Filmas „Įsikūnijimas“ atvertė naują lapą specialiųjų efektų kūrime
Technologiniu proveržiu vadinamas filmas „Įsikūnijimas“ (angl. „Avatar“) atvėrė naują VFX (angl. „visual effects“) kūrimo etapą – net 60% matomų vaizdų pasirodo esą kompiuterine grafika. Kuriant „Įsikūnijimą“, maksimaliai išnaudota ir motion capture technologija. Jos veikimas pagrįstas ant aktoriaus kūno montuojamais judesio davikliais, kurių siunčiamus signalus kompiuterinė programa apdoroja ir paverčia CGI (angl. „computer generated imagery“) paveikslu. Siekdama palengvinti filmavimus, kompanija „Weta Digital“ sukūrė specialią, šalmą primenančią ir ant aktoriaus galvos montuojamą įrangą su ant jos įtvirtinta kamera, nukreipta į aktoriaus veidą ir fiksuojančia jo emocijas bei veido ir akių raumenų judesius. Ši technologija, pagrįsta dviem procesais (viena kamera fiksuoja aktoriaus veido judesius, kitos dirba su jo kūno judesiais), sulaužė iki tol kine naudotą bendrinę judesių „pagavimo“ sistemą, kai ir kūno, ir veido raumenų judesiai bei emocijos buvo filmuojami vienu metu, pasinaudojant ta pačia įranga. Panašų metodą, kurdamas „Žiedų valdovo“ Golumą, panaudojo Peteris Jacksonas, tačiau jį išvystė bei galutinai veido ir kūno judesių fiksavimą atskyrė būtent „Įsikūnijimo“ režisierius Jamesas Cameronas.
Nepaisant motion capture technologijos pliusų ir plačių panaudojimo galimybių, viena iš raktinių filme „Įsikūnijimas“ naudotų technologijų tapo „Simulcam“, kurios vienu autorių buvo pats J. Cameronas. Pasinaudojant „Simulcam“ technologija, motion capture sukurtas virtualus personažas gali būti realiuoju laiku panaudojamas filmuojamoje scenoje, taip pagreitinant filmavimą. „Simulcam“ sistema J. Cameronui leido ekrane vienu metu matyti ir aktorius, ir trimačius kompiuteriu sumodeliuotus personažus bei tikras ir kompiuterines dekoracijas. Anksčiau tokio pobūdžio filmavimai užtrukdavo, nes paviljone prie vienspalvio fono nufilmuotus kadrus su aktoriais patikėdavo kompiuterinės grafikos specialistams, sukurdavusiems specialiuosius efektus (angl. „special effects“), foną bei kitus kadre matomus daiktus ir personažus.
Paties J. Camerono teigimu, kuriant „Įsikūnijimą“ buvo panaudotos visos be išimties kino pramonėje žinomos ir galimos panaudoti technologijos. Po filmo premjeros prabilta apie naują meno šaką, pavadintą „Įsikūnijimo menu“ (angl. „Art of Avatar“), o kai kurie kritikai netgi teigė, kad filmo įtaka kino industrijos pramonei galėtų būti prilyginta spalvų atsiradimui.
„Žiedų valdovui“ – specialus programinis paketas MASSIVE
Nuo J. Camerono neatsilieka ir jo kolega Peteris Jacksonas – „Žiedų valdovo“ (angl. „The Lord of the Rings“) trilogijos tėvas, šią nuotykių sagą pavertęs vienu reikšmingiausių filmų šiuolaikinio kino istorijoje. Tokį vardą filmams pelnė tuomet dar nauju buvęs masinių scenų filmavimas. P. Jacksono valdoma kompanija „Weta Digital“ sukūrė unikalų specialiųjų efektų programinį paketą, pavadintą MASSIVE (angl. „Multiple Agent System in Virtual Environment“), kuris pasižymi daugybe animacinių įrankių ir dirbtiniu intelektu. Ši sistema leidžia sumodeliuoti masines scenas, kuriose gali dalyvauti iki kelių šimtų tūkstančių veikėjų, atliekančių tam tikrą judesių kombinaciją, priklausančią nuo aplink vykstančio veiksmo – tai gali būti tiek vienas ar keli kariai, tiek šimtatūkstantinė armija: kiekvienas šia programine įranga sumodeliuotas personažas elgiasi kaip atskiras savarankiškas vienetas, tačiau gali sąveikauti drauge su kitais programos dalyviais, tokiu būdu sukuriant įtikinamas masines scenas. Leidusi kurti iki tol neįmanomomis laikytas scenas, programa MASSIVE netruko išpopuliarėti – šiuo metu pristatoma atnaujinta programos versija, o filmų, kuriuose ji panaudota, skaičius perkopė šimtus. „Žiedų valdovo“ filmai reikšmingi ir dėl jau anksčiau aprašyto motion capture panaudojimo – piktadarys Smygolas (Golumas), kurį įkūnijo aktorius Andy Serkis gimė būtent šios technologijos dėka, o pasiekti tokias personažo realistiškumo aukštumas režisieriui Peteriui Jacksonui padėjo kolegos Jameso Camerono konsultacijos ir pagalba.
Cezario kova „Beždžionių planeta“ serijos filmuose
Oskarais nešina komanda, kūrusi filmus „Įsikūnijimas“, „King Kongas“ (angl. „King Kong“) bei „Žiedų valdovas“ trilogiją, 2011-aisiais ėmėsi dar vieno iššūkio – į kino ekranus grąžino „Beždžionių planeta“ (angl. „Rise of The Planet of the Apes“) serijos filmą. Ankstesniuose franšizės juostose naudojamas kaukes, kostiumus ir grimą pakeitė CGI technologija, šiame filme leidusi sukurti įspūdingus ir ypač realistiškus beždžionių personažus. Sėkmingą technologijos panaudojimą lėmė ir aktoriaus pasirinkimas – filme „Beždžionių planeta“ pagrindinį herojų Cezarį įkūnija CGI veteranu vadinamas aktorius Andy Serkis – būtent jis „Žiedų valdovas“ serijos filmuose atliko Smygolo vaidmenį, o 2005-ųjų Peter Jacksono filme „King Kongas“ įkūnijo garsiausią visų laikų beždžionę. Sėkmingas juostos „Beždžionių planeta“ sugrįžimas į kino ekranus filmo kūrėjus paskatino tęsti filmų ciklą – 2014-aisiais kinus pasiekė „Beždžionių planetos aušra“ (angl. „Dawn of the Planet of the Apes“), po trejų metų – „Karas už beždžionių planetą“ (angl. „War of the Planet of the Apes“), kurie rodomi vaizdo transliacijų internetu platformoje viaplay.lt ir kanale TV 1000 Premium. Kino kritikų teigimu, CGI technologija ir Andy Serkis‘o vaidyba filmuose tokia tiksli, kad ištrina ribą tarp kompiuteriu sumodeliuotų vaizdų ir realybės.
Kova su tigru filme „Pi gyvenimas“
Yann Martel romanas „Pi gyvenimas“ (angl. „Life of Pi“), kurio pagrindu sukurtas to paties pavadinimo filmas, ilgus metus buvo laikomas neekranizuojamu. Panašu, kad filmo režisieriui Ang Lee tokia nuomonė buvo toli gražu nė motais – vyras ne tik ėmėsi neįmanomu nufilmuoti laikyto romano, tačiau ir sukūrė įspūdingą vizualinę pasaką, atkartoti kurią kino ekrane pavyks toli gražu ne kiekvienam kino kūrėjui. Plačiausią technologijų spektrą išnaudojęs filmas tapo ryškiausiu 2013-ųjų kino pramonės įvykiu bei pelnė 11 nominacijų Oskarui, keturias iš jų išsivežė namo (geriausias režisierius, operatorius, garso takelis ir vizualiniai efektai). Pirmasis 3D formatu nufilmuotas režisieriaus Ang Lee filmas žiūrovo akims dovanoja nepakartojamą CGI žaismą. Pagrindinis filmo „Pi gyvenimas“ veikėjas, atvirame vandenyne aršiai kovojęs ir susigyventi su tigru valtyje bandęs vaikinas, realybėje pasirodė jo nė nematęs! Įspūdingo stoto gyvūnas yra kompiuterinis personažas, o tikras tigras pasirodo vos keliose filmo scenose. Tai – ne vienintelė filme matoma simuliacija – vandenyno scenos buvo filmuojamos toli gražu ne atviruose vandenyse. Vandenyno vaidmenį filmavimo aikštelėje „Pi gyvenimas“ atliko milžiniškas baseinas uždarytame Taivano oro uoste. Baseine buvo sumontuota įranga, galinti sukelti bangas, atvaizduoti audrą ar švelniai tyvuliuojantį vandenį. Prie realistiško paveikslo kūrimo prisidėjo ir gausūs vizualiniai efektai, kuriuos šiame filme atskirti nuo realybės – pernelyg sunku net ir įgudusiai akiai.
