Jau šį savaitgalį Anykšciuose prasidės festivalis „Velnio akmuo“. Intensyvus veiksmas Dainuvos slėnyje užvirs ketvirtadienį, o stiprią renginio pradžią garantuos triguba ekstremalumo, bliuzo ir avangardo porcija iš Skandinavijos – „Arch Enemy“, „Shining“ ir „Blues Pills“. Ankstyvo savaitgalio karštį padės pajusti ir įvairiose festivalio teritorijos vietose išdėstytas netradicinių pramogų minų laukas.
Rinktinių „Velnio akmens“ atlikėjų frontą šiemet sudaro 35 kolektyvai iš įvairių pasaulio šalių. Jau tradiciškai festivalio braižas remiasi į roko ir metalo muzikos scenas, tačiau būtent kitų žanrų – bliuzo, postroko, hardcore, džiazo – priemaišos, psichodelika, duslus garažo skambesys, nostalgiškas septintojo dešimtmečio vintažas ir tarp genialumo bei beprotybės balansuojantys postmodernistiniai eksperimentai suteikia šiemečiam „Velnio akmeniui“ išskirtinį prieskonį. Idealią pusiausvyrą tarp ekstremalaus bei sunkiasvorio džeržgesio ir nurauto rokenrolo šiemet garantuoja trys festivalio scenos. Dvejose iš jų – Vakarų ir Rytų – koncentruosis pagrindinis festivalio muzikinis veiksmas.
Būtent šiose erdvėse pasirodys ekstremaliųjų žanrų klasikai švedai „In Solitude“, amerikiečiai „Inquisition“ ir „Havok“, japonų doom metal legendos „Church Of Misery“. Atmosferiška ramybe ir dramatiškomis kulminacijomis festivalio dvasią praskaidrins postroko trejetas „Pg.Lost“, „Show Me A Dinosaur“ ir „Tesa“, į sunkiasvorio doom metal gelmes panardins rituališkiems performansams prilygstančiais pasirodymais garsėjantys lenkai „Obscure Sphinx“, septintojo dešimtmečio psichodelika hipnotizuos švedai „Blues Pills“, industrinę paniką skleis norvegai „Shining“, o atsinaujinę „Arch Enemy“ priblokš naujuoju savo koziriu – stipriabalse ir seksualia mėlynplauke Alissa White-Gluz.
Kryptingos kūrėjų, padėsiančių įprasminti šeštojo „Velnio akmens“ dvasią, paieškos festivalio organizatoriams leido sukirsti rankomis ir su solidžiausiais industrijos profesionalais, ir su Lietuvoje mažiau girdėtais muzikos pasaulio atradimais. Vienintelis roko ir metalo scenas jungiantis festivalis Baltijos šalyse visų pirma orientuojasi į turinio kokybę, todėl vienodos pagarbos „Velnio akmenyje“ sulaukia ir šiandienos aktualijos, ir ateities perspektyvos. Dėl nestandartinio požiūrio festivalis, be kita ko, leidžia susipažinti su dar nespėjusių išpopuliarėti ar masinio pripažinimo tiesiog nesiekiančių nišinių menininkų kūryba.
„Pradėję nuo 18 grupių ir vienos scenos, vieno baro, tinklinio ir rokotekos, šeštąjį „Velnio akmenį“ pasitinkame su trimis scenomis, grupių skaičius perlipo tris dešimtis, o visiems atvykusiems galime pasiūlyti bent keliolika kūrybingų pramogų. Kinas, futbolas, tinklinis, „Rocktheque“, „Mc Growl“, būgnų kovos, protmūšis „VA Galvūzai“, specialus „4-osios scenos“ vakarėlis... Be to, šiemet skyrėme kaip niekada daug dėmesio šviesoms ir garso kokybei, – pasakoja renginio koordinatorė Dainora Spiglytė. – Siekiame, kad „Velnio akmuo“ taptų nepamirštama trijų dienų patirtimi ir muzikinio turinio gurmanams, ir tiesiog ieškantiems kokybiško tūso.“
Nevaržoma laisvė ir rokenrolas jau seniai tapo „Velnio akmens“ vizitine kortele. Intensyvus trijų parų vakarėlis Šventosios upės pakrantėje išaugo į ne mažiau energingą, tačiau tarptautinių festivalių standartus atitinkantį muzikos ir meno reiškinį ieškantiems ir galingo ekstremalumo užtaiso, ir naujų nestandartinių potyrių.
