Nors televizijos programos visame pasaulyje sulaukia vis daugiau kritikos dėl lengvo turinio laidų, neskatinančių galvoti, turbūt aštuonių iš dešimties visą dieną dirbančių žmonių vakarai baigiasi gulėjimu ant sofos ir televizijos pultelio maigymu. Kodėl, piktindamiesi televizijos programomis, vis tiek jas žiūrime? Ir kodėl vienos laidos sutraukia dideles auditorijas, o kitos televizijoms yra nuostolingos?
Šiaurės miestelio technologijų parko (ŠMTP) surengtoje konferencijoje „Kaip supakuoti verslo idėją – investuotojams, rinkai, visuomenei?“ viešėję du žinomi televizijos verslo atstovai – TV laidų prodiuseris Laurynas Šeškus ir TV laidų vedėjas Jogaila Morkūnas susirinkusiai publikai papasakojo, kas per verslas yra televizija ir kaip kuriamos jos programos.
Siekiame pailsėti, o ne pasisemti žinių
Anot žinomo TV laidų prodiuserio Lauryno Šeškaus, televizija yra keistas verslas, nes tam, kad atkreiptum auditorijos dėmesį, pateisinami visi įmanomi saviraiškos būdai.
„Televizininkų darbas – bet kokiu tikslu surinkti auditoriją į vieną vietą, kad visi žiūrėtų į vieną tašką ir klausytų tų pačių žmonių žodžių. Televizija labai specifinis produktas – jis yra pats pigiausias, nes yra nemokamas. Žmogaus pasirinkimas žiūrėti vieną ar kitą kanalą yra visiškai pasyvus, todėl televizijoje, kaip ir daugelyje kitų dalykų, kur yra pigūs produktai, nieko nekainuoja pakeisti savo nuomonę, arba kitaip tariant, perjungti kanalą“, – pasakojo konferencijos pranešėjas. Jo teigimu, būtent dėl šios priežasties žmonės vienas laidas vartoja, ir visiškai kitokias vertina.
„Televizijos speficika yra tokia, kad vektoriai tarp vartojimo ir vertinimo visiškai nesusieina. Aš esu įsitikinęs, kad dauguma žmonių yra dideli laidos, kurios jau nebėra eteryje, „Be pykčio“, gerbėjai, tačiau lygiai taip pat esu tikras, kad dauguma nėra matę daugiau kaip trijų laidų per savo gyvenimą. Ir atvirkščiai – jūs nekenčiate nei Mios, nei „Yvos“, tačiau esate jų prisižiūrėję begalę kartų. Tai visai nereiškia, kad jūs esate prasto skonio ar neišsilavinę. Jeigu aš esu matematikos profesorius ir grįžau po darbo į namus, geriau pažiūrėsiu kaip „žudo Mia“ negu kokią laidą apie skaičius ar matematiką. Tai natūralu, nes televizija yra nieko nekainuojantis daiktas, mes ją žiūrime pasyviai ir dažniausiai žiūrime tik tam, kad pailsėtume, o ne ką nors sužinotume“, – televizijos paslaptimis dalijosi žinomas prodiuseris.
Jam antrino ir TV laidų veidas Jogaila Morkūnas, sakydamas, kad žmonės kartais gėdijasi prisipažinti, kokias laidas iš tiesų žiūri, todėl aplinkiniams sako, kad mėgsta rimto turinio TV programas, nors iš tikro nevengia pasižiūrėti nei serialų, nei bulvarinių laidų.
Televizija didelė – rinka maža
L. Šeškus pripažino, kad pagrindinis prodiuserių darbas – parduoti pasyviam, pavargusiam žmogui produktą, t.y. – televizijos laidą. Yra keletas teorijų, kokios laidos žiūrovus domina.
„Lietuvos televizijos nėra nieko išskirtinės iš kitų pasaulio šalių, jos rodo visiškai tą patį, skirtumas yra tik gyventojų skaičius. Yra didelė problema, kad didžiosios televizijos Lietuvoje savo struktūra, programa yra didelės, tačiau egzistuoja mažoje rinkoje. Tai reiškia, kad neįmanoma galvoti apie jokias tikslines grupes. Pasirinkdamas bet kokią idėją, kurią nori visiems parodyti, galvoji apie pačią didžiausią potencialiausią auditoriją. Kuo tema bendresnė, tuo daugiau teorinių galimybių, kad mus daugiau pirks, daugiau vartos. Tarkime, politika vienu ar kitokiu aspektu domina apie 80 proc. žmonių. Tačiau yra ir dar labiau žmones dominančių temų. Tokios temos, kaip meilė, baimė ir kriminalai domina mus visus. Todėl labai svarbus momentas yra pasirinkti temą, jaudinančią kaip įmanoma platesnę auditorijos dalį“, – aiškino TV laidas prodiusuojantis L. Šeškus.
Konferencijos pranešėjas skaičiavo, kad Lietuvoje laida apie futbolą potencialiai galėtų pritraukti apie 50 tūkst. žiūrovų, tuo tarpu tokioje šalyje kaip Vokietija potenciali tokios laidos auditorija siektų ir 1,5–2 mln. Todėl, anot L. Šeškaus, televizijos didesnėse šalyje gali išgyventi ir turėdamos tam tikras nišas, ko Lietuvoje, deja, būti negali.
Ko reikia, kad galėtum parduoti TV laidą?
Žinomo prodiuserio teigimu, tam, kad parduotum laidą, reikia keleto svarbių elementų. Pirma, turi būti kažkas netikėta ir žiūrovui neįprasta.
„Tarkime situacijos, kaip jūs pareinate į namus, išsitraukiate raktą ir atsirakinate duris, jūs beveik niekada neatsimenate, nes tai yra klasikinė situacija. Tačiau, jeigu vieną dieną jūsų raktai atsidurtų ne jūsų kišenėje, o kur nors rankinėje, kurioje jie niekada nėra buvę, jūs tą momentą atsiminsite ilgai“, – vieną pavyzdžių iš kasdieninio gyvenimo pateikė L. Šeškus.
Tokia situacija, jo teigimu, lengvai pritaikoma ir televizijos virtuvėje – reikia ieškoti temų ir laidų, kurios žiūrovą šiek tiek nustebintų, išmuštų iš įprasto kasdienio ritmo.
Kitas televizijose veiksmingas dėmesio atkreipimo elementas – anturažas.
„Turbūt visi esate girdėję apie atlikėją – Ilja. Jis iškilo per vieną mūsų projektų „Dvi minutės šlovės“. Prieš tai jau jis buvo laimėjęs konkursą „Dainų dainelė“, ten jis pasirodė netgi didesnei auditorijai negu televizijos projekte, bet niekas jo ten nepastebėjo. Baigėsi „Dainų dainelės“ konkursas ir vaikas išėjo toliau mokytis, nes niekas nesugebėjo aplink jį sukurti anturažo“, – istorijos pradžią prisiminė prodiuseris. Tuomet, pranešėjo pasakojimu, ir buvo sugalvota šį talentingą vaiką parodyti platesnei auditorijai.
„Parepetavome su Arūnu Valinsku, kaip jis kris ant žemės ir sakys, kad nieko panašaus gyvenime nėra regėjęs, sudrebinsime fanfaromis, išplatinsime pranešimą, kaip mes visi esame sukrėsti. Kitaip tariant sukūrėme aplink jį anturažą. Jis iš tikrųjų yra gabus vaikis, bet tam, kad jis toks būtų, buvo reikalinga legenda, anturažas“, – kalbėjo L. Šeškus.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad norint parduoti televizijos laidą ne mažiau svarbu ir intrigos kūrimas bei dramaturgija.
„Televizijos dramaturgija yra kitokia nei kino, jos programos yra labai lengvai perjungiamos. Atėję į kino teatrą, žmonės uždaro duris, išjungia šviesą ir iki galo pažiūri filmą – pamato visą režisieriaus sumanymą ir išeina laimingi arba nelaimingi. Televizijoje dramaturgija, intriga turi kalbėti kas keletą minučių – kitaip baigiasi žiūrovo kantrybė ir žmogus išeina žiūrėti kažko kito“, – neslėpė L. Šeškus, kartu su prodiuserine kompanija kuriantis tokias TV laidas kaip „Super miestas“, „Eko vizija“, „Tūkstantmečio vaikai“ ir daugelį kitų.
Reitingus kelia žvaigždės ir mitai
Tiek L. Šeškus, tiek J. Morkūnas neneigė, kad televizijoje be visų jau išvardytų elementų ne mažiau svarbios ir žvaigždės.
„Žvaigždė – tai yra žmogus, kurį visi bendrai pažįsta. Tarkime, šeimos vakarėlyje žvaigždės yra visi, mes apie bet kurį galime kalbėti, mums įdomu, kaip teta dainuoja, kaip pusbrolis šoka. Lygiai toks pats principas galioja ir žiūrint į reklamą ar televizijos programą, kurioje yra žvaigždžių. Mums įdomiau yra žiūrėti, dėl to, kad mes jas pažįstame“, – pasakojo TV prodiuseris.
Anot jo, jei žvaigždžių nėra, jas reikia sugalvoti. „Tai yra daroma visame pasaulyje. Aš labai pats buvau nustebęs, kai pastebėjau, kad Anglijoje žmonių skaičius, kuriais manipuliuoja medijos, yra ne didesnis nei Lietuvoje, nepaisant to, kad ten yra didesnė rinka. Tarkime, viskas mėnesį sukasi apie 3–5 pagrindinius asmenis ir dar 20 kitų tam, kad žmonės nesusipainiotų. Jeigu bus tūkstantis pusbrolių vakarėlyje, jie vėlgi mums nebebus žvaigždės. Mes turime viską apie juos žinoti, tik tada mums bus įdomu“, – dėstė televizijos virtuvę puikiai išmanantis pašnekovas.
Tuo tarpu J. Morkūnas antrino, kad nors žvaigždės Lietuvoje kartais pašaipiai vadinamos juokdariais ir klounais, nepriklauomai nuo to, visi šou versle besisukantys veikėjai yra prekė, kurią mes perkame.
„Norite to ar nenorite, klausotės ar nesiklausote, bet kiekvieną kartą, kai pamatote, pavyzdžiui, Rytį Ciciną, jūs neskubate išjungti to televizijos kanalo ar išeiti iš salės“, – pastebėjo TV laidų vedėjas.
Jis prisiminė dainininko R. Cicino įvedimo į šou pasaulio rinką istoriją, kuomet atlikėjas ilgą laiką vengė važiuoti koncertuoti į Vilnių, nes bijojo, o publika didžiuosiuose miestuose jo kaip tik ir laukė dėl to, kad šio atlikėjo koncertai buvo deficitinė prekė.
„Jis pats apie save yra sukūręs visokiausių gražių mitų. Vienas jų – kai nusipirko limuziną ir negalėjo dieną važiuoti į degalinę, nes ne lygis, kai R. Cicinas važiuoja su limuzinu į benzino kolonėlę ir pilasi dujas. Kita istorija – parduotuvėje: labai norisi dešrelių ar krabų lazdelių, bet, ką pirkėjai šalia R. Cicino pagalvos, kai jis pirks dešreles? Dėl to reikia įsimesti gabalą lašišos, kad žmonės galvotų „kokia prabanga dvelkia ir kad R. Cicinas turi pinigų“, – apie tai, kaip svarbu šou versle sukurti įspūdį kalbėjo J. Morkūnas.
„Maskvos didžiajame teatre šimtas žmonių būna statistais, kurie rėkia „bravo“ po kiekvieno spektaklio ir tai tęsiasi jau daugybę metų. Kai artistai vyksta į gastroles, ir statistai su gėlėmis vyksta kartu“, – mažytėmis šou paslaptimis dalijosi TV laidų prodiuseris L. Šeškus.
J. Morkūnas taip pat pripažino, kad tokius statistus su iš anksto užsakytomis gėlių puokštėmis turi ir kai kurios Lietuvos garsenybės.
Tokios detalės, anot žinomo TV laidų vedėjo, sukuria anturažą: „Jeigu kažkas galvoja, kad tai yra gražu, užburia kažkiek gyvenimą – tai ir visa masė žmonių pasiduoda šitai euforijai“.
Nuo išsišokimų iki visiško savęs taupymo
Skandalais provokuojamas noras turėti žvaigždę savo renginyje, neabejojo žinomas TV laidų vedėjas J. Morkūnas. Jis pateikė kelis pavyzdžius, kaip žvaigždės bando atkreipti į save dėmesį, kada jų būdai pasiteisina ir kada ne.
„Pavyzdžiui, Zvonkė – ji tiesiog programuoja skandalus. Kai ji išeis į dekretą – koncertai be jos nublanks. „Yva“ teoriškai turėtų išeiti atostogauti kartu su vokaliste. Pasižiūrėkite, kai ji mušėsi su Mia per Stano vestuves, kad ir nulaužtas nagas – bet apie tai kalbėta savaitę. Tas pats Sel'as eilinį kartą vėl atgimė. Jis yra absoliučiai neprognozuojamas, sunkiai suvokiamas. Su juo tartis dėl koncerto yra didžiausia tragedija ir dažnai užsakovas sako „jeigu galima nekviesti – tai būtų labai gerai“. Tačiau žmonės nori kviesti ir moka nesvietiškus pinigus. Įdomumo dėlei Sel'o koncertas kainuoja nuo 15 iki 25 tūkst. litų. Tai įsivaizduokite, kokie tai yra pinigai. Jis kol kas vienintelis Lietuvoje, kuris surenka absoliučiai pilnas sales žmonių su bilietais. Tai yra jo neprognozuojamas charakteris, jo tam tikras gyvenimo būdas, chaotiškas elgesys. Geros mergaitės myli blogus berniukus. Tie pavyzdiniai verslininkai mažiausiai aktualūs geroms mergaitėms, svarbiausia, kad būtų „kaifas, draivas, nuotykiai, dragas“. Sel'as, kaip prekė, yra fantastiškai padarytas. Jis iš tiesų kaip muzikantas absoliučiai tobulas – geneali jo muzika, kūryba ir tai, ką jis daro scenoje, šou versle yra aukščiausias profesionalumo lygis. Bet nepriklausomai nuo to, jis sąmoningai ar nesąmoningai sugeba visąlaik prikaustyti auditoriją savo netaisyklingais judesiais. Pažiūrėkite, pats geriausias žmogus pasaulyje yra tikriausiai koks Vilius Tarasovas ir jo žmona Violeta Tarasovienė. Jie yra tvarkinga, klasikinė šeima, kuri bando dainuoti tai, kokios pasaulyje yra muzikos tendencijos. Bet nepriklausomai nuo to, jie yra nuobodūs“, – savo nuomonę išsakė J. Morkūnas.
Prodiuseris L. Šeškus atkreipė dėmesį, kad priešingas skandalams būdas publikos prikaustymui – savęs taupymas.
„Pati tipiškiausia dirbtinio deficito žvaigždė šiuo metu Lietuvoje, už kurią mokama daug, yra Alina Orlova. Ji specialiai visiškai riboja bet kokį informacijos apie save kiekį žiniasklaidoje, būtent taip kurdama savo legendą. Tai irgi pasiteisina verslo prasme“, – sakė L. Šeškus.
Žiūrovo kantrybė turi ribas
J. Morkūnas kalbėjo, kad, nors pramogų versle ir sukasi neblogi pinigai, svarbiausia yra laiku ateiti ir laiku išeiti.
„Visa tai, ką žvaigždės dainuoja, kaip jie elgiasi, ką daro – net ir mes žiūrovai turime kantrybę „kiek mes galime juos pakęsti“. Reikia išlaukti truputį ir vėl važiuoti su nauju įpakavimu, kad ir tuo pačiu, kitą kartą nykiu, nuobodžiu turiniu“, – dėstė TV laidas ir dažnai renginius vedantis šou verslo atstovas.
L. Šeškus tikino, kad nepaisant kai kurių kritikų kalbų apie menkavertį televizijų laidų turinį, televizijoje labai svarbu yra aistra ir tikėjimas tuo produktu, kurį kuri.
„Mums viskas įdomu, ką mes darome. Aš sergu televizija, man yra įdomios emocijos, dramaturgija, šviesos, spalvos. Įdomu, kai žmonės susijaudina, kai jie juokiasi, džiaugiasi. Todėl man vienodai patinka ir projektai, kuriuos galima pašaipiai vadinti pigiu popsu, ir tie, kurie neša kitokią prasmę“, – buvo atviras TV laidas prodiusuojantis L. Šeškus.
Jis taip pat neslėpė, kad televizijos šiuo metu visame pasaulyje nėra niekuo ypatingos, TV formatų verslas yra visiškai išsivystęs, apie naujų žanrų išradimą kalbų po realybės šou atsiradimo jau kokių 15 metų išvis nėra. Jeigu kur nors atsiradusi pasaulyje laida pasiteisina, jos licenziją dažnai kitam sezonui skuba išsipirkti kelios dešimtys televizijų visame pasaulyje.
Anot žinomo prodiuserio, nors dviračio ir nebeišrasi TV pasaulyje, galvą pasukus, galima kai kuriuos TV formatus ir laidas savaip pritaikyti vietinei rinkai ir pasiūlyti ką nors seno gero, bet perdaryto naujai.
