Tegul pis*** į š****, kreipiausi į juos, rašiau ne vieną detalų laišką ir niekas neatrašė, teko pačiam... Nepadės jokie egz.... reikia prisiversti pačiam. Jūs kasdien teisinatės sakydami sau apgaulingus žodžius, kad nereiktų daryti vieno ar kito dalyko. Pvz. pamiegosiu dar penkias minutėles... Arba: neisiu bėgioti, nes reikia dirbti... Išsiugdykite valią ir joks ... jūsų neapsės

dažnai tam pačiam žmogui reikalinga egzorcisto - psichologo pagalba.Jei egzorcistas dar ir psichologas, tai valio!Psichiniai ( nesukalbami) ligoniai gydomi psichiatrų.Tad reikalinga teisinga įžvalga.

daug kam iš rašančiųjų reikalinga psichologo, egzorcisto ar kitokia PSI pagalba.

puola tik tikinčius. Savi, kurie kalba, kad Dievas yra tik energija, tai velniui saviškiai ir tokių padarėlių nepuola, o net jiem ir padeda.Ar jums patiktų, kad jus vadintų tik energijomis?energija baigias, o ir jums kapec.

Egzorcistams geriau, kai velnių mažiau.Mes patys juos prisišaukiame.

Na jo, imkime kad ir tas pasts Jėzus Kristus, kad būtų vaizdingiau( na dėl vaizdingumo, geriausia, pateikti labai stiprius ir užtikrintus pavyzdžius).
Na imkime ar kas pagalvojo, na kad ir jis gali ir toliau sau sėkmingai gimti ir toliau sau sėkmingai, kartais, tiesiog aprastai gyventi.
Na ir imkime, jo šeima yra, galbūt, labai religinga, na ir būtent, tam pačiam Jėzui Kristui, na ir jį patį, verčia kelaiklūpsčiauti prieš save patį( na pavaizduojamus kryžiukus) ir dar moko jį, koks Jėzus Kristus teisingas o jis -, ne, kad jis turi dar be galo daug daug ir daug iš jo Jėzaus Kristaus pasimokyti.
SUPRASKITE, KAI JAU YRA SUSIDURIAMA SU SAVIMI, JAU TADA PRASIDEDA BEPROTYBĖ.
NES ENERGIJA, VISTIEK, JAUČIA, KAS SVEIKA, O KAS NE IR PERNELYG DIDELIS SUSIDŪRIMAS BŪTENT SU SAVIMI PAČIU/PAČIA YRA NESVEIKA, YPAČ, KAI TU PATS/PATI ESI DARGI TRAKTUOJAMAS KAIP GĖRIO ŠALTINIS( NA TĖVAI TAVE LAIKO STABUKU IR TAVO VERTYBES: BET TAVĘS VAIKO NEMATO( TU IR TAVE JŪJŲ STABUKE TU IR TAME JŪJŲ GYVENIME, KADA GIMEI, TAD TAVOJI ENERGIJA VISKĄ SUPRANTA, O TĖVUKŲ ENERGIJA NE VISKĄ SUPRANTA, NES JIE VIENAS KITĄ PAMILO ŠIEK TIEK KITOKIOMIS SĄLYGOMIS, O TU ATSIRADAI PO TO VIENAS PAMILIMO, NA JŲ LOGIKA TUO UŽSIBLOKUOJA IR TUO JIEMS BAIGIASI, - TU TIK PASKESNIS REIŠKINYS. TAI JIEMS. BET NEREJIJOS ATŽVILGIU BŪTENT TU JIEMS GALI IŠPULTI IR IMKIME KAIP TIK TAVO TĖVAI KAŽKOKIAS TAI VERTYBES LAIKO BE GALO DIDELIU IR DIDELIU IR DIDELIU STABUKU; NA TOLIAU TAI IR RUTULIOJASI KAS JIEMS PATINKA IMKIME TAI TIK TAVO KNYGA TAVO TAISYKLĖS O NE TU PATS( tu juk žinai kad nesi tas ką tu pats sukūrei. Labai gerai žinai, ir pats savo teisyklėmis net nesiruoši lansktytis, be to be galo juokinga kai kiti įsivaizduoja kad imkime tave priverčia lankstytis ir auklėti nors būtent tas dorybes imkim na tu pats ir paskelbei, nes galbūt labai būtina tai buvo ir sau( sau jau net nelaibai ir svarbu, nes ne uok dieve ta beprotybė...) ir juo labiau kitiems ir t.t. ) ( ANT KRYŽIUKO KABANTIS), BET TADA AUKLĖJA, KAD TU TURI BŪTI NORS PER NAGO JUODIMĄ, TOKS KAIP JIS. ( TIK TAIP IR BŪNA, TIK TAIP IR BUS...KAIŽKAIP LABAI STIPRIAS TENDENCIJAS ANT SAVĘS BEPROTYBĖS PAJUTAU IR JAU SUPRATAU KO NEĮMANOMA IŠVEGTI)...
TAI VA...VISKĄ IŠSPRENDŽIA TIK ROJUS TIK ROJUS GALI PARODYTI, VA, DEJA, TAS PATS IR TAS JŪSŲ SŪNUS VISSDĖLTO TAS PATS IR BUVO, DEJA, PADARĖTE KLAIDĄ, PASTOVIAI JĮ Į BEPROTYBĘ MURDĖTE...
NEŽINAU AR SUGEBATE TAI JAUSTI, APIE KĄ KALBU, NA BET VISKAS ĮMANOMA TURBŪT, NA BENT JUOKAIS ĮSIVAIZDUOJATE IR TAI YRA BE GALO GERAI. BE GALO GERIAI, NORS JUOKAIS NORS BE GALO DIDELIU JUOKU ĮSIVAIZDUOTI, TAI REIKŠTŲ KAD UŽKIBOTE IR BANDOTE IR NET SUGEBATE PAGAUTI ESMĘ...

Na būtent tai ir norėjau pasakyti. Kame tas beprotybės reiškinys. Energija žino energijos niekad neapgausi kas yra kas ir kokios vertybės iš tiesų kieno yra. Imkime tų vertybių tėvai laikosi, bet tos sukurtosios vertybės gali būtent būtent to vaiko ir jis kažkodėl tai būtent ir gimsta pas tuos kurie jojo vertybių laikosi. Bet beprotybė tame kad tėvai ims versti mokyti tą savo vaiką tų vertybių bet jis savo karma jis pats buvo sukūręs tas vertybes, tas vaikas( na prisiminkime karmas, nesipudrinę ten ir nekasimėdami daugiau, tiesiog trumpai bendriniu žodžiu). Bet tėvai tai traktuos visai kitaip ir aiškins kad, -” nors per nago juodimą turi suprasti”. Energija viską supras, vaiko energija supras ir net atkas tą beprotybės reiškinį. Tai jo pačio taisyklės buvo jis pats sukūrė, o tėvai visad tik laikėsi. Bet tėvai niekad to nežinojo ir kol gyvena nežinos ir beprasmiškai auklės vaiką, kuris tas vertybes ir sukūrė. Kai yra susiduriama su beprotybe…na tai nėra auklėjimas ir visai net neįmanomas tas žodis, nes tos vertybės būtent jo ir buvo sukurtos. Deja, supratau, gyvenime neįmanoma išvegti ir beprotybės reiškini,ų viskas pinasi siejasi ir persipina ir būna visko. Būna net to kad pats su savimi susitinki. Bet tėvai iš kitos operos jie tik žino ir tik prisimena būtent kada vienas kitą pamilo, o tu jūjų atžvilgiu es,i tik paskesnis reiškinys. Juk karmos yra. Ir tas vertybes gali sukurti ir jos tikrai gali būti sukurtos iš ankščiau. Kai yra tiktais laikomasi vertybių, tai nesunku ( na jei past nesukūrei vertybių nesunku jūjų laikytis, tada visai normalu, kai kiti ar tėvai ir verčia laikytis vertybių, tokiu atveju abai normaluir viskas nesunku( nesunku, nes ir nesukūrei, tik laikaisi, ką kiti sako…). Na imkime, kad ir rašytojas imkime rašytojas parašo savo knygą, na o paskui prie rašytojo ima kabinėtis, - “va matai kaip jis gerai parašė, o tu ar bent per nago juodimą taip galėtumei? Ar iš vis turi kokį supratimą? “Bet kalbėtūsi su būtent tuo pačiu rašytoju ir būtent tą rašytoją auklėtų kuris ir parašė. Supratau, kad gyvenimiškos karmos ir beprotybės tikrai yra neišvengiamos ir tikrai tai vyksta. Na ką padarysi. Reikia lavėti ir , net nežinau, nudurnėti….Cha cha cha cha

Rašyk komentarą

Na visai man patiko šianank sapnuoto sapno reiškinys, kad mergina ir vaikinukas kad bėga, bėga lekia vienas į kitą. Na ir gerai.
Tuoj pradėsiu aiškinti apie energijas. Tuoj pradėsiu... Kažkokia tai paizė... Cha cha...
Ai, tiesiog, kol neturiu energijos na ir priimu tai už tai kaip na jei neturiu vadinasi ir lemta kolkas man būti šiek tiek durna ir nervuojančia, tiesiog lemta.
O tėvui, turbūt lemta bus paskui bendrauti būtent su tokiais žmonėmis kurie rašo programas kitiems žmonėms( danguje sėdintys ar žemėje sėdintys, gal tokių, kas ten žino gali būti ir pragare...), na ir dėl to, kad tėtušis iškart tuos žmones suprastų, tai va, šiai karmai, jam esu pakišta aš, na ir jis, tipo, viską supras paskui, kai jam reikės suprasti, kai bus danguje ko pridirbo, kaip jam visdėlto reikėjo elgtis ir kaip nereikėjo, deja, labai skaudžiai teks viską suprasti, ir tiesiog spėju, kad jo lemtis paskui bus, tiesiog bendrauti, su tais kurie patys pirmi pasiima energijas ir paskui žmogiškąją forma perteikia tas energijas žmonėms ir t.t ir pan( na jo tokia lemtis, na jei jis tokios lemties neturėtų tai ir nebūtų buvęs pakištas man, jei pakištas vadinasi ir turi būtent tokią konkrečią lemtį). Greičiausiai, būtent taip ir bus, na to dėl jis iškarto ir yra ruošiamas, bendravimui būtent su tokais.
Na aš tai irgi, nam tai kažkaip tai visiškas absurdas užsiimti būtent tuo pačiai, ką būtent, pati ir prirašiau. Na tai kaip dovana. Imkime yra kalėdų senelis ir jis visiems kažką tai išdalija, dovanoja. Nu gi jis nenori būti priverstas, imti pats savo dovanos. Nes galima išprotėti, jau nėra kur daugiau, aš pati darau, o paskui man dar prikaišioja,. Na ir taip jau esu kaip baigtame rate. Aš nenoriu, dar vaidinti, kad dar pati save ir laikau, aš laikausi visai už kažko kitka. Tikrai aš turiu kur laikytis, o kitiems irgi kitokia forma, na žmogiškają galiu šį bei tą duoti.
Bet koks beprotnamis, kai man pačiai, net, man pačios per daug pasidaro. Šeimoje jie ir supratnta, tą gyvenimą paprastai, o kas imkime tiems kuriems programas rašo, tai jiems gali būti nė nemotais, tiesiog laikytis taisyklių ir viskas. Nu kažkokia tai nesąmonė, lyg sau pati būčiau pasirašiusi nuosprendį. Imkime, duodi visiems kas jiems tinka, bet tai nereiškia, kad jei visiems tai tinka ir kad aš suprantu, kad jiems tinka, tai visai nereiškia kad iš vis tai dar gali tikti man. Nu beprotnamis. Mane laiko, visai kiti dalykai. Visai kiti. Aš irgi esu iš grandininės reakcijos ir mane tikrai laiko visai kiti dalykai ir visai kiti tarpiniai reiškiniai. Vienu žodžiu, baisiai užkankino. Užkankino. Tas gyvenimas toks įdomus.
Na bet tų visokių reiškinių būna dar ir tokių kurių visai reiškiniais net nepavadintumei. Iki tam tikro lygio būna juokinga. Bet kai kurie dalykai yra absurdiški. Ir jei su savimi pačia per dažnai tenka susitikti tai ir yra pragaras. Tipo, mane moko tai, kad tipo kažkada kažką padariau ir suveikiau programą, nes visi norėjo. O paskui aš pati save turiu ėsti. Nu nesąmonių nesąmonė. Aš maitinuosi kitais dalykais...
///////////////////////////////////////////////////////////////////////////
O įdimu kaip tam Kristui( tipo, dar ryškesnį ir vaizdingesnį galimą absurdo pavyzdį noriu parodyti), imkime jis vėl gimsta, na ir tėvai verčia jį keliaklūpsčiauti pačiam sau. Patikėkite tai beprotybė... Tokiu atveju, žūt būt, tėvams reikia išaiškinti, - bet tai neįmanoma...Paskui visi reikalai sprendžiami danguje na ir išaiškinama ta tiesa. Tai tiesiog elgesio kelias. Žmogus tada išmoksta tam tikro elgesio. Na ir tai irgi reiškia, kad jo laukia būtent tam tikri draugai ir būtent tam tikras ratas... na jie kankintojai, kankintojai, bet jie su garantiniu ratu. Viskas suplanuota( na iš akies traukiu na ir suprantu...).

Visiškas pliušinis meškiukas. Nežinau, ar ilgai tversiu būdama, tokia negyva ir pliušinė( na tokią padarė, nes tipo, va tokia pliušinė, tai jau tinkama, o kas buvo gyva, - manyje, tai su tuo, tipo, reikėjo labai rimtai jiems susidoroti...).
Yra dėl ko tikėti tuo dievu. Begali ra. Na tiesiog visos žvaigždutės manyje susiveda į absoliutų supratimą. Neįmanoma to supratimo išaiškinti, va kame reikalas. galima klausytis manęs, bet to supratimo apubūtinti ir išaiškinti yra tiesiog neįmanoma. Kaip tas supratimas kvepia, kaip tas supratimas atrodo ir t.t.
Tiesiog dar dėl ko apmaudu. Va sėdi prieš maneJišdidus nes jis tikras. Tikras žmogus. O va aš tik pliušinė!

Va tas ir yra "įdomiausia", kad atsikrato žmogumi ir tuo didžiuojasi...Na gal esu keista, gal tiesiog pajėgi gyventi tik medidacinėje būsenoje. Bet tikrai būčiau gyvenusi. O dabar, atsikratė mat visuo tuo nuleido mane tipo ant žemės na ir aš jaučiuosi visiška iškamša. Visiška visiška nelemta iškamšėlių iškamsa Net pliušinis meškiukas oresnis už mane. Aš tai jau tikrai iškamša.
Na ir kuo čia didžiuotis? Kas čia per pasiekimas, toks be galo aktualus buvo nuleisti, mane ant žemės? Kas čia per pasiekimas?
Galų gale, kiti vistiek, nematė ,kad esu tik medidacinėje būsenoje, kiti, negalėjo to matyti, tad būčiau galėjusi gyventi. Būčiau buvusi traktuojama kaip absoliučiai lygiai tokia pati kaip visi, net nesvarbu kad galbūt net esu( buvau ) visai nelygiai. Čia daug nuo matymo priklauso, jei prisiderini tai ir gerai. Bet va tėvai matė, - "Visa tai", kuo reikia, žūt būt, atsikratyti ir nuleisti ant žemės. Oi oi oi oi kokia galinga ir didelė pergalė Iškamšą iš manęs padarė! Ot žemė! Ot pergalė!
Na šiaip vikas yra be galo baisu ir kanadangi matau logikos ribas ir net neapsakomai dideles ribas ir net neapsakomai didelius logikos trūkumus tikrai tikiu dievu. Man tai kaip be galo stiprus pagrindas tikėti dievu. Nes, absoliučiai žinau kad protas ir logika yra. Jie tikrai yra. na ir jei, imkime čia, kažko tai nėra, tai visa tai tikrai yra dieviškojejo sistemoje, na absoliučiai tai yra. galų gale ir patys žmonės irgi kurie turivisokiausių kūrybinių sugebėjimų ir šį bei tą iš dieviškosios sistemos toesiog pas juos pastoviai užlūžta logika. na galvojau kad taip turi būti su ta logika. Gi vardan meilės yra ir lūžtanti logika,...bet....bet kai ta logika lūžta ir pas tėvus, na tai....man jau visai nesuprantama...jie lyg ir turėtų suprasti žaidimo taisykles ir tas taisykles kaip jos vyksta. na jie jau lyg ir turėtų suprasti. na yra tokie atvejai, švelniai tariant kurie be galo stebina....Be galo be galo stebina. Na ir kolkas norisi būti praradusia protą, na ta prasme atmintį, nes nesinori susidurti su galimu siaubu. Na sugalimu supratumu, to viso siaubo reiškinių. Tiesiog nesinori. Tik tam tikruose vandenyse, kai būsiu saugi, galėsiu visa tai apmastyti. Bet kai kurie faktai tikai kelią ir siaubą na ir viską kas papiškina ir išaiškina pasaulį ir matosi visi brėžinai deja viskas kaip yra. Jei būtų buvę kitaip būčiau atitinkamai ir supratusi kitaipO gal mano pačios supratimas per stiprus todėl mane pači prie to ir atvedė? gal reikia suprasti su mažesne jėga ar dar kažkaip tai na su mažesniais reiškiniais. Na bet kaip užkniso negaliu. Negliu daugiau nes ima baisiai knisti. Vis deinkis derinkis ir derinkis kaip kokia beprotė sistemiškai. Tipo iki kokio lygio prosoderinau.
Nereikėjo jiems susidoroti su, - "visuo tuo" ir būtų buvę absoliučiai viskas gerai su manimi. Dabar susidorojo, savimi didžiuojasi o aš tik iškamša tipo, kuri dar sistemiškai kažką krapstinėja ir tipo sistemiškai nuolat ir vis bando derintis. Nuola ir vis derintis derintis derintis, nesuprantamos to priežastys kažkokia beprotystė ir visiškas nereikėjimas bet vistiek net ant to visiško neeikėjimo, tipo derinamasi, tipo be galo šani ir gera iškamša. Pliušinis meškiukas dabar gali man šyptelėti kad jis yra žmogus. O aš galiu susigėsti, kad esu dar pliušiniškėsnė ir už tą pliušinį meškiuką...Susidorojo jie mat....