Ne paslaptis, jog viduramžiais daugelyje šalių viešpatavo krikščionybė, liaudis propagavo asketišką gyvenseną, griežtai laikėsi papročių, puoselėjo tradicijas. Kiekvienas nusižengęs tradicijoms buvo žiauriai baudžiamas.
Dažniausiai bausmes nusikaltėliams įvykdydavo budeliai, tačiau neretai „blogiukai“ buvo paauklėjami ir linčo teismu. Bausmių būta labai įvairių, bet čia Jums pateikiame pačius didžiausius viduramžių „baudžiamojo kodekso“ perliukus.
Kariamos „raganos“.
Penkta vieta – Žiurkės
Šie graužikai daugeliui neatrodo labai jau pavojingi (nebent gali baimę įvaryti moterims), tačiau taip nėra. Žiurkės yra itin jautrios temperatūros pokyčiams ir turi labai aštrius dantis. Kas gi sieja šias dvi savybes? Viduramžiais nusikaltėliams, kurie turėjo žiurkių fobiją (tai buvo taikoma ir tokios baimės neturintiems), ant pilvo buvo dedami šie graužikai ir uždengiami kibiru. Kibiro viršus yra kaitinamas ugnimi, o žiurkės, susirūpinusios savo kudašiaus išnešimu, ima graužti aukos kūną. Atsižvelgiant į faktą, kad žiurkės gali pragraužti betoną ir net metalą, galima konstatuoti, kad žmogaus pilvukas joms nėra sunkiai įkandama užduotis.
Kankinimo įrankis specialiai moterims - krūties spaudiklis.
Ketvirta vieta – Galvos spaustuvas
Turbūt visi žinote žaisliukus arba raktų pakabukus su žinomų kino, animacijos personažų veidais, kuriuos spustelėjus, išsprogsta akys ar per burną išlenda ilgas liežuvis. Panašius „pokštus“ galima iškrėsti su nusikaltėliu, naudojant įmantrųjį viduramžių kankinimo įrankį – galvos spaustuvą. Spaustuvo principas: viršugalvį slegia didelis metalinis dubuo, pritaikytas prie galvos formos, o smakrą laikanti lėkštė aukos makaulę spaudžia iš apačios. Kankintojas, sukdamas specialią svirtį, gali sukelti tokį galvos spaudimą, kad žmogui lūžta dantys ir išsprogsta akys. Mirtis pas nelaimėlį atsėlina visai neskubėdama.
Trečia vieta – Kankintojai su pjūklu
Ši bausmė galėtų visiškai pelnytai papildyti naujausią siaubo filmų serijos „Pjūklas“ dalį. Gal tokiu kankinimo metodu papildyta juosta gautų kokį apdovanojimą. Nusikaltėlis išrengiamas, pakabinamas nuogas, aukštyn kojomis. Du budeliai su didžiuliu pjūklu ima pjauti auką pusiau, pradedami nuo jos tarpukojo. Kame kankinimas? Kraujas subėga tiesiai į krūtinę ir galvą – tokiu būdu auka gali išlikti sąmoninga iki kol pjūklas pasieks jos širdį. Visiškai nemagiškas žmogaus padalinimas pusiau!
Antra vieta – „Popiežiaus kriaušė“
Saldus pavadinimas, pagardintas nesaldžia realybe. Šis kankinimo būdas atsirado eretikų persekiojimo metu, ir tai buvo katalikų bažnyčios bausmė už neištikimybę, ištvirkavimus, erezijos skleidimą (taip pat – perspėjimas kitiems). „Popiežiaus kriaušė“ – rankinis, dažnai įmantriai inkrustuotas, metalinis prietaisas, savo forma primenantis kriaušę. Neištikimoms moterims „kriaušė“ buvo kišama į makštį, vyrams į užpakalį, o eretikams – į burną. Kankintojas paspausdavo prietaiso rankenėlę, tada „kriaušė“ išsiplėsdavo kaip žydinti gėlė ir supjaustydavo aukos vidurius. Žmogus kurį laiką kankindavosi, kol visai nukraujuodavo. Jei ši bausmė egzistuotų šiais laikais, matyt, nemažai visuomenės laisvamanių neišvengtų „Popiežiaus kriaušės“ intervencijos.
Pirma vieta – Skafizmas
Garsusis graikų filosofas Plutarchas pirmasis paminėjo skafizmą kaip persų naudotą kankinimo priemonę, kuri viduramžiais tapo labai populiari. Karo belaisviai, nusikaltėliai ir kiti „blogiukai“ buvo priverstinai primaitinami medumi ir pienu. Šių dviejų maisto produktų derinys sukeldavo stiprų viduriavimą. Medumi taip pat buvo ištepami aukos tarpukojis ir pažastys. Tada nuogas žmogus buvo pririšamas prie valties ir paleidžiamas šitaip plaukioti tvenkinyje ar nedideliame ežere. Rezultatas – viduriavimas ir ant kūno išteptas medus pritraukdavo didžiulius būrius vabzdžių, kurie tiesiog misdavo aukos kūnu, o vėliau jo viduje net pradėdavo dėti kiaušinius, daugintis.
Vandens pilimas į burną, kankinį dar ir tempiant - populiarus viduramžiais.
Teksto autorius Gytis Pankunas. 4men.lt nuotr.
