Pasirodo, kad Gerda „TV Pagalboje“ matoma jau 10 sezonų, tačiau jos karjera galėjo susiklostyti ir visai kita linkme.
Žinoma moteris pasakojo, kad savo gimtadienį atšventė nedideliame draugių ratelyje, o apie ištrūkimą į miestą svajojo jau labai ilgai – šią jos mintį palaikė ir vyras.
„Ta svajonė ir išsipildė. Net ir vyras visai nesuabejojo mano pasirinkimu, neturėjo jokių priekaištų, kodėl aš nelieku švęsti šeimoje. Jis pats žinojo, kad aš jau 2 metus niekur nebuvau su draugėmis, nes tai nėštumas, tai po gimdymo, tai maitinimai ir taip toliau. Todėl, netgi galima sakyti, kad jis pats mane susitikimui su draugėmis ir paragino“, – džiaugėsi Gerda.
Tiesa, ji atvira – staigmenos gimtadienio ar kitų švenčių proga jų namuose yra ganėtinai retos, vis dėlto vieno mylimojo padaryto siurprizo negali pamiršti iki šiol: „Pas mus niekada nebūna kažkokių didelių staigmenų. Ko gero, tik vieną kartą apskritai per visa gyvenimą esu gavusi iš jo staigmeną – per vienas Kalėdas jis man padovanojo meteorito gabalėlį. Tada mane tikrai be galo nustebino, nes jis tikrai ne iš tų vyrų, kurie mėgtų daryti staigmenas.“
Renatos paklausta, ar nesibaimina, kad kitais metais – jau 40-asis jubiliejus, G. Žemaitė atviravo, kad skaičius gąsdina tik šiek tiek.
„Manau, svarbiausia, kaip tu jautiesi, todėl per daug to amžiaus tikrai nebijau, juolab, kad visiškai nenorėčiau grįžti į 20 metų amžių. Kai pagalvoju, atrodo, kokia kvaila buvau – net kažkokie juokingi sprendimai. Tai protu į 20-uosius metus grįžti tikrai nenorėčiau. Bet net ir pasižiūrėjusi nuotraukas aš pati sau labiau patinku dabar, negu tada, kai buvau 20 metų“, – pripažino „TV Pagalbos“ žvaigždė.
Gera užsiminė ir apie tai, kad visuomet buvo iš tų žmonių, kurie stengiasi išnaudoti visą turimą laisvą laiką, o kadangi per karantiną jo buvo nemažai, kartu su puikiai repuojančiu operatoriumi ji nusprendė įrašyti dainą.
„Iš pradžių turėjome vienokią temą, o po to sugalvojame, kad, tikriausiai, reikėtų dainos apie karantiną, apie tai, kaip jautiesi po kauke. Mes pakeitėme visą temą, visą tekstą, ir dabar žiūriu, kad mes kažin ar spėsime į tą traukinį, nes visi gal tų kaukių jau ir nebenešios. Bet vis tiek sakėme, kad įrašysime tą dainą ir netgi galvojame apie klipo sukūrimą“, – pasakojo G. Žemaitė.
Tai, kad Gerda svajojo apie karjerą muzikoje, žino ne visi. Vis dėlto dabar ji tai telaiko tik hobiu: „Aš tikrai nepretenduoju į profesionalios atlikėjos lygį. Buvo tam laikas ir aš tą takelį paleidau, nes man tiesiog pasirodė, kad radau kitą kelią, kuris man yra įdomesnis. Tai – žurnalistika, tai, ką aš dirbu dabar.“
Vis dėlto ji pripažįsta, kad anksčiau apie dainininkės karjerą ji svajojo labai rimtai. „Tikrai buvo laikas, kai aš labai to norėjau. Neįstojusi į Muzikos ir teatro akademiją, aš važinėdavau pas Rositą Čivilytę į Vilnių iš Marijampolės 2 kartus per savaitę, mokiausi vokalo, ir tikrai turėjau planų, kad dar, galbūt, spėsiu, nepavėluosiu į tą traukinį, dar gal galėsiu kažką pasiekti. Bet po to savaime atėjo tie dalykai, kad labai gerai pasijutau būdama ten, kur esu, pamačiau tą kitą kryptį, kuri yra man įdomi ir kurioje galiu save realizuoti“, – šypsojosi ji.
Besidarbuodama 10-ajame „TV Pagalbos“ sezone, Gerda rado ir kitą sritį, kuri ją be galo domina, o ją parodė kolega bei veterinaras Paulius Morkūnas.
„Jei kalbant atvirai, niekuomet nebūčiau pagalvojusi, kad aš nebijau kraujo, galiu dalyvauti operacijoje ir matyti tuos visus vaizdus, ir kad man nebus nei baisu, nei silpna. Anksčiau gyvenime nebūčiau pagalvojusi, kad galėčiau studijuoti mediciną ar veterinariją. O dabar matau, kad man tai irgi yra be galo įdomi sritis, ir be galo tuo džiaugiuosi, nes tai į mano gyvenimą atėjo visiškai netikėtai“, – pasakojo nuo vaikystės meilę gyvūnams jaučianti Gerda.
„TV Pagalbos“ žvaigždė pridėjo, kad net ir dabar, susirgus augintiniams, jos draugai visuomet skambina jai, o ši juos nukreipia į Paulių.
Vis dėlto ji neslėpė ir to, kad labiausiai širdį paliesdavo tos laidos istorijos, kurios turėdavo ne tokią gražią pabaigą.
Prisiminusi, kaip nepavyko išgelbėti vieno šuniuko, Gerda neslėpė: „Per ašaras nemačiau kelio. Šuniuko nepavyko išgelbėti, bet, kaip bebūtų, vis tiek atmintyje labiausiai įsirėžia tos graudžios istorijos. Aišku, turime ir labai gražių, kai tikrai pavyko išgelbėti iš mirties nagų. Vienos iš pačių fainiausių man yra tada, kai gimsta, kai darome cezario operacijas.“
Visą R. Šakalytės-Jakovlevos pokalbį su G. Žemaite galite išvysti straipsnio pradžioje.
