Liepos šeštąją Justinas ir Ieva mini dėl asmeninių priežasčių – ši diena svarbi jų šokių vadovams: „Visuomet paminime, nes mūsų vadovas yra Mindaugas. Pasveikiname jį, diena reikšminga tuo. Tikriausiai nešvęstume, bet ir mūsų kitos vadovės gimtadienis tą dieną. Dviguba šventė gaunasi“, – kalba šokėjai.
Paklausti, kas jiems yra patriotiškumas, abu susimąsto. Pasak Justino, šalies garsinimas šokiais – taip pat patriotizmo išraiška: „Aš manau, kad mes esame tikri patriotai. Mes mylime savo kraštą, didžiuojamės juo, garsiname jį būdami užsienyje šokių konkursuose. Apskritai savo šokių kultūra Lietuvoje labai didžiuojamės, kad yra tokie sportiniai šokiai pas mus.
Su Ieva buvome tris savaites Amerikoje, tai po trijų savaičių jau labai norėjosi į Lietuvą, čia kurti šokius, bendrauti su žmonėmis“.
„Tos pačios kelionės, kad ir kaip smagu keliauti po pasaulį, tu supranti, kad gyvenimas vis vien yra Lietuvoje. Čia vis tiek yra ir šeima, ir draugai. Viskas, kas brangu, yra tik čia“, – jam antrina Ieva.
O ar nebuvo kilę minčių šokių šlovės siekti užsienyje? Justinas atviras – tokių svarstymų yra buvę ne vienas: „Man asmeniškai prieš du ar tris metus buvo labai didelių minčių į užsienį išvažiuoti. Mačiau savo ateitį, karjerą ten.
Tačiau vėliau pradėjome dalyvauti projektuose ir kažkaip supratau, kad tikrai galima čia gerai gyventi, būti savo srities profesionalais, pasirodyti per televiziją. Ir jeigu labai labai nori, puikiai viskas klostysis“, – sako J. Mejeris.
Paklausus, kas šokėjams labiausiai primena Lietuvą, poros nuomonės išsiskiria. Ieva iškart išskiria pasakiško grožio Lietuvos gamtą bei ežerus, na, o Justinas – pasilieka prie virtuvės: „Cepelinai ir šaltibarščiai“, – šypsosi vaikinas.
„Sveikatos visai Lietuvai, nes sunkūs laikai dabar. Meilės, vienybės. Taikos. Priimti visus žmones, kokie jie bebūtų“, – pokalbio pabaigoje linkėjimų Lietuvai pažeria Justinas ir Ieva.
