas taip pat tokiu metu būna silpnesnis, o gimdymas yra didžiulė apkrova visam organizmui. Nėštumo metu paūmėja visos turimos ligos, todėl nėštumas gali baigtis persileidimu arba gali gimti mažesnio svorio, silpnesnis vaikas.
Klimakterinis laikotarpis prasideda nuo 45-erių ir trunka iki 55-erių metų, bet priešklimakterinis laikotarpis trunka 10-12 metų. Jeigu klimaksas vėluoja ir kiaušidės dar yra aktyvios, yra daug estrogenų, tai nėra gerai, nes galima įtarti onkologinę ligą.
Gydytoja sakė, kad brandžiausio amžiaus jos gimdžiusi pacientė buvo 46-erių, o kasmet jos priežiūroje pagimdo bent pora moterų, kurioms per 40. Buvo kazuistinis atvejis, kai brandaus amžiaus moteris į ginekologę kreipėsi dėl galimo auglio; paaiškėjo, kad ji jau 5-ą mėnesį nėščia.
„Iš tiesų nesu nei „už“, nei „prieš“ vėlyvą gimdymą, tikėtina, kad iš brandžios motinos vaikelis gauna daugiau gėrio, tačiau ir keltis prie jo, auginti nėra lengva. O su pastebėjimu, kad pagimdžiusi moteris atrodo jaunesnė, sutinku, juk ir susilaukusios anūkėlio besidžiaugiančios močiutės išgražėja“, - sakė pokalbininkė, nemananti, jog pirmiau moteriai reikia pasidaryti karjerą, ir gimdyti tuomet, kai organizmo rezervai yra išsekę.
Prigimtinė teisė
„Jeigu nenorime gimdyti, visada galime prisigalvoti baimių, kad save pateisintume“, - sakė gydytoja psichoterapeutė Jolanta Daiva Baliūnienė. Jos nuomone, nėštumas atjaunina, moteris tampa gražesnė, patrauklesnė, spinduliuoja kaip besilaukianti Mona Liza - paslaptinga, švytinti iš vidaus.
„Gimdyti yra mūsų prigimtinė teisė ir mes turime tai daryti. Neiškreipkime savo gyvenimo; jeigu sergame somatinėmis ligomis, esame nutukusios - o kas kaltas? Neteisingas gyvenimo būdas, įpročiai, svaigalai, cigaretės. Skandinavijos šalyse pirmą kartą moterys gimdo sulaukusios 38-45 metų, kai asmenybė subręsta. Tačiau manau, kad tai deformuotas požiūris ir pirmąjį vaiką turėtume gimdyti jaunos. Tik sveikinčiau tas, kurios, užauginusios vaikus, pastoja ir vėl, tik būtina išsitirti. Prisiminkime pasakas „Coliukė“, „Sieksnis, Sprindžio vaikas“, kuriose vyresnio amžiaus tėvų vaikams suteikiamos ypatingos, stebuklingos galios. Vaikai gimsta iš meilės, ir nesvarbu, koks motinos amžius“, - sakė pokalbininkė.
Vyresnio amžiaus moteriai persileidimo, vaisiaus pernešiojimo, kraujavimo ir kūdikio apsigimimo tikimybė yra didesnė.
Ivona ŽIEMYTĖ
