Grupė, išradingai mezganti ryšį su lietuvišku žodžiu, vasario 16 – ąją paminės koncertuodami lietuviams Hamburge, o kitą savaitę pasirodymą surengs Londone. Kaip sako patys atlikėjai, atitolimas gali padėti pajusti tėvynės reikšmę.
„Kartais nuo jos reikia atsitraukti, kad suprastum, kokia ji tau svarbi. Kartais, gal net verta nustoti mylėti, kad pamiltum iš naujo“, – apie santykį su tėvyne kalba neretai lietuvių poetų žodžiais prabylantis „Liūdnų slibinų“ narys Vaidas Kublinskas.
„Liūdni slibinai“ sutinka, kad kartais galima ir nežinoti, ką jauti tėvynei, svarbiausia, kad jaustum. Mintį pratęsia scenos liūdėtojų šmaikštumo neišduodančios dainos žodžiai: „nežinau, bet žino kelias, negirdžiu, bet girdi miškas, nematau, bet mato laukas – tavo mintį, tavo žodį, tavo sielą“.
Trumpam palikę Lietuvą, „Liūdni slibinai“ su lietuviais Vokietijoje ir Didžiojoje Britanijoje kalbėsis Maironio, K. Donelaičio, A. Baranausko, K. Binkio ir kitų poetų žodžiais, naujai suskambančiais teatrališkų atlikėjų lūpose.
Sugrįžusi į gimtąją šalį grupė vasario 28 dieną surengs pasirodymą Vilniuje, kovo 1 dieną Kaune, o kovo 2 dieną lips į T.Ė.T.Ė apdovanojimų sceną. Dvasios konservantų raginantys atsisakyti „Liūdni slibnai“ taip pat pakvies į turo „Pavasaris be jokių Ė“ koncertus Palangoje, Šiauliuose, Alytuje, Tauragėje, Kaune, Klaipėdoje, Vilniuje ir Panevėžyje.
„Liūdnų slibinų“ dainą „Nežinau“ (žodžiai Justino Marcinkevičiaus, muzika „Liūdnų slibinų“), galite klausyti ČIA.
