Apklausus per 1000 moksleivių paaiškėjo, kad kasdien mokyklos valgykloje lankosi 40 proc. jų, o 21 proc. į valgyklą užsuka tik 3-4 k. per savaitę. Dietologės, mitybos ekspertės Eglės Vasiliauskaitės teigimu, mokiniai linkę atsisakyti pietų ir vietoj jų rinktis nevisavertį maistą dėl paprasčiausios priežasties – pirmenybę jie teikia tam, kas skanu.
„Subproduktuose, nesveikuose užkandžiuose yra daug maisto priedų, kurių dėka maistas – patrauklesnės išvaizdos, jo skonis bei kvapas malonesni. Vaiko pasirinkimą maistui turėtumėme ugdyti nuo kuo ankstesnio amžiaus, – pataria dietologė. – Tik tokiu būdu jis mokės pasirinkti, ką galima valgyti, ko geriau vengti, o tėvai džiaugsis, kad jų vaikai maitinasi sveikai“.
E. Vasiliauskaitė siūlo valgyklose neatsisakyti sriubos, salotų, liesos mėsos patiekalų, grūdų košių. Pietums šie patiekalai patys tinkamiausi, atitinkantys gaunamų maistinių medžiagų normas.
Pasak įmonės generalinės direktorės Audronės Tendzegolskienės, vaikai, paskatinti tėvų, turėtų nevengti lankytis mokyklos valgykloje, kadangi tai padėtų subalansuoti jų mitybą.
„Valgiaraščiai mokykloms sudaromi pagal rekomenduojamas paros energijos bei maistinių medžiagų normas ir atsižvelgiant į vaikų ugdymo trukmę, – teigia A. Tendzegolskienė. – Be to, pietūs – pagrindinis dienos valgis, kuris turi būti visavertis, o vaikui neturint galimybės sveikai pavalgyti namuose, siekiame paskatinti pietauti valgyklose“. Pasiteiravus, kokių produktų moksleiviai labiausiai pageidauja valgyklose, beveik pusė apklaustųjų (49 proc.) teigė į savo racioną norintys įtraukti desertus – ledus, bandeles. Panašiai tiek – 47 proc. moksleivių – norėtų valgyti daugiau vaisių. Deja, ledai, bandelės ir kiti desertai turi daug sočiųjų riebalų bei cukraus, kurie kaupiasi organizme riebalų pavidalu, bei skatina ligų – tokių kaip širdies ir kraujagyslių ligos ar cukrinis diabetas – atsiradimą.
„Tuo tarpu švieži ar džiovinti vaisiai, daržovės, riešutai – pats tinkamiausias pasirinkimas užkandžiams, – teigia dietologė. – Juose apstu vitaminų ir mineralų, svarbių vaiko augimui bei geram vystymuisi. Taip pat omega 3, omega 6 riebalų rūgščių, kurios yra būtinos smegenų membranų funkcijoms bei smegenų aktyvumui, normaliam odos funkcionavimui, organizmo atsparumui, kraujo krešėjimui, kaulų stiprumui“. Remiantis tyrimu, pusryčiauti vis dar labiausiai įprasta namuose – tai daro 76 proc. moksleivių. Tačiau mitybos ekspertė E. Vasiliauskaitė susirūpinusi, kad, kaip atskleidė tyrimas, net 14 proc. mokyklinio amžiaus vaikų iš viso nepusryčiauja. „Ne veltui sakoma: „pusryčiai – svarbi dienos pradžia“. Vaikai nevalgo pusryčių, kadangi jie nepripratę to daryti, o tėvai per daug jų neskatina. Reikėtų stengtis pripratinti vaiką valgyti pusryčius, kadangi tokiu būdu jis nuo ryto bus aktyvesnis, geriau susikaups per pamokas, – sakė E. Vasiliauskaitė ir pridūrė, kad geriausias pusryčių pasirinkimas – tai neskaldytų grūdų košės. Taip pat labai tinkamos perlinių, kvietinių, avižinių, rūginių kruopų košės, grikių, sorų košės.
Košes dietologė patartų pagardinti riešutais ar džiovintais vaisiais, kadangi uogienės, cukrus ar sviestas turi daug cukraus bei sočiųjų riebalų rūgščių, kurios kaupiasi organizme riebalų pavidalu bei skatina ligų atsiradimą. Moteris pataria vaikams pasiūlyti kuo įvairesnių košių su skirtingais pagardais – tokiu būdu jis tikrai atras labiausiai patinkančią.
