Komondoro šuo
Komondoro šuo (nuotr. SCANPIX)
Komondoras – vengrų aviganis, išvestas apsaugoti galvijų bandas nuo plėšrūnų. Šis išskirtinės išvaizdos galiūnas užauga didesnis nei 70 cm aukščio. Nors iš pažiūros šuo gali atrodyti lėtas ir nerangus, iš tiesų jis yra labai greitas bei judrus. Šie šunys išsiskiria savo unikaliu kailiu – jis yra ilgas ir susivijęs į baltos ar dramblio kaulo spalvos vilnones virveles. Toks kailis padėdavo šios rūšies šunims prisitaikyti ir neišsiskirti iš avių bandos, apsaugodavo nuo žvėrių užpuolimų.
Angoros triušiai
Angoros triušiai (nuotr. facebook.com)
Angoros triušiai – dekoratyvinių triušių veislė, vertinama dėl ilgo bei minkšto kailio, iš kurio gaunama vadinamoji angoros vilna. Angoros triušiai yra viena seniausių rūšių, veisiamų Turkijoje. Europoje šie gyvūnai pirmą kartą pasirodė Prancūzijoje XVII a., kur greitai tapo labai populiarūs ir XIX a. viduryje išplito po visą kontinentą. Priklausomai nuo veislės, angoros triušių svoris gali siekti 2–6 kilogramus. Vidutinė jų gyvenimo trukmė 5–7 metai.
Imepratoriškasis tamarinas (lot. Saguinus imperator)
Imepratoriškasis tamarinas (nuotr. SCANPIX)
Ši voverinė beždžionė yra kilusi iš tamarinų veislės. Gyvūnas dėl panašumo į Vokietijos imperatorių Vilhelmą II-ąjį pavadintas imperatoriškuoju tamarinu. Iš pradžių dėl šio pavadinimo buvo juokaujama, bet netrukus jis prigijo ir tapo oficialiu veislės moksliniu pavadinimu. Imperatoriškieji tamarinai gyvena pietvakarių Amazonėje, rytinėje Peru dalyje, šiaurės Bolivijoje ir vakarų Brazilijoje. Tamarinų kailis dažniausiai yra pilkas, o ant krūtinės – gelsvi taškeliai. Veislė išsiskiria savo ilgais baltais ūsais ir ilgesne nei 35 cm uodega. Šis mažylis sveria vos 300–400 gramų.
Baltaveidis sakis (lot. Pithecia pithecia)
Baltaveidis sakis (nuotr. facebook.com)
Baltaveidis sakis, dar žinomas kaip Guianan Saki arba Golden-faced Saki, priklauso sakių šeimos primatų genčiai, Naujojo Pasaulio beždžionė, gyvenanti Brazilijoje, Prancūzijos Gvianoje, Gajanoje, Suriname ir Venesueloje. Ši gyvūnas paprastai minta vaisiais, mėgsta riešutus, sėklas ir vabzdžius. Sakiai išauga iki 30–50 cm dydžio, dar tokio paties ilgio yra uodega. Baltaveidžių sakių svoris siekia 2 kg.
Aksolotlis (lot. Ambystoma mexicanum)
Aksolotlis (nuotr. facebook.com)
Šis keistos išvaizdos gyvūnas priklauso Tigrinių salamandrų būriui. Lervai nepavyksta pasiekti kitą augimo stadiją, todėl suaugę aksolotliai lieka vandens gyvūnais su žiaunomis. Aksolotliai kilę iš Meksiko miesto ežerų, dar vadinami Ajolotėmis (meksikietiškais kurminiais driežais). Šie gyvūnai dažnai naudojami moksliniuose tyrimuose dėl jų savybės atsiauginti daugumą savo kūno dalių, jie lengvai dauginasi ir gamina didelius embrionus. Dažnai jie laikomi kaip naminiai gyvūnai.
Laibapirštis arba Ai-Ai lemūras (lot. Daubentonia madagascariensis)
Laibapirštis (nuotr. facebook.com)
Laibapirštis – tai katės dydžio naktinis gyvūnas, priskiriamas primatams, ir paplitęs Madagaskaro regionuose. Laibapirščiai aštriu piršto nagu, panašiai kaip genys snapu, išima iš siaurų medžio plyšių vabzdžių vikšrus. Šie gyvūnai visą gyvenimą praleidžia atogrąžų miško medžiuose ir itin retais atvejais nusileidžia ant žemės. Tai didžiausias pasaulyje naktinis primatas. Greičiausia dėl nesimpatiškos išvaizdos išvysti laibapirštį reiškia nesėkmę ar bloga pranašaujantį ženklą, todėl jie neretai nužudomi iškart, kai yra pastebimi. Tokios „tradicijos“ pavertė laibapirščius nykstančia rūšimi.
Alpaka (lot. Vicugna pacos)
Alpaka (nuotr. SCANPIX)
Alpaka – kupranugarinių šeimos porakanopis žinduolis. Alpakos šiek tiek panašios į lamas, tik mažesnės, jos auginamos Ekvadoro, Peru, šiaurės Bolivijos ir šiaurės Čilės Anduose, aukščiuose nuo 3500 iki 5000 m virš jūros lygio. Šie žinduoliai auginami vilnai, kuri naudojama panašiai kaip ir avių vilna. Alpakų vilna yra ko gero brangiausia iš visų vilnų. Gaminiai iš jos labai vertinami dėl savo aukštos kokybės
Filipininis ilgakulnis (lot. Tarsius syrichta)
Filipininis ilgakulnis (nuotr. SCANPIX)
Ilgakulniai yra labai mažyčiai – suaugęs šios veislės gyvūnas yra vos 12,5 cm dydžio. Jie negali vaikščioti, todėl būdami ant žemės šokinėja. Prieš nušokdami, nusišlapina ant medžių, šitaip juos žymėdami. Mažiausi ilgakulniai gyvena Filipinuose. Jų akys tokio paties dydžio kaip jų smegenys. Jie yra neįprasti žinduoliai – laikosi įsikibę medžio kamieno net miegodami ar gimdydami. Patelės atsiveda vos vieną jauniklį per metus, todėl šios rūšies atstovų gana mažai. Dar vienas neįtikėtinas faktas apie filipininius ilgakulnius yra tas, kad jų kaklas neįprastai lankstus – gali pasisukti 180 laipsnių kampu.
Apykaklėtasis driežas (lot. Chlamydosaurus kingii)
Apykaklėtasis driežas (nuotr. Balsas.lt)
Vidurio Australijos dykumose gyvenantis apykaklėtasis driežas yra tikras miniatiūrinis dinozauras. Tokį vardą šis neįprastas gyvis yra gavęs dėl aplink galvą pavojaus atveju išsiskleidžiančios gerklinės klostės. Per poravimąsi šiuo pasididžiavimu bandoma privilioti pateles bei gąsdinami kiti jaunikliai, o laimi tas, kurio išvaizda yra labiausiai stulbinama. Jų išskleista apykaklė mirga begale spalvų ir atspalvių – tai išvaizdai suteikia neįprasto didingumo bei grožio. Apykaklėtieji driežai užauga iki 80 centimetrų ilgio.
Lašo formos žuvis (lot. Psychrolutes marcidus)
Lašo formos žuvis (nuotr. Balsas.lt)
Ši keistos išvaizdos žuvis buvo atrasta 2003 metais Naujojoje Zelandijoje, vykdant periodiškai kartojamą jūros gyvių surašymą. Šios rūšies atstovai pastaruoju metu gyvena prie Australijos ir Tasmanijos krantų. Jų kūnas primena bekaulę, gleivėtą masę iš drebučių. Keisčiausia, kad ši žuvis turi į žmogaus panašų veidą su lūpomis ir bulvės formos nosimi. Dėl neįprastos, baugios išvaizdos ji atrodo be galo pavojinga, bet anaiptol tokia nėra. Ši jūrų būtybė neturi raumenų, o maitinasi tuo kas pro ją praplaukia.
