Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Vienu žodžiu, paprastiais žodžiais mėtomėmės ir tipo nusislopiname ir t.t.t Viskas be galo sudėtinga sistema. Nerašysiu ankstesnių kartojimų tiesiog jei man per prievartą brukamas jųsų gyvenimas tai aš tada irgi galiu pasiūlyti saviškį gyvenimą. Bent pamediduotike. Bandykite labėti meditacijos linkme. Kadangi man brukamas per prievartą jūsiškio gyvenimo normos, tad galite pamėginti iš bandyti ir mano užgimtų ir tikrų gyvenimo normų. galite tiesiog žaisti su tomis normomis, nesu žiauri ir neauklėsiu, - juk tai meditacija...
Jūsų gyvenimo įpročiai man tai yra brukami per prievartą yra. kadangi jūs tokie kai po esate su savais įpročiais tai iš manęs bando padaryti jus. kadangi jūs taip gyvenate tai mane verčia tapti jumis. Tad tenka tą prievartą priimti. Bet galite ir jūs iš mano gyvenimo supratimo to gėrio pasiimti. Man atrodo ne toks jau bjaurus ir tas mano gyvenimas. galime tiesiog pasidalinti kaip dovanomis aš jūsiškę dovaną eržiūrėjau jūs maniškę. ir neverčiu persivalgyti...
Perkelta:
Na juk Dievo pagrindinė mintis ir buvo būtent tokia. Duoti ir už tai nieko neprašyti. Tai labai Dieviška. Ir maniau, kad tai yra normalu. Na tiesiog man nieko normaliau ir negali būti. Bet kai iš visko absoliučiai yra daromas Arabų turgus, na tikrai to nesitikėjau. Tikrai kažkas tai tokio be galo klaikaus ir tikrai to nesitikėjau. Iš vis ir gyvybė yra Dovana. Ir iš to nieko nesitiki, tiesiog padovanoji tą gyvybę. Nėra Kosmosas taip be galo gudriai sutvertas, kad, dar būtų galima ir pačiai išsigimdyti. Kosmosas tiesiog remiasi sveika nuovoka, logika ir žmogiškumu. Supratimu. Na bet, kad Arabų turgus bus ir kad dar tikėsis meilės tikrai nesitikėjau. Nes Dievo mintis buvo, - duoti. Būtent duoti. Ir nieko nesitikėti. Tiesiog yra toks dalykas kaip davimo dalykas. Dalykas, be jokio atlykio, ar ko ten, kad ir kas bebūtų tikėjimosi. Yra tiesiog absoliuti Dovana. Ir daugiau į tą Dovaną nesikišama. Na, tiesiog truputį, ar net be galo smarkiai, buvau abstulbusi. Na, be galo sukrėsta ir abstulbusi buvau, kad pasirodo, na, gali ir nesuprasti, Dievo minties. Na nesuprato. Kažkaip ties ta meile įsikalė ir viskas. O apie Dovanos, esmę, nieko kažkaip absoliučiai nesuvokia. Na tiek to. Vistiek, jei jau yra ateita, reikia tikėtis, kad kažkokiais tai būdais, bus susitvarkyta. Kad ir su aplamdyta, ta Dovana, bet galais ne galais, kažkaip, tai bus susitvarkyta. Tai va. Aš atrodo atėjau, irgi būtent tam, kad Dovanočiau( ir nesvarbu kiti, suprata tą esmę ar ne, svarbu, kad pati, kai ką suprantu ir t.t. ir t.t. ). Tai va. Ne dėl savo pačios malonumų atėjau, o turėdama kažkokį tai suvokimą ir Dovanojimo suvokimą. Į meilę žiūriu, kaip į labai didelį darbą( rimtą,).
Ir ne visai kaip į žemišką reiškinį.
Veikiau žiūriu net kaip į visai nežemišką reiškinį. Kad galima sutvarkyti visatą. Imkime visatoje yra tam tikros klaidelės ir tos klaidelės pataisomos, o meilė tėra statyba. Nebūtina mums visko suvokti,kiek suvokiu, man tai pilnumoje pakanka. Ir tikrai neturiu ūp,o ar ten noro, statyti kažkokių tai absurdų. Verčiau jau nieko, jei gero daryti neišeis, jei tam tikros kliūtys, aiškiai yra matomos. Tiesiog, tam reikia vieno žmogaus. Na tai ir galima traktuoti kaip meilę. Na ir tiesiog, tada, yra tas žmogus pagriebiamas( na jam bus normalu, jis juk tiek ir tesuvokia, tai meilė, ir daugiau sau smegenų, visai, nekvaršina ir nevargina)). Na pagriebaimas žmogus na ir issiškenuojama absuliučiai ir visaip kaip tik įmanoma, bet tik gerąja prasme ( jūs turbūt net nesuprantate kas tai per dalykas tas yr tas skenavimas... Na nesvarbu, svarbu kad aš pati sau suprantu ir viskas.) . Blogiui kelias yra vis siaurinamas. Tai tiek. Tiesiog , na meilė, yra misija. Na, kiti, suvokia tai, organiškai gyvenimiškai, na ir puiku. Bet turėtų ir tie mokytis tikros meilės suvokimo pradžiamokslio. Reikia ne apie jausmus kalbėti, o paklausti jo, - "Mielasis, ar statytumei su manimi drauge namą?" Ir jei tas mielasis ima mikčioti ir šiaip be galo kvailai seilėtis ir aiškintis apie visokius subines, visokias būtas nebūtas aplinkybes išsisukinėti, nusišnekėti, tipo pervargti ir t.t. dangstytis aplinkybėmis, - tai ne meilė ( reikia iškart, šokiniu, šingsneliu apsisukti ir išplaukti...). Meilė visad buvo ir yra tik statybos. Ir ne veidas meilė, ne prisiminimai, o konkreti kalba, pradžiai, - "Ar statytumei su manimi drauge namą?" Ir meilė nedvejodama atsako, - "Taip"
Meilė yra statybos. ir visai nereikia jokių nei ten koketoavinų ir visokiausių pataikavimų toks aplinkybėms ir vėl aplinkybėms ir vėl aplinkybėms, meilės nereikia vilioti. Su meile yra statoma. Statomas namas. va pradžiai pradžiamoksliškai organiškai labai tiksliai ir aiškiai nuoširdžiai išaiškinau kas yra toks meilės pradžiamokslis. Bet kai įgaunama daugiau galių daugiau ir statoma. Bet jei yra kliūčių išvis nestatoma, nes yra vengiama bet kokio galimo broko. Brokas tai blogis. Jo tikrai nereikia meilei...)))))))))))))))))))))))))))))))) Meilė kartais yra ir sustingti, jei mataikliūtis ir nieko negaryti. Atgyti, esan,t palankioms aplinkybėms ir statyti. Meilė laikia statybų.
O ten veidai subinės ir visa kita da ne meilė ir labai prastas pradžiamokslis. Pradžiamokslis prasideda nuo statybų. O tos visos, subinės, neišmokys meilės ir ne visus priartins prie meilės. Turėsite, be galo be galo ir be galo nusivilti. Ir vieną kartą susigriebti ir imti tiksliai, pagal meilės kalendurių ir statybas mastyti.

Tai kad mes esė esti abosliučiai tuščia. Mes yra esame aboliučiai tušti. Ir ta esmė ir mes su ja visaijokio sanykio nė nerumime tiesiog kai sujungiame vi tuštybes gavojame kad tai jau yra pilna, bet iš esmės tai tik dar viena lygiai tokia pat tuštybė, nesvarbu kas mums ten vaidentūsi ar net pasivaideno, imkime( baltieji arkliai ypač, mirusiems yapč būna...). o meskandagi gyvi ir nieko nematome tai tda patys įsivaizuojame tas savo tuštybes tiesiog tik vos vos toliau baltūjų arklių esame, tie baltieji arkliai tiesiog mums už kampo ir to saugomės. Ir prisigalvojame be galo daug auklėjimo sistemų. Ir patys tai vykdome ką kalbame, tas kitas žmogus irgi galvoja kad kitus auklėja ir pats tai irgi vykdo. O dar kitas galvoja, kad jis pats save auklėje ir tai mielo nuru vykdo irgi ir mano kad yra pats teisiausias kad būtent pats save auklėje o kiti yra tik polinkiai ir visai netiesūs( bet polinkis žiūrėdamas į tiesų žmogų mano kad tai vaidrodis ir sako kad būtent jis pats yra tiesus. Na polinkis isad viską iškraipo. Visas prasmes. Visų geriausia užsiiminėti tik savimi. Bet vampyrai užsiiminėja būtent kitais, nes savimi jie užsiiminėti negali, bet neaišku kodėl tiesiog kažkokia tai sistema juose neveikia gal dėl to kad taip turi būti, bet man tai iš ties nesuprantama. Koks dar auklėjimas. Auklėjimo neegzistuoja egzistuoja tik auklinamoji tuštybė...Dar. Kalba yra labai bjaurus dalykas bet tenka kalbėti. Nes jei kitų burnos makauoluoja tai ir manoji kažkokdėl tai makaluoja. Bet nemanau kad esu neinvalidė vient dėl to kad privalau kalbėti kad esu ne invalidė. Jei būčiau invalidė( imkime liežuvis būtų nupjautas), tai net neuturėčiau užsiiminėti kvailomis prasmėmis. Mes esame cirkas. Tiesiog reikia be galo intensyviai lakstyti. Malonumo nėra jokio ir iš vis nieko nėra. Kaip vienoje laidoje buvo pasakyta, būsime laimingi tik mirę. Tada yra visiška ramybė ir ji tesiasi amžinai. Kažkuo panaši į labai ramų orgazmą. O žemėje tokios nostabios ramybės turėti negalima. Nes jei tik imi būti rami, kažkodėl kiti ima isterikuoti ir panikuoti ir siūlyti savo skausmą ir tikėtis kad tu eisi net į ugnį nes jie nori pasakyti kad tu esi šuo. Ir jei buvai labai gera tai tave mes į ugnį į ledą visur kur nenormalu. Bet jei buvai bloga tai labai didžiosis savo mergaite. Be to savo meilės neturi ir jos nėra. tai maitvanagių reikalas Visis tiesiog labai gerai laiko verantį puodą ir žino ką darys su tavo milimuoju. O jis aklas ir tu tam tikrų teisių neturi. Vienu žodžiu nėra jokių šansų. Tai tik maitvanagių susirinkimas. O turėtų būti taip, kad kiekvienas turi savo pasaulį o ne drauge bando kurti pasaulį( drauge negalima). Turi būti kiekvienas atskirai savo asmeniniame pasaulyje. O jei iš tavęs daro šunį, suprask kad jis tiesiog nesiruošia atskirai kurtis jis tiesiog turi be galo daug siamo dvynių ir visi gargaliuodami perpjautomis gerklėmis ir krauju garga... Ir tai vadinasi gyvenimas. Kažkoks tai nepasitenkinimas... Kažkokio tai diedo. Ir hjis bus amžiams nepasitenkinys. Ir amžiams tu gargaliuosi su ta savo perpjauta gerkle. Na auklėjimas jis iškart lyg sako šok nuo stogo ir pavirs prostitute galų gale, nuo to visiems bus lengviau ir leigvai talžys tavo subinę ir bus be galo pasitenkinę kad tave išauklėjo. Vienu žodžiu viskas yra visiškas absurdas. Ir mes tai matom. Tiesiog be galo baisus didelis ir be galo ilgas žodžių sarašas. Ant tų žodžių galima pasitenkinti, bet ten ir bus būtent tas( net jei myliesisi su kitu, bet auklėtojas tavęs niekad nepaleis, nieka niekur. tad gargaliuosi krauju ir kentėsi o visi galvos kad tu patenkinta be galo, bet savo skausmo esmę tik tu viena žinosi. Auklėja vadinasi lenda į šikną...Vadinasi nėra jokio sekso. Jei vieno nepriimi kito irgi nepriimsi nes viskas dokumentais ir pasportais yra sutvarkyta taip, kad net ištekėjusi legaliai savo vyro neturi. Turi tik kažokį tai šešėlinį pasaulį...
,,Supermama" - tai viršūnė, kurios vienos nepasiekia, kitos persistengia ir per ją persirita į kitą pusę. Jei mamos - ne supermamos, tai dauguma bent jau superstengiasi tokiomis būti :-> Besistengiant ir pavargstama, ir nervai paveda. Su atėjusiais Naujaisiais metais, tėveliai ir mamytės!
visada vaikams linkime kas geriausia, bet ne visada tai pavyksta padaryti
Aš manau, kad vaikams reikia skiepyti tai, kas juos padarys protingesniais, išmintingesniais, geresniais. O visokio šlamšto jie priisigaudys patys per gyvenimą.
na kad pas mane tokios aukles butu tai jau kitas reikalas ;]
visos mamos norėtų būti supermamomis, bet nevisada yra taip kaip nori
REKLAMA
REKLAMA

Skaitomiausios naujienos




Į viršų