Su naujienų portalo tv3.lt skaitytojais Sonata pasidalino apie tai, kaip pradėjo konditerės kelią, kaip išpopuliarėjo bei kaip reaguoja į neigiamus komentarus.
„Turėjau pravardę „bandelė“
Kaip pasakoja konditerė, gaminti tortus ji pradėjo 2019 metais. Tuomet ji nusprendė eiti mokytis konditerijos ir tuo pačiu pradėjo aktyviai kurti turinį „Instagram“ platformoje.
„Mano meilė kepiniams prasidėjo vaikystėje. Turėjau pravardę „bandelė“ (juokiasi), nes labai mėgau bandeles. Galima sakyti, kad tai buvo pirmieji ženklai, jog maistas mane traukia. Paauglystėje pradėjau gaminti pirmuosius kepinius, nors, žinoma, jie nebuvo tobuli – pavyzdžiui, iškepdavau pusiau žalią pyragą ir įtikinėdavau tėvus jį valgyti.
Tačiau mokykloje apie konditeriją kaip apie profesiją net negalvojau. Mano pagrindinė specialybė yra kino dramaturgija – įstojau į Kino ir muzikos akademiją. Vis dėlto visada jaučiau stiprią meninę gyslelę. Laikau konditeriją menu, nes tai yra kūrybos forma, kur susipina estetika ir tikslumas.
Maisto gamyboje dera menas, kūryba, o tuo pačiu viskas turi būti tikslu ir apgalvota. Tuo metu pradėjau rimčiau domėtis konditerija, tad įgūdžius lavinau kepdama bandeles ir tortus. Taip visas mano kelias pasisuko į šią pusę“, – šypteli pašnekovė.
Paklausta apie tai, ar tortų dizainus galvoja pati, ar klientai jau ateina su savo norais, Sonata atsako, kad dažniausiai klientai konsultuojasi ir klausia, kokius tortus ji kepu.
Pasak jos, labai retai nutinka, kad klientai ateina su konkrečia vizija dėl skonio, nors tokių atvejų pasitaiko. Dažniausiai klausimai sukasi apie skonius, kuriuos siūlo konditerė.
Kalbant apie dizainą, klientai dažnai jau turi savo viziją, tačiau neretai ir konsultuojasi su Sonata, ar jų idėjos yra įmanomos įgyvendinti, ar galbūt būtų gražiau padaryti kitaip. Dizaino sprendimai paprastai ateina iš klientų, o ji prisideda prie idėjų tobulinimo ir realizavimo.
Mėgstamiausi – gimtadienio tortai
Pas Sonatą ateina klientai užsisakyti tortų įvairiomis progomis: bernvakariai, mergvakariai, kūdikio lyties atskleidimo šventė, vestuvės, Kalėdos ir kitos šventės, tačiau vis tik mėgstamiausi Sonatos tortai yra gimtadienio tematika:
„Man labiausiai patinka gaminti gimtadienių tortus, nes jie suteikia daugiausiai kūrybinės laisvės tiek man, tiek klientui. Per tortą labai atsiskleidžia kliento asmenybė: galima suprasti, kokios spalvos jam patinka, ar jis yra minimalistas, maksimalistas, ar mėgsta šmaikštauti.
Pavyzdžiui, jei tortas skirtas močiutei, dažniausiai pageidaujamas rimtesnis dizainas, be per daug pokštų. Vaikų tortuose išryškėja mėgstami personažai ir spalvos. Man gimtadienio tortai yra labai įdomūs, nes jie leidžia kurti istorijas, atskleidžiančias užsakovo charakterį.“
Kiekvienas darbas turi tiek mėgstamų, tiek nemėgstamų dalių. Konditerė atskleidžia, kad jos nemėgstamiausia dalis tortų kepime yra biskvitų kepimas, nes tai monotoniškas ir nuobodus darbas.
Pasak Sonatos, biskvitas yra pagrindas – be jo nieko daugiau negali pradėti, todėl tai pirmasis žingsnis, kurį kartoja kelis kartus per dieną. Ši dalis neturi jokios kūrybos, tad meniškos sielos konditerei ji nuobodi. Visgi, kai tik biskvitai būna paruošti, prasideda maloniausia dalis – dekoravimas. Ši dalis jos pati mėgstamiausia.
Sonatos darbo valandos labai priklauso nuo užsakymų. Pasak jos, šis darbas yra ir labai lankstus, ir tuo pačiu sudėtingas, nes pats planuoji savo laiką.
„Jei viena diena būna sunki ar esi pavargęs, darbus gali perkelti į vėlesnį laiką. Gruodis yra pats darbymetis, todėl darbo valandos būna labai ilgos – kartais net iki 10 valandų per dieną. Tačiau būna ir dienų, kai dirbu tik dvi valandas arba vidury savaitės turiu laisvadienį. Apskritai, jei apibendrinus, darbo valandos tikrai ilgos, ypač didžiausių švenčių laikotarpiu“, – pripažįsta pašnekovė.
Sėkmės paslaptis
Paklausta apie tai, kaip pasisekė suburti didelį klientų ratą, Sonata teigia, kad jai tikrai pasisekė, nes pradėjo savo veiklą gana palankiu metu – per COVID-19 pandemiją, kai visa verslo rinka buvo iškreipta, o socialiniai tinklai tapo pagrindine bendravimo ir apsipirkimo erdve. Visi tuo metu sėdėjo namuose, nežinojo, ką veikti ir ieškojo pramogų neišeidami į lauką.
„Pradėjau kepti tortus ir organizuoti jų degustacijas. Tai buvo labai paprasta idėja: išpjaustydavau tortus į porcijas, išvežiodavau juos žmonėms, palikdavau už durų, užsidėjusi kaukę. Žmonės atsidarydavo duris ir rasdavo tortukų, taip patirdami malonią staigmeną. Šis „kontaktinis bekontaktis“ patyrimas žmonėms patiko, o aš rinkau praktikos ir klientų bazę.
Iš pradžių daug ką dariau už savikainą arba beveik nemokamai, kad tik pritraukčiau žmones ir įgautų pasitikėjimą mano produkcija. Po truputį viskas natūraliai peraugo iš degustacijų į užsakymus visiems tortams, tačiau visa pradžia vyko per „Instagram“, – atskleidžia konditerė.
2023 metais Sonata pradėjo naudoti ir „TikTok“. Kaip pati teigia, iš pradžių buvo labai užsidegusi ir padarė kelis įrašus, tačiau greitai pritrūko laiko ir sustojo. Tuo metu galvojo, kad galbūt visai neverta plėstis, bet ją nuolat kamavo baimė: „O kas, jei vieną dieną „Instagram“ tiesiog dings?“
„Supratau, kad man reikia turėti dar vieną platformą, naują auditoriją, kur galėčiau pasiekti žmones.
Rimčiau „TikTok“ pradėjau naudoti šią vasarą, su nauju požiūriu ir šviežiomis idėjomis. Nusprendžiau, kad tai bus mano naujas tikslas – kurti kitokį formatą, pritraukti naujų klientų ir sekėjų.
Iki šiol tai sekasi visai neblogai ir matau, kad ši platforma yra puikus būdas pasiekti žmones, kurie galbūt anksčiau nebuvo girdėję apie mano veiklą.“
Sonatos nuomone, „TikTok“ šiek tiek skiriasi nuo „Instagram“ savo auditorija. „Instagram“ vartotojai yra pasyvesni, labiau stebintys iš šalies. Tuo tarpu „TikTok“ platformoje žmonės yra atviresni ir dažniau rašo savo nuomonę, kartais ir neigiamus komentarus.
Be to, „TikTok“ auditorija yra platesnė, apimanti tiek labai jaunus, tiek vyresnius vartotojus. Dėl to atsiranda ir daugiau skirtingų nuomonių, įskaitant neigiamas.
„Man, sakyčiau, pasisekė – kol kas neturėjau daug piktų ar šlykščių komentarų. Vis dėlto jų pasitaiko, ir iš pradžių tai buvo gana nejauku.
Daugeliu atvejų į komentarus stengiuosi reaguoti su humoru. Prieš pradėdama kurti turinį, labai bijojau, kaip žmonės reaguos. Skaitydavau neigiamus komentarus po kitų žmonių vaizdo įrašais ir galvodavau: „O ne, nenoriu, kad taip nutiktų ir man.“
Kai įkeldavau vaizdo įrašą ir matydavau naują komentarą, pirmą akimirką apimdavo nerimas – toks jausmas, lyg užpiltų šaltas prakaitas, nes nežinai, ar komentaras bus geras, ar blogas. Bet ilgainiui supratau, kad tai manęs taip stipriai neveikia, kaip įsivaizdavau. Kartais būna nemalonu, ypač jei komentaras nukreiptas ne į mano darbą, o į asmeninius dalykus – išvaizdą, kalbėjimo manierą ar panašius dalykus. Tokius komentarus šiek tiek nešiojuosi širdyje, nes jie labiau asmeniški.
Kita vertus, jei kritika konstruktyvi ir susijusi su mano darbu – pavyzdžiui, dėl torto dizaino ar skonio – tokią kritiką priimu ramiai ir naudoju ją tobulėjimui.
Dabar jau esu pripratusi. Dažnai atsakau su humoru, matau palaikymą iš savo sekėjų ir tai labai padeda. Neigiamų komentarų jau nebelaikau kažkuo itin svarbiu, nes suprantu, kad jie neišvengiami ir ne visiems galiu patikti“, – teigia S. Šalkauskaitė.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
