Praėjusią savaitę į realybės šou „Kodas N97” lyderius išsiveržusi vilnietė Monika Balionytė susišlavė visų žiūrovų simpatijas ir išspaudė ne vieną ašarėlę, apsilankiusi gyvūnų prieglaudoje.
Su savo nuolatiniais palydovais - trimis mažais šuneliais projekte dalyvaujanti gražuolė neslepia – jie jai kaip šeimos nariai. Tačiau ne tik meile gyvūnams į save dėmesį atkreipia Monika. Dvidešimt dviejų metų simpatiška juodaplaukė – tituluota gražuolė, “Mis Lietuva” konkurse iškovojusi net du garbingus titulus. “Bus ką senatvėje prisiminti”, - valiūkiškai akį primerkia Monika. Tačiau kol kas gražuolė “Kodo N97” dalyvė visus apdovanojimus slepia giliai spintoje. Dabar jai svarbiau – studijos Dailės akademijoje, aistra fotografijai ir laikas naujam pomėgiui – filmavimui.
Kaip sekasi dalyvauti realybės šou?
Puikiai. “Įsivažiavau”, ir kuo toliau, tuo labiau patinka filmuoti. Kai gera idėja šauna į galvą ir pavyksta ją realizuoti, jaučiuosi pakylėta.
Kodėl nusprendei dalyvauti projekte? Galbūt ir Tave, kaip daugelį jaunų merginų, vilioja galimybė tapti TV žvaigžde?
Tobulumui nėra ribų. Taip, norėčiau dirbti televizijoje. Tačiau į žvaigždes tikrai nesiveržiu, manau jų mūsų Lietuvos padangė ir taip perpildyta. Trokštu žinių, įspūdžių, patirties. Galbūt ir naujų pažinčių užmegzti pavyks.
Grožio konkures “Mis Lietuva” taip pat ieškojai naujos patirties, pažinčių, o gal gerbėjų?
Gerbėjų ir prieš konkursą netrūko. Bet nesu labai didelė simpatijų kolekcionierė, tad tokių dalykų nesureikšminu. Dalyvavimas grožio konkurse įskiepija pasitikėjimo savimi, gauni naudingų moteriškumo pamokų visam gyvenimui. Kiekvienai žaviai merginai linkėčiau pamėginti savo jėgas, tai pakelia savivertę, padeda nugalėti kompleksus. Aš didžiuojuosi tuo, ką pasiekiau, bus ką senatvėje prisiminti. Iškovoti “Mis publikos” ir “Antrosios vicemis” titulai man be galo brangūs. Rudenį jie galbūt suteiks man galimybę sudalyvauti “Mis Europos” konkurse.
Kas pasikeitė, kai užsidėjai grožio karūną? Ar konkurentės užkuslisiuose kojų nekaišiojo?
Konkursas praėjo tyliai, ramiai be jokių intrigų, gyvenimas nuo to tikrai nepasikeitė. Galbūt tik dėstytojai šiek tiek “pasikandžiodavo”, žinote, ta senoji Dailės akademijos profesūra...
Dailės akademijoje studijuoji interjero ir baldų dizainą. Kaip manai, esi menininkė ar visgi labiau verslininkė?
Dizainas – tai sritis, kuri priverčia kurti daiktus priimtinus rinkai, taip kad esu pusiau menininkė, pusiau verslininkė. Mus moko taikstytis su rinkos poreikiais ir naujausiomis technologijomis, tad verslumą šiek tiek privalau išmanyti.
Turi karjeros ambicijų ar mieliau būtum laiminga namų šeimininkė?
Dirbsiu pagal savo specialybę, tikrai niekada nenorėčiau būti jokio vyro išlaikytine. Numirčiau jei neturėčiau širdžiai mielos veiklos. Tiesiog nebeegzistuočiau. Beje, šį rudenį išvažiuoju studijų tęsti į Prancūziją. Tačiau užsienyje visąlaik gyventi nesiruošiu, esu savo šalies patriotė. Ateityje norėčiau būti baigusi du bakalaurus, gyventi savo susikurtoje aplinkoje. Be abejo, mylintis vyras ir keletas vaikučių būtų idealu. O senatvėje svajoju turėti namą pajūry ir ten auginti krūvą šunų.
Iš kur ta begalinė meilė šunims?
Nuo pat vaikystės buvau apsupta naminių gyvūnėlių, po parodas važinėjau, domėjausi, tai buvo tapę gyvenimo būdu. Kiekvienas pasirenka, ką mylėti: vieni myli brangias mašinas, kiti gerus ir gražius šunelius.
Ar negauni pastabų, kad gal jau metas turėti vaikų, o ne tris šunis?
Gaunu, bet kol kas juoko forma, kai jau tai taps nebejuokinga, reikės tada susimąstyti.
Kaip Tavo draugas reaguoja į šunis?
Jis juos labai myli, Siemkę ir Bitę vadina mūsų mergytėmis.
Ar nepyksta, kad gauna mažiau dėmesio negu šuniukai?
Jis dėmesio tikrai mažiau negauna, visi yra vienodai aprūpinti meile ir šiluma.
Tarp draugų tikriausiai turi ne vieną gerai žinomą žmogų. Matėm, kaip desertą gaminai su Ingrida Kazlauskaite. Ar ji yra gera Tavo draugė?
Taip pažįstamų žinomų žmonių turiu, bet aš to nesureikšminu O Ingridutė yra mano tikrai gera draugė, viena iš geriausių, šiuo metu net gyvena pas mane. Ne tik vargais ir džiaugsmais dalinamės, bet ir lova:)
Ar pati sieki pakliūti į Lietuvos elitą?
Manau, kad pas mus elito išvis nėra. Elito atstovas turėtų būti išsilavinęs ir išprusęs žmogus, o ne tas, kuris nuolat malasi madinguose vakarėliuose. Kai pasieksiu profesinių aukštumų, tarkime, tapsiu kvalifikuota interjero dizaine, galbūt ir galėsiu vadintis šiokia tokia elito atstove.
Kaip manai, kas yra „auksinis jaunimas“? Ar save prie jo priskirtum – juk esi jauna, graži, populiari?
Tai naivių žmonių grupė, kurie nieko neveikia, nieko nesiekia, o tik važinėja prabangaiais automobiliais ir leidžia turtingų tėvų pinigus. Neturiu tokių tėvelių, ir tuo labiau- turtingo vyro. Taip kad, manau, “auksinio jaunimėlio” grupei nepriklausau. Jei jaunas žmogus yra apsukrus ir protingas, padedamas savo jaunatviško entuziazmo, daug ko gali pasiekti ir be didelių materialinių išteklių.
Už kiek apsinuogintum žurnalo viršeliui?
Neapsinuoginčiau, man tai tabu.
Ar Balionytė ; yra skridusi oro balionu?
Niekada, ir nemanau, kad skrisiu, nes bijau tokių dalykų.
Ar esi kovojusi su mergina dėl vaikino?
Nesu. Paprastai būna atvirkščiai.
Ar galėtum atleisti neištikimybę?
Manau, kad galėčiau, jei labai mylėčiau, tačiau santykiai ir požiūris į tą žmogų kardinaliai pasikeistų, Gyvenimas taptų komplikuotas, jausčiau neilnavertiškumą.
Ar turi idealų, gyvenimo pavyzdžių, kuriais norėtum sekti?
Ne neturiu, nes manau, kad idealumui ribų nėra, jo reikia siekti visą gyvenimą. Aš pati stengiuosi kitiems būti idealiu pavyzdžiu ir tuo pat metu lygiuojuosi į geriausius.
Monika Balionytė
