„Vienintelis žmogus, į kurį lygiavausi buvo mano mama. Ji mane augino ir mokino, kaip reikia gyventi, kokios yra gyvenimo vertybės. Suprantu, kad šeima yra pamatas, nuo kurio viskas prasideda, o svajonės ir kūryba yra sienos ir stogas, - sakė Kuzne. - Štai tokiu gyvenimo modeliu visada vadovaujuosi“.
- Tavo tikslas – būti geriausiu?
- Turiu daug svajonių ir tikslų. Tikiu, kad tikslus pasieksiu, o svajones įgyvendinsiu ir atsidėkosiu savo mamai, kad galiu būti geriausias. Būtent ji man visada taip sakė. Labai myliu savo mama, kuri mane užaugino. Visuomet svajojau tapti ne tik atlikėju, bet ir kūrėju. Labai smagu kažką sukurti ir pasidalinti.
- Ar pameni pirmą savo dainą?
- Juk tai - pirmoji mano daina, negaliu jos neprisiminti. Ji buvo apie gyvenimą, kokį gyvenau tuomet, apie tai, kas tuo metu sukosi aplink mane. Joje aprašiau liūdnas akimirkas. Tai buvo sunkus ir nelengvas, pilnas išgyvenimų metas... Nors buvau vos šešiolikos. Tekstas gimė prisiminus visas situacijas ir akimirkas, jis tiesiog liejosi ant lapo, rašiau nesustodamas, norėdamas perteikti visus savo jausmus.
- Kodėl repas? Kaip ši subkultūra atsirado tavo gyvenime?
- Mane žavi viskas, kas susiję su hip hopu ir jos kultūra. Klausydavau Jay Z, Snoop’o, Eminemo ir kitų. Mane žavi jų tekstai, jų stilius, jų beat‘ai. Aš esu bičas ir mano gyvenime nutinka daugybė dalykų, todėl visada noriu jais pasidalinti, o repas - tam tinkamiausia forma.
- Apie Lietuvos atlikėjus yra nuolat daug kalbama – daugelis susilaukia nemažai kritikos. Ar nebuvo baisu žengti į šį pasaulį?
- Kritika neturi gąsdinti, nes ji padaro mus stipresniais visomis prasmėmis. Kai labai nori, kritika pasinaudoji kaip patarimais ir ją išnaudoji tobulėjimui. Aš esu jaunas ir tikrai turiu, kur tobulėti.
O Jaudulys kamuoja nuolat: žengiant į sceną, paleidžiant naują dainą, netgi duodant interviu (juokiasi). Esu žmogus ir nenuostabu, kad kiekvienas naujas dalykas, nutinkantis mano gyvenime, sukelia man vienokius ar kitokius jausmus.
- Kalbama, kad šiuolaikinis jaunimas – tai karta, kuri nori „čia ir dabar“, visi esate maksimalistai ir puikiai žinote savo vertę – manai, tai yra tiesa?
- Kiekvienas yra individualus, tačiau viskas vyksta labai greitai ir gyvenimas verčia tau viską spręsti netrukus. Kol lauksi kitas jau bus kažką padaręs greičiau. Tad norint būti pirmam, reikia mąstyti greitai. Laikas nestovi vietoje, tai skatina suktis. Prieš penkis metus mokiausi mokykloje, buvau stambus ir mėgdavau daryti viską, kas yra uždrausta, krėsti šunybes. Tuo metu mokėjau dirbti su kompiuteriu – hackinti. Lauždavausi į mokyklos serverius, sužinodavau mokytojų slaptažodžius ir keisdavau visiems pažymius. Tuo momentu svajojau tapti programuotoju. Dabar esu linksmas, daug sportuojantis, kuriantis žmogus. Nenusėdžiu vienoje vietoje, norisi kalnus nuversti ir kuo daugiau nuveikti muzikos pasaulyje. Visur dalyvauju ir daug laiko praleidžiu su muzika. Sunku pasakyti, koks būsiu dar po penkių metų... Tačiau jau turiu savo pensijos svajonių viziją: didelė šeima. Svajoju būti ta šeimos galva, kuri visus surinktų pas save per kiekvienas šventes ir ne tik. Tikiuosi, kad net ir tuomet repuosiu pasveikinimus ir tostus prie stalo.
- Tačiau sakoma, kad šiuolaikinis jaunimas ieško tik lengviausių kelių – jiems svarbu išpopuliarėti, dirbti sau ir turėti viską, kas geriausia – ar tai tiesa?
- Manau, kad ne tik šiuolaikinis jaunimas, bet ir visi žmonės ieško lengviausių kelių į sėkmę. Tačiau, pasiekęs ją, be sunkaus darbo neišlaikysi ilgai. Todėl, mano galva, stengtis ir dirbti bei tobulėti reikia nuolatos. Aš gyvenime vadovaujuosi vienu posakiu: „Būk geras. Sunkiai dirbk. Lik nuolankus. Dažnai šypsokis. Išlik ištikimas. Būk sąžiningas. Kai gali – keliauk. Niekada nesustok mokytis. Visuomet būk dėkingas ir mylėk“.
- Esi ne tik atlikėjas, tačiau sportuoji ir, panašu, kad kartais tenka pabūti modeliu – iš kur atsirado šie pomėgiai?
- Niekada nesureikšmindavau modelio darbo, jis labiau hobis. Turiu daug draugų modelių ir jie mane įtraukė į tai. Pamaniau, kad man visai praverstų išmokti pozuoti ir turėti gerų nuotraukų. Sportas motyvuoja, suteikia jėgų. Mano galva, tikras vyras turi atrodyti vyriškai ir turėti tvirtą, stiprų, gražų kūną. Užteks man, jau vaikystėje prisibuvau storas. Nuo šešerių metų lankiau Šarūno Marčiulionio krepšinio akademiją. Septynis metus praleidau krepšinio aikštelėje. Treniravausi pas trenerį Gintautą Reginą, kuris treniravo ir Joną Valančiūną bei daugybę kitų krepšininkų. Po kiek laiko tiesiog mečiau krepšinį dėl merginos... Aišku, labai gailiuosi, bet šiuo metu siekiu savo pagrindinės svajonės - būti ant scenos. Nėra ko dairytis atgal. Tegul šis poelgis būna pamoka skaitytojams (juokiasi). Dabar tiesiog intensyviai sportuoju „štanginėje“.
- Ar žinai posakį „Pradėjus darbą, reikėtų jį baigti“ – kaip manai, kur tave nuves muzikinė karjera?
- Būtent šiuo posakiu ir vadovaujuosi. Stengiuosi pabaigti absoliučiai visas dainas. Daug dirbu, o tada renkuosi. Tikiuosi, kad mano užsispyrimas ir sunkus darbas padės surasti kelią į didžiąją sceną. Aš noriu tapti gerbiamu ir mylimu reperiu už savo muziką, kurią dovanosiu klausytojams. Aš turiu daug ambicijų ir noro, manau, gerai žinau, kokiu keliu eisiu. Turiu galvą ant pečių ir puikią komandą, ir man nereikia daryti bet ko. Aš jau tiksliai žinau ką darysiu. Sėkmė muzikoje susideda iš daugybės faktorių. Svarbiausia yra tinkama komanda. Vienam labai sunku, turi pasirinkti gerą muzikos prodiuserį, gerą vadybininką, ir t.t. Aš visą tai jau turiu, todėl manau aš jau pakeliui ė sėkmę.
- Meilė – nuo šios temos nepabėgsi. Pabandykime išsiaiškinti, ką tai tau reiškia ir ar jau buvo ji tave aplankiusi?
- Na, jau neturiu, kur bėgti (juokiasi). Taip, ji buvo aplankiusi, praleidau su mergina tris metus. Bet išsiskyrėme. Meilė susideda iš daug dalykų. Man meilė tai: rūpestingumas, atsidavimas, kai pamiršti laiką ir jo neskaičiuoji būdamas kartu... Drugeliai pilve.
- Apie ką repuoti yra lengviau: meilę, pinigus, seksą, rūkstančias cigaretes, sportą?
- Viskas, ką išvardinote, nutinka gyvenime, būtent apie išgyvenimus ir patirtus jausmus aš ir repuoju.
- Per ilgai dabar negalvok: tik pasakyk, kokie pirmi trys sakiniai šaus į galvą!
- Tikiu tuo ką darau. Noriu susirasti merginą. Noriu didelio šuns.
- Pabaigai: įsivaizduok, kad esi uždarytas kapsulėje, kurioje deguonies pakaks dar penkioms minutėms. Su savimi turi tik rašiklį ir popieriaus lapą. Kokią žinią paliktumei žmonijai? Ką parašytumei?
- Gyvenkite taip, kaip sako jūsų širdis, kad po to netektų gailėtis, kad kažko nepadarėte. Būkit laisvi kaip paukščiai. Siekite savo svajonių, nenuleiskite rankų, nuveikite tiek, kiek galvojote, kad neįmanoma nuveikti. Mes gyvename tik kartą, tad ragaukite viską. Saugokite vaikus ir mylėkite artimus. Mesk viską į šalį ir eik tuo keliu, kuriuo norite ,mylėkit visus ir tave visi mylės. Viskas, turbūt man baigėsi deguonis, bet vis dar rašau kol galiu…
