Pats emocinis jausmas, kad atrodo jog širdį kažkas plėstų į dvi dalis, ir tikrai dūšioje atsiranda tuštuma, kurią gali užpildyti galbūt bendravimas su draugais, tame tarpe ir naminis augintinis“.
Taip atsirado ir pirmasis šuniukas vardu Viliukas. Vėliau –Tobis.
Tačiau Tobio istorija buvo tikras kriminalas – „vieną gražią dieną jis tiesiog dingsta, negrįžta po pasivaikščiojimo namo, bandau ieškoti nerandu“.
Paaiškėjo vagis
Po kelių dienų paaiškėjo, kad mylimą šuniuką iš Žilvino pavogė gretimo kaimo gyventojas.
„Aš jau prieš pat kelionę sužinojau, kad vienas žmogus, kurį aš dabar jau žinau, iš gretimo kaimo, tiesiog jį pavogė, tiesiog ji pasisavino”, – laidoje „Gyvūnų pasaulis“ kalbėjo Ž. Žitkus.
Visgi vyrui pavyko išsiaiškinti, kas sugebėjo taip pasielgti. Paaiškėjo, kad tai pažįstamas, tris vaikus auginantis kaimynas.
„Jis puikiai žinojo, kam priklauso šuo. Na, bet yra tokių žmonių, kurie žinodami, kas yra šeimininkas vis tiek nutaria „priglausti“. Taip jau susiklostė, kad Tobiui atsirado naujas šeimininkas, kaip bebūtų, nors, tai yra savotiškas apgavikas, bet gal net ir tokie žmonės gali būti geri draugai šuneliui“, – dėstė Žilvinas.
Namus papildė naujas augintinis
Po Tobio, Žilvino gyvenime atsirado naujas džiaugsmas, vardu Sniegutis. Nors, iš pradžių Žilvinas šuniukui buvo suteikęs kitokį vardą.
„Kai pirmą kartą pamačiau Sniegutį jis buvo baltas, pūkuotas ir labai mielas. Jis man priminė vieną filmuko veikėją – Kūzia, tai gerietis naminukas, pasišiausušiais plaukais. Tačiau darbovietėje pamačius Kūzią iškart sulaukiau neigiamų reakcijų: „kaip tu tokį grožį, gali vadinti baisiu, rusišku vardu Kūzia. Jis juk tikras Sniegutis“, – prisiminė žinomas vyras.
Dar po keletos metų Žilvino ir Sniegučio gyvenimą papildė dar du šeimos nariai – būsima žmona Ramunė ir katė Naktelė.