Iniciatyva skatina įsijausti į vėžiu sergančių vaikų šeimų vietą, o jos metu surinkti pinigai bus skirti „Šeimos namų“ Santariškėse statyboms.
Naujienų portalui tv3.lt A. Valinskas pasakojo, kad vos gavus skambutį su kvietimu prisijungti, jam nė karto nekilo abejonė.
„Tiesą sakant, nelabai turėjau priežasčių nedalyvauti – savo laiku man yra tekę išgyventi tą patį, todėl aš puikiai suprantu tuos tėčius, mamas bei šeimas, kurios turi sergančius namiškius, o ypatingai – mažus vaikus. Atsisakyti prie to prisijungti būtų nelabai nuoširdu prieš save“, – sakė jis.
A. Valinskas atskleidė negirdėtą faktą, jog jo vaikystė prabėgo kitaip, nei daugumos bendraamžių. Kaip sako pats Arūnas, 8 klases jis baigė ne mokykloje, o ligoninėje – jo vaikystė prabėgo būtent ten.
Dėl šios priežasties šeimą žinomas vyras matė kur kas rečiau, nei būtų norėjęs: „Kadangi tai buvo gerokai seniau – prieš daugiau nei 40 metų – ir tais laikais tiek automobiliai, tiek keliai buvo visai kitokie, aš su savo šeima geriausiu atveju matydavausi 2 kartus per mėnesį – kas dvi savaites. Mano vaikystė prabėgo mano likimų draugų ir gydytojų apsuptyje.“
A. Valinskas prisiminė, kad tuo metu situacijos pakeisti įmanoma nebuvo, todėl viskas, ką buvo galima padaryti, tai tik susitaikyti.
„Vaikas adaptuojasi prie tokių sąlygų, kokios jos yra, ir negalvoja, kad gali būt kitaip. Kai užaugi ir augini savo vaikus, tu supranti, ką tu gali jiems duoti, bet pats vaikas tiesiog susikūria savąjį pasaulį ir jame gyvena – vaikai apskritai greičiau prisitaiko. Tik užaugęs supranti, kad kažko netekai. Bet tu turėjai vienintelę vaikystę ir ji buvo tavo, tiesiog kadangi tai buvo neišvengiama, tu nė neįsivaizdavai, kad galėtų būti kitaip“, – dabar pasakojo žinomas vyras.
Tiesa, nors su panašaus likimo draugais ligoninėje A. Valinskas praleido nemažai laiko, su daugeliu jų ryšių palaikyti nebeišeitų. „Kad ir kaip skaudu pasakyti, tačiau labai mažai iš tų žmonių po šiai dienai yra likusių. Kartais, važiuodami link Šiaurės Lietuvos, kartais užvažiuojame į tą mano vaikystės ligoninę Nemenčinėje, kad prasieitume vaikystės vietomis“, – sakė jis.
Paklaustas, kodėl, jo manymu, svarbu prisijungti prie minėtos „Vienos kėdės istorijos“ iniciatyvos, A. Valinskas sakė, jog dažnas iš mūsų esame linkęs nekreipti dėmesio į kitų žmonių bėdas.
„Mes visi, anksčiau ar vėliau, taip pat turėsime tų problemų, kurias tos šeimos jau turi. Ir jeigu mes įsivaizduojame, kad visą gyvenimą būsime sveiki ir gyvensime amžinai, tai tos iliuzijos yra labai karčios. Kai reikia kažkam padėti, neretas žmogus sako, kad tai jo neliečia. Bet kai jį patį ištinka bėda, jis kreipiasi į visą pasaulį ir jį kaltina, kad jam niekas nepadeda. Tačiau kaip gali padėti tau, jei tu pats niekam nieko nedavei? Kuo daugiau duosi kitiems, tuo daugiau laimingas būsi pats“, – svarstė TV laidų prodiuseris.
Dėl šios priežasties, anot A. Valinsko, prisijungimas prie tokios akcijos, skatintų bendrą visuomenės pokytį.
„Visa šalis, visa aplinka, visa visuomenė turi šiek tiek pasikeisti, nes dabar didžioji dalis žmonių yra su minuso ženklu – jie į viską žiūri daugiau neigiamai, priekaištaudami. Aš sakau, kad žmonės negalvoja, ką padaryti, kad būtų geriau, o ieško, kas kaltas, kad yra blogai. Šioje vietoje reikėtų didesnio pozityvo, o tokios akcijos ir renginiai iš tiesų yra labiau vienijančios visuomenę. Deja, daugiau yra skaldančių“, – sakė žinomas vyras.
Kankino inkstų ligos
Laidoje „Visi mes žmonės“ A. Valinskas pasakoja, kad pirmą kartą ligoninėje atsidūrė dar trečioje klasėje. Tuomet pamokas vesdavo ligoninėje besilankantys mokytojai.
Nors iš pradžių kankino problemos su kaulais, tačiau didžiąją dalį vaikystės jis praleido nefrologiniame skyriuje, su nelaimės broliais ir seserimis.
„Aš visų pirma turėjau problemų su kaulais, kol kas niekas nežino, kaip ten viskas tiksliai nutiko: ar dėl to, kad iškritau iš medžio ir susimušiau koją, ar dėl to, kad žaidėm ledo ritulį ir su rituliu gavau į kelį. Turėjau labai rimtų problemų su kaulais ir kadangi juos gydė labai stipriais vaistais, tiesiog atsisakė inkstai. Tada pasimiršo kaulai ir atsirado problemos su inkstais ir aš didžiąją dalį savo vaikystės praleidau ligoninėse“ – išgyvenimais tada dalijosi žinomas televizijos laidų vedėjas.
