Naujausiame Ryano Murphy'io filme „Apkalta: Amerikos kriminalinė istorija“ (angl. „Impeachment: American Crime Story“) pasakojama apie Billo Clintono (78 m.) romaną su tuometine stažuotoja Monica Lewinsky (51 m.) ir didelius šios istorijos politinius padarinius.
Filmas rodomas nuo rugsėjo 18 d. „Disney+“ kanalu, o jo anonsą galite pažiūrėti čia:
Kiek istorijos dramoje?
Nepaisant to, kad šie įvykiai buvo gerai užfiksuoti, jų dramatizavimas suteikia siurrealistinį žvilgsnį iš personažų perspektyvos, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Filmo istorijos esmę sudaro manipuliavimas dviem pagrindinėmis figūromis: M. Lewinsky, kuri klaidingai pasitikėjo Linda Tripp, ir Paula Jones, kuri buvo spaudžiama atsisakyti šešiaženklio susitarimo tų, kurių interesai ir motyvai nebūtinai sutampa su jos interesais ir motyvais.
Filmo vykdomoji prodiuserė yra pati M. Lewinsky, gal todėl nacionalinė krizė, dėl kurios pirmą kartą per daugiau nei šimtmetį vyko JAV prezidento apkalta, parodoma įvykių centre atsidūrusių moterų – M. Lewinsky, Lindos Tripp ir Paulos Jones – akimis.
Visos trys jos pateko į visuomenės akiratį tuo metu, kai vyravo aštrūs partijų nesutarimai, keitėsi seksualinė politika ir žiniasklaidos aplinka.
Atskirti faktus nuo fikcijos
1998 m. gruodžio 19 d. B. Clintonas tapo antruoju JAV istorijoje prezidentu, kuriam buvo pareikšta apkalta.
Kaltinimai – melavimu po priesaika ir trukdymu vykdyti teisingumą – buvo susiję su jo romanu su buvusia Baltųjų rūmų stažuotoja M. Lewinsky.
B. Clintonas, duodamas priesaiką, neigė jų santykių detales, o 25-erių M. Lewinsky, kaip ji pati vėliau sakė, tapo „interneto gėdinimo paciente... apšaukiama paleistuve ir šliundra“.
Tai naujausias iš pastaruoju metu po „#MeToo“ pasirodžiusių projektų, kuriuose iš naujo nagrinėjamos moterų, kurios buvo apšmeižtos žiniasklaidoje arba, ypač M. Lewinsky atveju, kurios užstojo galingus vyrus, kurie toliau plaukė viešuoju gyvenimu, istorijos.
Billo ir Monicos santykiai
1995 m. M. Lewinsky, dirbusi personalo vadovui Leonui Panettai (86 m.), pirmą kartą susidūrė su prezidentu.
Filmo antrajame epizode ji pasakoja Klivui Ouenui apie savo „didžiulį įsimylėjimą“ į B. Clintoną – beveik taip pat, kaip viskas vyko realiame gyvenime.
Taip pat yra žinoma, kad M. Lewinsky iš viso B. Clintonui įteikė apie 30 dovanų.
Ataskaitoje, kurią parengė nepriklausomas patarėjas Kennethas Starras, yra daug detalių apie dovanas, kurias vienas kitam dovanojo Lewinsky ir Clintonas.
Filme fodomas keistas žaislinis varliukas, kurį Lewinsky padovanojo prezidentui, yra tikras. Walto Whitmano poezijos knygos „Žolės lapai“ – taip pat tikra.
„Whitewater“ skandalas
Pirmajame epizode „Whitewater“ skandalas vis kartojasi, nesvarbu, ar jį tyliai mini darbuotojai, ar jis užrašytas ant svarbių bylų dėžių, ar džiugiai cituojamas dešiniųjų apžvalgininkų.
Šis skandalas tapo naudinga medžiaga šmeižikams ir nuolatinių sąmokslo teorijų šaltiniu.
Pirmajame filmo epizode pasirodo „Whitewater“ patarėjo pavaduotojas Vincas Fosteris, nagrinėjęs kai kurias su „Whitewater“ susijusias mokesčių deklaracijas.
V. Fosteris mirė 1993 m. nusižudydamas, tačiau tai niekada nesustabdė dešiniųjų, teigiančių, kad jis buvo nužudytas.
Hillary ir Vincas
Filme taip pat užsimenama apie gandus apie Hillary Clinton ir Vinco Fosterio, kurie kartu dirbo teisininkais „Little Rock'e“, romaną.
Tai užuomina į kai kurias pašėlusias spekuliacijas, kurios pasirodė spaudoje netrukus po V. Fosterio mirties.
Ir nors viena scena su svarbiais dokumentais, kuriuos išnešioja būrys pareigūnų, gali atrodyti kaip kūrybinė spekuliacija, iš tikrųjų dokumentų greitas išnešimas buvo tam tikrų ginčų šaltinis realiame gyvenime – buvo teigiama, kad Hillary padėjėja Maggie Williams paėmė dokumentus iš V. Fosterio kabineto.
Lindos Tripp juostos
Linda Tripp, kurią vaidina Sarah Paulson, vilkinti protezus ir storą kostiumą, yra serialo antiherojė, o jos išdavystė padėjo išjudinti apkaltą.
Kai Lindos komentarai buvo paskelbti, B. Clintono advokatas pareiškė, kad L. Tripp „negalima tikėti“.
Tai turėjo įskaudinti Lindą ir galėjo nulemti jos sprendimą įrašyti, o vėliau pateikti apkaltai, pokalbius su M. Lewinsky, kuriuose ji dalijosi intymiomis savo santykių su prezidentu detalėmis.
Šį sprendimą paskatino ir Tripp literatūros agentė Lucianne Goldberg (1935-2022), įžvelgusi potencialų bestselerį viso šio skandalo metu.
Paulos Jones ieškinys
Galbūt šis kortų namelis nebūtų taip įspūdingai sugriuvęs, jei ne Paula Jones, 1994 m. pateikusi ieškinį prieš B. Clintoną dėl seksualinio priekabiavimo.
Filme P. Jones, kurią vaidina Annaleigh Ashford, paviešino savo istoriją tik po to, kai „American Spectator“ straipsnyje buvo paminėta jos pavardė. O kai ji bandė pasidalyti savo istorija su žiniasklaida kasmetiniame konservatorių susirinkime, spaudos konferencija buvo tokia pat chaotiška ir mizoginiška, kaip ir ta, kurią matome ekrane.
Operacija „Išleistuvių naktis“
Pirmosiose filmo scenose matome, kaip FTB nusitaikė į M. Lewinsky, kai L. Tripp pakvietė ją susitikti prekybos centre.
Operacija „Išleistuvių naktis“ iš tiesų buvo surengta prekybos centro maisto skyriuje.
Agentai nusivežė M. Lewinsky į gretimą viešbutį „Ritz-Carlton“, grasindami jai 27 metais kalėjimo už tai, kad ji melavo savo pareiškime, tikėdamiesi, kad jai pavyks priversti Clintoną prisipažinti apie jų romaną kitame įrašytame telefoniniame pokalbyje (taip jie gaus įrodymų dėl melagingų parodymų davimo, o tai yra pagrindas apkaltai).
Ir kai istorija atrodo pernelyg hiperbolizuota, kad būtų tikra, atsiranda noras „tikėti tuo, ką matau“, jog vienintelis tikras būdas patikėti tariamai neįtikėtina melodrama yra stebėti ją savo akimis ir pajusti, kaip skepticizmas virsta supratimu.
Tada istorija, kuri kadaise atrodė nesuvokiama, virsta kažkuo daugiasluoksniu ir atpažįstamai tikru.
