Savo figūra 46-erių April Brown buvo nepatenkinta nuo vaikystės – dar mokykloje merginą pravardžiuodavo ir visaip iš jos šaipydavosi dėl mažos krūtinės ir itin plokščių sėdmenų, todėl ji daug metų svajojo pakeisti savo kūną, bet plastinei operacijai vis nesiryžo.
2004 metais April netikėtai gavo pasiūlymą – į grožio saloną, kuriame ji dirbo kirpėja, užsuko moteris. Ją kirpti teko būtent April. Moterys įsikalbėjo apie figūrą ir atėjusi nepažįstamoji prasitarė žinanti, kaip lengvai galima pakoreguoti formas „silikono injekcijomis“.
Moteris įtikino April, kad tokia procedūra kur kas saugesnė, greitesnė ir paprastesnė negu plastinė operacija, todėl kompleksų kamuojama April sutiko ryžtis grožio procedūrai.
„Moteris prisistatė kaip figūros trūkumų šalinimo specialistė. Kad mane įtikintų netgi atvedė neva vieną iš savo pacienčių – jos sėdmenys mane tiesiog sužavėjo! Pasitikėjau ja ir ryžausi nuvykti į jos namus atlikti tų injekcijų, tačiau nė nenutuokiau, koks siaubas manęs laukė“, – pasakojo April.
Amerikietė moteriai, net neturinčiai medicininio išsilavinimo, už dvi injekcijas sumokėjo 650 svarų sterlingų, tačiau jau iškart po procedūros jai prasidėjo alerginė reakcija. Supratusi, kad kažkas ne taip, ji skubiai kreipėsi į medikus: „Po injekcijų mano sėdmenys tapo kieti ir ėmė juoduoti. Supratau, kad kažkas vyksta ne taip, ir kreipiausi į medikus. Ligoninėje paaiškėjo, kad į mano kūną buvo suleista namų ūkio darbams skirto silikono, kuriuo hermetizuojamas vandentiekis!“ – pasakojo pasibaisėjusi moteris.
Ketverius metus April buvo intensyviai stebima medikų, o silikono šalinimo operacijos metu į žaizdą patekusi infekcija vos nesibaigė mirtimi. „Skausmas buvo toks, kad atrodė, jog susimaišė patys baisiausi skausmai į vieną – migrena, danties skausmas ir kūdikio gimdymas – štai tokia kankynė buvo mane apėmusi, todėl jau pati ėmiau melsti Dievo mirties“, – pasakojo amerikietė.
Medikai sukėlė April dirbtinę komą, ir kaip vienintelį būdą jos gyvybei išgelbėti numatė sėdmenų amputaciją. Netrukus po operacijos moteriai pradėjo gangrenuoti galūnės, todėl medikams teko iš dalies amputuoti rankas ir kojas.
Po ilgų medikų pastangų amerikietei pavyko pasveikti, tačiau dėl vidinės būsenos jai prasidėjo sunki depresija. Laikui bėgant moteris susitaikė su savo padėtimi ir netgi pradėjo sportuoti, nes, kaip pati teigė, neturėjo kito pasirinkimo.
„Dabar aš jau plaukioju ir užsiimu gimnastika. Iškart po amputacijos nieko nenorėjau daryti – verkdavau po 24 valandas per parą, tačiau dabar jau imu susitaikyti su likimu. Nepaduosiu mane sužalojusios moters į teismą – tenoriu pamiršti šį košmarą ir judėti pirmyn. Jaučiu, kad mano pareiga įspėti kitas moteris apie tokius pavojus“, – kalbėjo April.
