Anot gydytojų oftalmologų, per pastaruosius 5 metus vaikų regėjimas kaip niekada suprastėjo. Nosis akiniais „pabalnoja“ ne tik mokyklinio amžiaus vaikai, bet ir vis daugiau darželinukų. Tam įtakos turi pasikeitusios gyvenimo sąlygos: vaikai perdaug laiko praleidžia prie kompiuterių ir televizorių, per mažai juda ir būna gryname ore.
I.Budrienė: akinius su sūnumi renkamės kartu
„Tai kad mano sūnus nešioja akinius, man nekelia jokio perdėto susirūpinimo. Reikia – tai reikia, ką jau čia padarysi“, – tvirtina verslininkė Inga Budrienė.
Anot moters, Mantas akinius nešioja beveik nuo kūdikystės, jo regos sutrikimas – įgimtas. „Žinoma, yra pasitaikę atvejų, kad, žaisdamas su kitais vaikais darželyje, berniukas akinukus netyčia apgadino. Ir sulaužęs ne per seniausiai buvo, tad reikėjo važiuoti į optiką užsisakyti naujų. Panašių nutikimų gali būti ir mokykloje, mat rugsėjį jis su broliu Kerniumi pradeda eiti į pirmą klasę, – pasakoja pašnekovė. – Naujus akinius visada renkamės kartu. Mantas pats sprendžia, kokio modelio akinių norėtų, aiškiai išsako savo nuomonę. Dabar išsirinko ryškių spalvų rėmelių akinius. Atsižvelgiu į sūnaus pageidavimus, nors man kur kas svarbiau, kad akiniai būtų kokybiški, tvirti, patogūs, nespaustų“.
I. Budrienei vaikystėje akinių nešioti neteko, tačiau ji puikiai pamena, kaip klasės berniukai pašiepdavo vieną mergaitę, kuriai akinius nešioti reikėjo. Ar Mantas kada nors skundėsi, kad iš jo darželyje dėl to šaipomasi? „Ne, nieko panašaus girdėti neteko, – tikina moteris. – Laikai dabar kiti. Dabar daugiau vaikų su akinukais, o ir patys akiniai žymiai gražesni. Kai kurie paaugliai juos net kaip stiliaus detalę nešioja. Nebėra priežasčių šaipytis.“
Į pagalbą regėjimui
Pašnekovės išsakytoms mintims antrina optikos salono „Fielmann“ gydytoja oftalmologė Doloresa Margelevičienė. „Šiandieninė situacija, kalbant apie vaikus, nešiojančius akinius, absoliučiai kitokia, jei ją palygintume su ta, kokia buvo prieš kelis dešimtmečius.
Pirmiausia nešiojančiųjų akinius dabar kur kas daugiau nei anksčiau. Kodėl? Atsakymas paprastas – pasikeitė vaikų gyvenimo būdas: vaikai valandų valandas spokso į kompiuterių, mobiliųjų telefonų, televizorių ekranus. Be to, žymiai pagerėjo diagnostika. Anksčiau klasikinė mokyklinė trumparegystė prasidėdavo paauglystėje. O dabar šis regos sutrikimas nustatomas jau pradinėse klasėse ar dar anksčiau. Nemažai diagnozuojama toliaregystės, taip pat astigmatizmo atvejų, kai dėl pastovaus regimo vaizdo iškraipymo vaikams skiriami akinukai nuolatiniam naudojimui“, – pasakoja D. Margelevičienė.
Moteris priduria, kad šiuos metus jų optikos salonų tinklas yra paskelbęs Vaikų metais, todėl visiems vaikams be išimties jų tėveliai gali nupirkti akinius pigiau. Didesnė paspirtis siūloma ir tais atvejais, kai vaiko regėjimas per 3 mėnesius pasikeičia ir prieš tiek laiko pirkti akinukai nebeužtikrina regėjimo komforto – tuomet akinių lęšiai keičiami nemokamai. Užsakant vaikiškus akinius, tereikia turėti galiojantį akinių receptą. „Receptą vaiko akiniams prašome atsinešti iš vaikų akių gydytojo – oftalmologas, besispecializuojantis vaikų akių ligose, akis ištirs nuodugniau, mat vaikų regėjimas bei jo patikra yra kiek kitokia nei suaugusiųjų“, – pabrėžia D. Margelevičienė.
Anot „Fielmann“ atstovės, tėveliams vertėtų atminti, kad yra ne vienas būdas vaikų akytėms stiprinti. „Mažai kas susimąsto, jog aktyvus laiko leidimas lauke teigiamai veikia ir regą – tai lemia natūrali šviesa ir galimybė žiūrėti į toliau esančius objektus, organizme išsiskiria medžiagos, kurios stabdo trumparegystės progresavimą. Mažiesiems taip pat reikėtų valgyti kuo daugiau morkų, mėlynių, žalių lapinių daržovių, pieno produktų – su šiais produktais gaunama medžiagų, kurios stiprina regėjimą.
„Fielmann“ gydytojos oftalmologės D. Margelevičienės teigimu, pastaruoju metu labai pasikeitė ir pačių vaikų požiūris į akinius nešiojančius bendraamžius. „Seniau buvo šaipomasi dėl to, kad akiniai būdavo negražūs, storų stiklų, neretai gremėzdiškais rėmeliais, žmogų tiesiog išdarkydavo. Dabar akinių pasiūla visai kitokia. Visi jie – plonų stiklų, grakščiais, žaismingais, spalvotais rėmeliais, tad nebekelia jokio psichologinio diskomforto ar pašaipų. Bendraudama su klientais, o ypač su mažaisiais, kurie kartu su tėveliais ateina išsirinkti akinukų, pastebiu įdomų dalyką – pasitaiko atvejų, kai vaikas tvirtina, kad jo darželio ar klasės draugas jam pavydi akinių, mat šie yra ryškių spalvų, panašūs į mėgstamų herojų akinius“, – teigia D. Margelevičienė.
Tai įdomu:
– Sparčiausiai vaikų akys keičiasi per pirmuosius trejus jų gyvenimo metus. Iki trejų metų vaiko akys išmoksta dirbti kartu.
– Paprastai visi vaikai iki septynerių metų yra toliaregiai, žinoma, jų toliaregystė – nedidelė. Toliaregystei viršijant amžiaus normą, vaikui būtina nešioti akinius, priešingu atveju jis gerai nematys nei tolimų, nei artimų daiktų.
– Jei kūdikis gimė mėlynomis ar pilkšvomis akimis – tai dar nereiškia, kad akių spalva nepasikeis. Per pirmuosius vaiko gyvenimo metus akys gali tapti vaiskiai žydros, rudos ar žalios.
